Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

2.4.; 1.2.4.8.1.; 1.2.10.1.; 1.2.14.10.; 1.1.11.11.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 2.3.2.1.3.5.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.2.1.15.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.2.2.11.; 2.4.6.3.4.; 2.4.6.4.2.

2011 m. lapkričio 10 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. R., padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant darbus atlikti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; elgesio apribojimą keturiems mėnesiams, J. R. įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.

J. R. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

F. G., padaręs nusikaltimus, numatytus BK 165 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant darbus atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, F. G. įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.

Iš kaltinamųjų J. R. ir F. G. priteista solidariai nukentėjusiajai S. Š. 1000,00 Lt (vienas tūkstantis litų) turtinės žalos atlyginimo ir nustatyta, kad kaltinamiesiems J. R. ir F. G. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jų motinos A. R. ir L. G..

Priteista iš kaltinamojo J. R. nukentėjusiajai S. Š. 500,00 Lt (penkis šimtai litų) turtinės žalos atlyginimo ir nustatyta, kad kaltinamajam J. R. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo motina A. R..

Priteista iš kaltinamojo F. G. nukentėjusiajai S. Š. 350, 00 Lt (trys šimtai penkiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo ir nustatyta, kad kaltinamajam F. G. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dali turi atlyginti jo motina L. G..

Priteista iš kaltinamojo F. G. nukentėjusiajam R. Š. 1000,00 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinės žalos atlyginimo ir nustatyta, kad kaltinamajam F. G. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo motina L. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. ir F. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų BK 165 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, be to, F. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nustačius kad

J. R. ir F. G. 2011 m. balandžio 10 d. apie 23 val. 10 min., veikdami bendrininkų grupėje, atvirai, prieš nepilnamečio R. Š., buvusio (duomenys neskelbtini) namo bute Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, valią, F. G. koja išspyrus buto duris, įsibrovė į S. Š. priklausančias gyvenamąsias patalpas;

J. R. ir F. G. 2011 m. balandžio 10 d. apie 23 val. 10 min., veikdami bendrininkų grupėje, tyčia sugadino svetimą – nukentėjusiajai S. Š. priklausantį – turtą: F. G. išspiriant užrakintas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, duris sugadino 100,00 Lt vertės staktos rėmą bei 50,00 Lt vertės spyną, o įsibrovus į butą, ten abu sudaužė 1000,00 Lt vertės kompiuterio sisteminį bloką, J. R. sudaužė 500,00 Lt vertės televizorių „Thomson“, F. G. sudaužė 200,00 Lt vertės akinius;

F. G. 2011 m. balandžio 10 d. apie 23 val. 10 min., Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) namo bute Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame S. Š., ne mažiau 10 kartų kumščiu trenkė R. Š. į veidą bei vieną kartą koja įspyrė į krūtinę, taip sukeldamas R. Š. fizinį skausmą.

J. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. balandžio 10 d. apie 23 val. 10 min., Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) namo bute Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame S. Š., veikdamas bendrininkų grupėje su F. G., F. G. ne mažiau 10 kartų kumščiu trenkus R. Š. į veidą bei vieną kartą koja įspyrus į krūtinę, sukėlė R. Š. fizinį skausmą. Mažeikių rajono apylinkės teismas J. R. pagal BK 140 staripsnio 1 dalį išteisino konstatavęs, kad jis nepadarė veikos, turinčios šio nusiklatimo požymių.

Apeliaciniu skundu Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nuosprendį dalyje dėl J. R. išteisinimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį, o kitoje dalyje nuosprendį pakeisti:

1) J. R., padariusį nusikaltimus, numatytus BK 165 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones: 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant darbus atlikti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, elgesio apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant J. R. nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.

2) Baudžiamąją bylą, kurioje J. R. ir F. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 235 straipsniu, nutraukti.

3) Pripažinti J. R. ir F. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jie padarė veikdami bendrininkų grupėje ir J. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

4) Priteisti R. Š. iš J. R. ir F. G. solidariai 2000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nustatyti, kad J. R. ir F. G. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, J. R. motina A. R. ir F. G. motina L. G. turi atlyginti po 1000 litų neturtinės žalos R. Š., ši A. R. ir L. G. pareiga pasibaigia, kai J. R. ir F. G. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nustatyti, kad iš J. R. ir F. G. priteistą solidariai nukentėjusiajai S. Š. 1000 Lt turtinę žalą kaltinamiesiems J. R. ir F. G. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, J. R. motina A. R. ir F. G. motina L. G. turi atlyginti po 500 Lt turtinės žalos S. Š., ši A. R. ir L. G. pareiga pasibaigia, kai J. R. ir F. G. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nustatyti, kad iš J. R. priteistą nukentėjusiajai S. Š. 500 Lt turtinę žalą kaltinamajam J. R. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, jo motina A. R. turi atlyginti 500 Lt turtinės žalos S. Š., ši A. R. pareiga pasibaigia, kai J. R. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nustatyti, kad iš F. G. priteistą nukentėjusiajai S. Š. 350 Lt turtinę žalą, kaltinamajam F. G. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, jo motina L. G. turi atlyginti 350 Lt turtinės žalos S. Š., ši L. G. pareiga pasibaigia, kai F. G. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas dalyje dėl J. G. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, jame netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai.

Atkreipia dėmesį, kad išteisindamas J. R., teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad kaltinime nenurodytas joks pastarojo neteisėtas, priešingas teisei veiksmas, kuriuo būtų pasireiškęs fizinio smurto vartojimas ar skausmo sukėlimas nukentėjusiajam R. Š., o J. R. stovėjimas šalia kaltinamojo F. G., nesukėlė nukentėjusiajam R. Š. fizinio skausmo. Teismas taip pat pažymėjo, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinimas keičiamas nebuvo, todėl teismas, neperžengdamas kaltinimo ribų, negali kaltinamojo J. R. veiksmų, suduodant vieną smūgį nukentėjusiajam R. Š., kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes ši aplinkybė nėra nurodyta kaltinime.

Pažymi, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis J. R. parodė, jog F. G. išspyrus duris ir abiems įėjus į butą, jie abu sudavė nukentėjusiajam R. Š. smūgius į veidą, t. y. F. G. smogė pirmas ir sudavė daugiau smūgių, o jis smūgiavo vieną kartą kumščiu į veidą. Nukentėjusysis R. Š. patvirtino, kad jį mušė abu kaltinamieji, t. y. F. G. smūgiavo pirmas ir sudaužė jo akinius, jis sudavė apie dešimt smūgių, o J. R. sudavė apie šešis smūgius į įvairias kūno vietas. Nurodo, kad J. R. ir F. G. buvo kaltinami, jog fizinį skausmą R. Š. sukėlė veikdami bendrai, t. y. bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau dešimties smūgių į veidą ir vieną kartą spirdami į krūtinę. Atkreipia dėmesį, kad dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra išskiriami ar skaidomi atskiriems bendrininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-240/2011). Apeliantės teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad J. R. veiksmai suduodant vieną smūgį nukentėjusiajam R. Š., kurie nebuvo įrašyti kaltinime, o prokuroras kaltinimo teisme neprašė pakeisti, negali būti pagrindu J. R. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamųjų tyčiniai veiksmai, t. y. bendrai suduoti smūgiai, nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, kaip nurodyta ir kaltinamajame akte, todėl teikti teismui prašymą pakeisti kaltinimą dėl kaltinime nurodytų veikos aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis, nebuvo jokio pagrindo.

Prokurorės manymu, nustačius, kad J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, J. R. ir F. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe turi būti pripažinta tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje. Be to, J. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Apeliantės įsitikinimu, apylinkės teismas netinkamai išsprendė ir kitus nuosprendžio klausimus: atleidęs kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BPK 235 straipsniu, nenutraukė baudžiamosios bylos, taip pat netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Prokurorė pažymi, kad atsakomybė už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis už savo padarytą žalą atsako bendraisiais pagrindais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta papildoma atsakingų už tokių nepilnamečių auklėjimą ir priežiūrą asmenų atsakomybė. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Subsidiariai atsakingų asmenų pareiga atlyginti nepilnamečių padarytą žalą ribojama CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis: ši pareiga pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, taigi, ji ribojama laiko atžvilgiu. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-497/2009) yra pasisakęs, jog tais atvejais, kai priimant teismo sprendimą žalą padaręs asmuo yra dar nepilnametis, CK 6.276 straipsnio 3 dalies nulemtas laikinas subsidiariai atsakingų asmenų civilinės atsakomybės pobūdis turi atsispindėti ir rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje siejant tokių asmenų atsakomybės pabaigą su CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais. Tuo atveju, kai nukentėjusiajam žalą padaro keli asmenys bendrais veiksmais, subsidiarus civilinės atsakomybės pobūdis lemia tai, kad CK 6.276 straipsnio 2 dalyje išvardyti asmenys atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles, t. y. tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiūrimam nepilnamečiui. Ši dalis turi būti nustatoma atsižvelgiant į kiekvieno iš solidariai atsakingų žalą padariusių asmenų kaltę.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės teigimu, teismas, priteisdamas S. Š. 1000 Lt turtinės žalos atlyginimą solidariai iš nepilnamečių kaltinamųjų J. R. ir F. G., turėjo nustatyti J. R. motinos A. R. ir F. G. motinos L. G. (taip pat ir J. R. bei F. G.) civilinės atsakomybės dydį atsižvelgdamas į nusikaltimą padariusių asmenų kaltę. Be to, teismas nuosprendyje turėjo pažymėti, kad A. R. ir L. G. pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai J. R. ir F. G. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą patenkinti. Atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės ir jų gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas dalyje dėl J. G. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir pakeistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo.

Dėl J. R. kaltės padarius BK 140 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai J. R. išteisino pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pastarajam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. J. R. kaltę padarius minėtą nusikaltimą įrodo byloje surinkti įrodymai.

Iš nukentėjusiojo R. Š. parodymų matyti, kad visų apklausų metu jis nuosekliai nurodė esmines jo sumušimo aplinkybes. Apklausiamas teisiamajame posėdyje R. Š. parodė, kad F. G. išspyrus jo (R. Š.) buto duris, F. G. jam trenkė į veidą, sudaužė akinius, sudavė jam apie 10 smūgių. J. jam taip pat sudavė smūgius: sudavė į krūtinę, pilvą, iš viso galėjo suduoti 6 smūgius (2 t. 17 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. Š. taip pat nurodė, kad J. penkis ar šešis kartus smogė jam į įvairias kūno vietas (1 t. 22 b. l., parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais kolegija neturi pagrindo, nes aplinkybę, kad F. G. išspyrus buto duris ir smogus R. Š. į veidą, jis taip pat sudavė R. Š. kumščiu vieną smūgį į veidą, teisiamojo posėdžio metu nurodė ir pats kaltinamasis J. R. (2 t. 16 b. l.). F. G. teisiamajame posėdyje patvirtino sudavęs R. Š. apie 10 smūgių į veidą ir vieną kartą spyręs koja jam į krūtinę (2 t. 17 b. l.).

Iš kaltinamojo akto matyti, kad J. R. ir F. G. buvo kaltinami tuo, kad jie bendrais veiksmais, mušdami R. Š., t. y. suduodami ne mažiau kaip 10 smūgių į veidą ir vieną kartą spiriant į krūtinę, sukėlė pastarajam fizinį skausmą (1 t. 117-120 b. l.).

Kolegija pažymi, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ir daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ir staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Pagal susiformavusią teismų praktiką, bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad J. R. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam R. Š. (2 t. 25 b. l.), tačiau visiškai nesuprantama, kodėl teismas, pabrėžęs, jog kaltinime nebuvo nurodyta, kad J. R. sudavė R. Š. vieną smūgį, pats sau prieštaraudamas konstatavo, kad J. R. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Pažymima, kad pagal BPK 256 straipsnio nuostatas, prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis taip pat turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Pastebėtina ir tai, kad 2007 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiu BPK 256 straipsnio pakeitimu teismui suteikta teisė savo iniciatyva, t. y. nesant prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo, perkvalifikuoti veiką pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, prieš tai pranešus proceso dalyviams apie galimą kvalifikavimo pakeitimą su sąlyga, jei nėra pasikeitusios faktinės bylos aplinkybės.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad pasikeitė kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybes. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo tik tai, kad kaltinamasis J. R. įvykio metu sudavė nukentėjusiajam R. Š. ne mažiau kaip vieną smūgį, t. y. sukonkretino J. R. veiksmus, nenustatydamas kažkokių naujų kaltinime nenurodytų veikos faktinių aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija apylinkės teismo išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog kaltinimas keičiamas nebuvo, todėl teismas, neperžengdamas kaltinimo ribų, negali J. R. veiksmų suduodant R. Š. vien smūgį kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vertina kaip visiškai nepagrįstą. Todėl M. rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalis, kurioje J. R. išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, panaikintina. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad J. R. 2011 m. balandžio 10 d. apie 23 val. 10 min., Mažeikių mieste(duomenys neskelbtini) namo bute Nr. 32, priklausančiame S. Š., veikdamas bendrininkų grupėje su F. G., F. G. vieną kartą koja įspyrus R. Š. į krūtinę, bendrai ne mažiau kaip 10 kartų sudavė R. Š. į veidą. Šiais veiksmais J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 staripsnio 1 dalyje.

Todėl M. rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalis, kurioje J. R. išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, naikinama, pripažįstant J. R. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (BPK 329 str. 2 p.), ir, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, J. R., padariusį nusikaltimus, numatytus BK 165 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Paskirti J. R. auklėjamojo poveikio priemones: 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant darbus atlikti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; paskirti elgesio apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant J. R. nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.

Kaip teisingai skunde pažymėjo prokurorė, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas J. R. ir F. G. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, nepagrįstai nesivadovavo BPK 235 straipsnio nuostatomis ir baudžiamosios bylos nenutraukė. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje pakeistinas ir baudžiamoji byla, kurioje J. R. ir F. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nutrauktina.

Dėl J. R. ir F. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių

Nustačius, kad J. R. ir F. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdami bendrininkų grupėje, be to, šią nusikalstamą veiką J. R. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, minėtos aplinkybės pripažintinos jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo

Iš bylos medžiagos matyti, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas priteisti nukentėjusiajam R. Š. iš J. R., o jam neturint lėšų – iš jo motinos A. R. 1000 Lt, ir iš F. G., o jam neturint lėšų – iš jo motinos L. G. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t. 122-124 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, J. R. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinęs, prokuroro ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš J. R. atmetė, o kitoje dalyje ieškinį patenkino ir priteisė nukentėjusiajam R. Š. iš F. G. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei nustatė, kad F. G. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo motina L. G..

Kadangi byloje įrodyta, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, F. G. ir J. R. padarė bendrais veiksmais, spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimo iš F. G. ir J. R..

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ne tik F. G., bet ir J. R. tyčiniais nusikalstamais veiksmais R. Š. buvo padaryta neturtinė žala. Kolegija, nustatydama nukentėjusiajam iš J. R. ir F. G. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į šią žalą padariusių asmenų kaltės formą, jų turtinę padėtį, į kitas turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui aplinkybes, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgusi į minėtus kriterijus, t. y. tai, kad nukentėjusiajam R. Š. J. R. ir F. G. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, išgąstis, nes J. R. ir F. G. išlaužė R. Š. buto duris, jį sumušė, sudaužė bute buvusius daiktus, nukentėjusysis išsigandęs pabėgo iš buto kviestis pagalbos, po sumušimo jautė stresą, baimę, dvasinį sukrėtimą, skausmus ir dėl to turėjo vartoti medikamentus, taip pat atsižvelgusi į tai, kad J. R. ir F. G. yra nepilnamečiai, neturi turto ir pajamų, kolegija prokuroro ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina visiškai ir priteisia nukentėjusiajam R. Š. iš J. R. ir F. G. solidariai 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nustatytina, kad J. R. ir F. G. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, J. R. motina A. R. ir F. G. motina L. G. turi atlyginti po 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos R. Š.. Ši A. R. ir L. G. pareiga pasibaigia, kai J. R. ir F. G. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 straipsnio 1 dalį nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Tačiau, jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė.

Kai turtinę ar neturtinę žalą padaro nepilnametis nuo 14 iki 18 metų amžiaus, teismas, priteisdamas subsidiariosios atsakomybės tvarka iš tėvų, įtėvių, globėjų ar rūpintojų nepilnamečio padarytos žalos atlyginimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodo, kad šį žalos atlyginimą iš jų reikia išieškoti tik tada, kai pats nepilnametis neturi turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki pasieks pilnametystę (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga). Esant tokioms aplinkybėms, prokurorė skunde teisingai pažymėjo, kad teismas, priteisdamas nukentėjusiajai S. Š. 1000 Lt turtinės žalos atlyginimą solidariai iš nepilnamečių kaltinamųjų J. R. ir F. G., turėjo nustatyti J. R. motinos A. R. (1 t. 43 b. l.) ir F. G. motinos L. G. (1 t. 94 b. l.) civilinės atsakomybės dydį atsižvelgdamas į nusikaltimą padariusių asmenų kaltę. Be to, teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalą, nuosprendyje turėjo pažymėti, kad A. R. ir L. G. pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai J. R. ir F. G. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendž i a:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nuosprendį dalyje, kurioje J. R. išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

Pripažinti, kad J. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei paskirti auklėjamojo poveikio priemones: 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant darbus atlikti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; elgesio apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant J. R. nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.

Vadovaujantis BPK 235 straipsniu, baudžiamąją bylą J. R. ir F. G. nutraukti.

Pripažinti J. R. ir F. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jie padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Pripažinti J. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nuosprendį civilinių ieškinių priteisimo dalyje pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje priteista iš kaltinamojo F. G. nukentėjusiajam R. Š. 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinės žalos atlyginimo ir nustatyta, kad kaltinamajam F. G. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo motina L. G..

Priteisti R. Š. iš J. R. ir F. G. solidariai 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo, o J. R. ir F. G. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, J. R. motina A. R. ir F. G. motina L. G. turi atlyginti po 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos R. Š.. Ši A. R. ir L. G. pareiga pasibaigia, kai J. R. ir F. G. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nustatyti, kad iš J. R. ir F. G. priteistą solidariai nukentėjusiajai S. Š. 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) turtinę žalą, kaltinamiesiems J. R. ir F. G. neturint turto ar uždarbio, pakankamo jų padarytai žalai atlyginti, turi atlyginti jų motinos A. R. ir L. G., t. y. J. R. motina A. R. ir F. G. motina L. G. turi atlyginti po 500 Lt (penkis šimtus litų) turtinės žalos S. Š.. Ši A. R. ir L. G. pareiga pasibaigia, kai J. R. ir F. G. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nustatyti, kad iš J. R. priteistą nukentėjusiajai S. Š. 500 Lt (penkių šimtų litų) turtinę žalą, kaltinamajam J. R. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, turi atlyginti jo motina A. R., t. y. A. R. turi atlyginti 500 Lt (penkis šimtus litų) turtinės žalos S. Š.. Ši A. R. pareiga pasibaigia, kai J. R. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nustatyti, kad iš F. G. priteistą nukentėjusiajai S. Š. 350 Lt (trijų šimtų penkiasdešimties litų) turtinę žalą, kaltinamajam F. G. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, turi atlyginti jo motina L. G., t. y. L. G. turi atlyginti 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) turtinės žalos S. Š.. Ši L. G. pareiga pasibaigia, kai F. G. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.