Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2021 m. birželio 25 d. paduotu suinteresuoto asmens notaro Mindaugo Sipavičiaus kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo notaras Mindaugas Sipavičius padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Placitum“ skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys Mindaugas Sipavičius (notaras), uždaroji akcinė bendrovė „MoRolda“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai ir neteisėtai formaliai vertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) struktūrą, neatsižvelgė į CK 6.414 straipsnio 2 dalies paskirtį. Teismai laikėsi pozicijos, kad CK 6.414 straipsnio 2 dalis leidžia priverstinę hipoteką nustatyti tik tuo atveju, jei šalys sudaro pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, o ne pirkimo-pardavimo sutartį su atidėtais mokėjimais. Nors notaras ir nesutinka, kad sutartis nelaikytina daikto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi, net ir nevertinant šios aplinkybės, CK 6.414 straipsnio 2 dalis suteikia galimybę nustatyti priverstinę hipoteką parduodamam turtui, jei nuosavybė pirkėjui yra perėjusi, o pirkėjas nėra atsiskaitęs už parduotą daiktą. Todėl teismai, visiškai ignoravę CK 6.414 straipsnio 2 da;oes lingvistinę formuluotę ir de facto šios normos taikymui nurodę papildomą būtinąją sąlygą, padarė esminės reikšmės turėjusį CK 6.414 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Teismai nepagrįstai ir neteisėtai atskyrė periodinių mokėjimų ir atidėtojo mokėjimo kategorijas, kadangi tuo atveju, jei sutartyje yra numatytas daugiau nei vienas mokėjimo termino atidėjimas, egzistuoja mokėjimo periodiškumas. Teismai ypatingą reikšmę suteikė atidėtam mokėjimui pagal sutartį, tinkamai nenustatė periodinių mokėjimų teisinės kategorijos, ignoravo bent du sutartyje numatytus mokėjimus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai pažeidė skunde nurodytas proceso teisės normas ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti už kasatorių žyminį mokestį sumokėjusiam Ramūnui Kontrauskui (a. k. (duomenys neskelbtini) 38 (trisdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. birželio 25 d. Swedbank banke, mokėjimo nurodymas Nr. 12.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.