- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-740/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RI Invest“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RI Invest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2774-565/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RI Invest“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo grąžinti sumokėtą pradinį įnašą ir nuostolių bei palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „RI Invest“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydamas priteisti sumokėtus pradinius įnašus už patalpų nuomą, t. y. už pastatą (duomenys neskelbtini) – 19 370 Lt, už pastatą (duomenys neskelbtini) – 229 Lt, už pastatą (duomenys neskelbtini) – 578 Lt, viso – 20 177 Lt; 96,74 Lt palūkanų už be pagrindo įgytų pinigų negrąžinimą; 2994,04 Lt nuostolių, patirtų dėl nesąžiningo derybų vedimo; 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad dalyvavo atsakovo paskelbtame negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), viešame nuomos konkurse ir buvo pripažintas šio konkurso laimėtoju. Nuomos sutartys su atsakovu turėjo būti pasirašytos iki 2009 m. sausio 6 d. Dalyvaudamas konkurse ieškovas sumokėjo 20 177 Lt dydžio pradinius įnašus. 2008 m. gruodžio 30 d. ieškovas pateikė atsakovui pasiūlymą įrašyti į pavyzdinę nuomos sutartį sąlygą, kad nuomininkas atleidžiamas nuo nuomos mokesčio mokėjimo patalpų remonto metu. Kadangi ieškovas atsakovo paruoštus sutarčių projektus gavo 2009 m. sausio 6 d. ir 2009 m. sausio 8 d., o sutartis ieškovui buvo nurodyta pasirašyti iki 2009 m. sausio 9 d., ieškovas sutarčių projektams apsvarstyti turėjo vieną dieną. Ieškovas, nustatęs, kad atsakovo pateikti sutarčių projektai skyrėsi nuo pavyzdinės numos sutarties, kurią ieškovas įsipareigojo pasirašyti dalyvaudamas viešame nuomos konkurse, 2009 m. sausio 9 d. jis įteikė atsakovui raštą, kad nesutinka pasirašyti atsakovo siūlomų sutarčių projektų, ir pasiūlė savo sutarčių projektus. Atsakovas 2009 m. sausio 14 d. nutarė nepritarti ieškovo pasiūlytiems sutarčių projektams, taip pat anuliavo viešo nuomos konkurso rezultatus tuo pagrindu, kad ieškovas iki 2009 m. sausio 9 d. nepasirašė nuomos sutarčių. Ieškovas nurodė, kad nuomos sutartys nebuvo pasirašytos dėl to, kad atsakovas nesąžiningai derėjosi dėl nuomos sutarčių sudarymo – pateikė ieškovui nuomos sutarčių projektus jau pasibaigus terminui, kai turėjo būti pasirašytos nuomos sutartys, nepranešė ieškovui apie tai, kad yra pakeistos pavyzdinės nuomos sutarties sąlygos, suteikė ieškovui tik vieną dieną apsvarstyti siūlomų pasirašyti nuomos sutarčių projektus. Nepasirašius nuomos sutarčių, atsakovas privalo grąžinti ieškovui 20 177 Lt pradinį įnašą kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą ir sumokėti 5 procentų dydžio palūkanas nuo šios sumos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 20 d. iki ieškinio surašymo (CK 6.240 str.). Be to, vadovaujantis CK 6.163 straipsnio 3 dalimi, atsakovas taip pat privalo atlyginti ieškovui 2994,04 Lt nuostolių, kuriuos šis patyrė dėl atsakovo nesąžiningai vestų derybų. Šiuo nuostolius sudaro ieškovo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, kiek tai susiję su derybomis bei pretenzijų atsakovui rengimu.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovas, 2008 m. gruodžio 30 d. gavęs ieškovo pasiūlymą įrašyti į nuomos sutartį sąlygą dėl nuomininko atleidimo nuo nuomos mokesčio mokėjimo patalpų remonto metu, esant pirmai galimybei, t.y. 2009 m. sausio 7 d., nustatyta tvarka priėmė sprendimą dėl nepritarimo šiam pasiūlymui.atsižvelgiant į tai, kad terminas nuomos sutartims pasirašyti baigėsi 2009 m. sausio 6 d., atsakovas pratęsė šį terminą iki 2009 m. sausio 9 d. Ieškovui 2009 m. sausio 9 d. atsisakius pasirašyti atsakovo pateiktus nuomos sutarčių projektus, viešo konkurso rezultatai buvo pagrįstai anuliuoti. Ieškovo nurodytas atsisakymo pasirašyti atsakovo parengtus sutarčių projektus motyvas, t.y. tai, kad jie skyrėsi nuo pavyzdinės nuomos sutarties, yra nepagrįstas, nes pakeitimai yra neesminiai ir nebūtų turėję įtakos šalių teisių ir pareigų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 8 d. sprendimu atmetė ieškinio reikalavimus. Teismas nustatė, kad ieškovas, kuris 2008 m. gruodžio 17 d. buvo pripažintas pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos konkurso laimėtoju, 2008 m. gruodžio 15 d. raštais sutiko su pavyzdinės savivaldybės ilgalaikio turto nuomos sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. I-467, sąlygomis ir įsipareigojo šią sutartį pasirašyti. Ieškovas 2008 m. gruodžio 30 d. raštu, pasiūlydamas į pavyzdinę nuomos sutartį įrašyti sąlygą, kad išnuomotų pastatų remonto metu, jei dėl remonto pastatais negalima naudotis, ieškovas atleidžiamas nuo nuomos mokesčio mokėjimo, pradėjo derybas dėl pavyzdinės nuomos sutarties sąlygų pakeitimo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog ieškovas buvo nesąžiningas, nutylėdamas apie ketinimą derėtis dėl pavyzdinės nuomos sutarties sąlygų papildymo bei pasiūlydamas papildyti sutarties sąlygas tik baigiantis terminui nuomos sutartims pasirašyti, t.y. likus 7 dienoms iki termino pabaigos, iš kurių 2009 m. sausio 1-4 dienos buvo nedarbo dienos. Teismas nustatė, kad jau nuo 2009 m. sausio 5 d. ieškovas turėjo galimybę susipažinti su atsakovo paruoštomis pasirašyti nuomos sutartimis, nes 2009 m. sausio 5-6 dienomis telefonu buvo kviečiamas atvykti į savivaldybę su jomis susipažinti. Nurodė, kad iki 2009 m. sausio 9 d. likęs terminas įvertinti atsakovo siūlomų pasirašyti sutarčių sąlygas buvo pakankamas. Teismas sprendė, jog ieškovas nepagrįstai atsisakė pasirašyti šias sutartis, kadangi jų sąlygos nepakeitė ginčo šalių teisių ir pareigų, numatytų pavyzdinėje nuomos sutartyje. Teismas nustatė, kad atsakovo siūlomose pasirašyti nuomos sutartyse nebuvo pavyzdinėje nuomos sutartyje esančio 8.2 punkto, taip pat buvo įrašytas 18 punktas. Teismas padarė išvadą, jog pavyzdinės nuomos sutarties 8.2 punkto, numatančio atsakovo pareigą atlikti nuomojamo turto ar su juo susijusių inžinierinių sistemų kapitalinio remonto darbus, neįtraukimas į atsakovo parengtą nuomos sutartį, nepakeitė pavyzdinėje nuomos sutartyje nustatytų šalių teisių ir pareigų, susijusių su kapitalinio remonto darymu, nes tokiu atveju taikytinos CK 6.491 straipsnio nuostatos. Atsakovo paruoštose nuomos sutartyse 18 punkte įrašyta sąlyga apie nuomos mokesčio užskaitymo tvarką atitinka CK 6.54 straipsnio nuostatas, kurios būtų taikomos net ir nesant šios sąlygos. Teismas, nustatęs, kad ieškovas per nuomos konkurso tvarkos 25 punkte nustatytą terminą nepagrįstai nepasirašė nuomos sutarčių, sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieškovui grąžinti jo sumokėtų pradinių įnašų.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „RI Invest“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovui UAB „RI Invest“: sumokėtus pradinius įnašus už patalpų nuomą, t. y. už pastatą (duomenys neskelbtini)– 19 370 Lt, už pastatą (duomenys neskelbtini)– 229 Lt, už pastatą (duomenys neskelbtini)– 578 Lt, viso – 20 177 Lt; 96,74 Lt palūkanų už be pagrindo įgytų pinigų negrąžinimą; 2994,04 Lt nuostolių, patirtų dėl nesąžiningo derybų vedimo; 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas jau 2009 m. sausio 5 d. turėjo galimybę susipažinti su atsakovo paruoštomis pasirašyti nuomos sutartimis, ir nepagrįstai sprendė, jog iki 2009 m. sausio 9 d. likęs terminas buvo pakankamas sutarčių sąlygoms įvertinti. Teismas neatsižvelgė, jog apie nuomos sutarties pasirašymo termino pratęsimą iki 2009 m. sausio 9 d. ieškovas buvo informuotas elektroninio pašto žinute, kurią gavo 2009 m. sausio 7 d. 16 val. 37 min., t. y. prieš pat darbo pabaigą. Be to, teismas, darydamas išvadą dėl atsakovo nustatyto termino pakankamumo, neįvertino ieškovo nurodytos aplinkybės, jog toks terminas nebuvo pakankamas ir dėl to, kad atsakovas neinformavo ieškovo apie tai, jog atsakovo pateiktuose sutarčių projektuose yra pakeista eilė sąlygų, lyginant su pavyzdine nuomos sutartimi, kurią ieškovas buvo įsipareigojęs pasirašyti.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pavyzdinės nuomos sutarties 8.2 punkto neįtraukimas į atsakovo parengtą nuomos sutartį nepakeitė pavyzdinėje nuomos sutartyje nustatytų šalių teisių ir pareigų, susijusių su kapitalinio remonto darymu, dėl ko ieškovo atsisakymas pasirašyti atitinkamas sutartis yra nepagrįstas.Teismas neįvertino, jog savo raštuose atsakovui ieškovas akcentavo šalių pareigų dėl kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos aptarimą. Pavyzdinės nuomos sutarties 8.2 punkto vienašališkas išbraukimas laikytinas nesąžiningu, kadangi šalys dėl to nesitarė. Be to, šios sąlygos išbraukimas gali sukelti neaiškumų vertinant, ar atsakovas atleistas nuo pareigos atlikti išnuomoto turto kapitalinį remontą, ar ne.
3. Teismas, nurodydamas, kad atsakovo paruoštose nuomos sutartyse 18 punkte įrašyta sąlyga apie nuomos mokesčio užskaitymo tvarką atitinka CK 6.54 straipsnio nuostatas, kuri būtų taikoma, jei būtų pasirašyta nuomos sutartis be 18 punkte esančios sąlygos, neatsižvelgė, kad ieškovas šios aplinkybės neginčijo. Nagrinėjamu atveju teisinę reikšmę turi tai, jog atsakovo vienašališkas atitinkamų sąlygų įrašymas ir įpareigojimas atvykti per ypač trumpą laiką pasirašyti nuomos sutarčių, net neinformavus atskirai ieškovo apie tokių papildomų sąlygų įrašymą, laikytinas nesąžiningu (siekimas suklaidinti priešingą šalį dėl siūlomos pasirašyti sutarties turinio).
4. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pastatų būklės neįrašymas perdavimo priėmimo aktuose nepakeitė ieškovo ir atsakovo teisių ir pareigų, numatytų pavyzdinėje nuomos sutartyje. Teismas nepasisakė dėl ieškovo argumento, kad turto būklės nurodymas turto perdavimo priėmimo akte yra privalomas pagal pavyzdinę sutartį, kurią ieškovas įsipareigojo pasirašyti, o tokio įrašo nepadarymas atimtų iš ieškovo teisę įrodinėti blogą turto būklę priėmimo metu, jo negalimumo naudoti pagal paskirtį ir atsakovo atsakomybės už atitinkamą turto būklę. Turto būklę šalys turėjo įvertinti bendru sutarimu.
5. Teismas neįvertino, jog ieškovas buvo įsipareigojęs pasirašyti nuomos sutartis pagal pavyzdinę Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties formą, patvirtintą Vilniaus miesto tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 1-467. Ieškovo sutikimas pasirašyti pavyzdinę nuomos sutartį atitinkančias nuomos sutartis buvo išreikštas 2009 m. sausio 9 d. ieškovo rašte atsakovui. Kartu su šiuo raštu ieškovas pateikė po du kiekvienos nuomos sutarties projektų variantus. Vienas šių variantų visiškai atitiko pavyzdinės sutarties sąlygas. Todėl būtent atsakovo atsisakymas pasirašyti šį ieškovo siūlomą sutarties variantą ir reikalavimas pasirašyti sutartį, kurioje yra šalių neaptartų sąlygų, laikytinas nesąžiningu.
6. Teismas neįvertino ieškovo argumentų dėl atsakovo nesąžiningumo vienašališkai nutraukiant derybas. Kadangi net ir po 2009 m. sausio 9 d. derybos dėl sutarčių sudarymo dar nebuvo nutrauktos, atsakovo 2009 m. sausio 14 d. sprendimas nedelsiant nutraukti derybas ir neleisti ieškovui pasirašyti net ir anksčiau siūlyto nuomos sutarčių varianto, laikytinas nesąžiningu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. sausio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005, yra išaiškinęs, kad sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties.
7. Teismas netinkamai įvertino šalių sąžiningumą, jų rūpestingumą ikisutartinių santykių metu. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovas buvo nesąžiningas pasiūlydamas papildyti sutarties sąlygas tik baigiantis terminui nuomos sutarčiai pasirašyti, neįvertino, jog ieškovas dar iki 2008 m. gruodžio 30 d. vedė derybas su atsakovo atstovais dėl atleidimo nuo nuomos mokesčio mokėjimo išnuomoto turto rekonstrukcijos arba remonto metu.
8. Teismas, nurodydamas, kad po ieškovo pasiūlymo pateikimo iš 7 dienų, likusių iki sutarčių pasirašymo termino pabaigos, net 4 dienos buvo nedarbo dienos, visiškai neatsižvelgė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 17 d., kai ieškovas buvo pripažintas laimėtoju, iki 2008 m. gruodžio 30 d., kai ieškovas pateikė rašytinį prašymą dėl papildomos sąlygos įrašymo, taip pat buvo net 6 nedarbo dienos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutartys tarp ginčo šalių galėjo būti sudarytos tik laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 28 d. iki 2009 m. sausio 6 d., natūralu, kad ieškovo prašymas atsakovui dėl atitinkamos sąlygos buvo pateiktas 2008 m. gruodžio 30 d., t. y. termino, per kurį turi būti sudaroma sutartis, pradžioje, kadangi iš karto po rezultatų paskelbimo įvyko žodinės derybos. Todėl ieškovo elgesys turėjo būti vertinamas kaip sąžiningas.
9. Teismas skirtingai vertino tapačius ginčo šalių veiksmus, derantis dėl sutarties sąlygų. Tai, kad ieškovas pateikė rašytinį prašymą dėl papildomos sutarties sąlygos įtraukimo likus 7 dienoms iki sutarčių pasirašymo termino pabaigos, teismas laikė nesąžiningais veiksmai. Tuo tarpu analogiškus atsakovo veiksmus, t.y. pavyzdinės nuomos sutarties 8.2 punkto panaikinimą, 18 punkto įrašymą ir išnuomotų pastatų būklės neįrašymą į turto priėmimo-perdavimo aktus, likus tik 1 dienai iki sutarčių pasirašymo termino pabaigos, apie tai neinformavus ieškovo, teismas laikė sąžiningais veiksmais.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliantas, nurodydamas, kad atsakovo nustatytas terminas susipažinti su nuomos sutartimis buvo nepakankamas, neatsižvelgia, kad terminas pasirašyti šias nuomos sutartis buvo nustatytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. I-467 patvirtintos Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso (aukciono) organizavimo ir vykdymo tvarkos 25 punkte. Nuomos sutartys turėjo būti pasirašytos iki 2009 m. sausio 6 d.. Šis terminas buvo pratęstas Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2009 m. sausio 7 d. sprendimu iki 2009 m. sausio 9 d., komisijai veikiant gera valia ir atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. sausio 1-4 dienos buvo nedarbo dienos. Ieškovas jau nuo skelbimų išspausdinimo dienos, t. y. dar prieš apsispręsdamas dalyvauti turto nuomos konkurse, turėjo galimybę susipažinti su pavyzdinėje nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis, kadangi pati pavyzdinė nuomos sutartis, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 1-467, yra viešas dokumentas. 2009 m. sausio 5-6 dienomis ieškovas telefonu buvo kviečiamas atvykti pasiimti parengtų pastatų nuomos sutarčių projektus. Tačiau ieškovas atsisakė paimti šias sutartis, motyvuodamas tuo, jog jis pateikė atsakovui prašymą dėl papildomos sąlygos įtraukimo. Šis ieškovo neatvykimo motyvas yra nepagrįstas, nes papildomos, pavyzdinėje nuomos sutartyje nenumatytos sąlygos įtraukimas reikštų turto nuomos konkurso sąlygų pakeitimą. Ieškovas, neatvykdamas paimti šių projektų, veikė savo rizika. Ieškovas turėjo nedaug laiko susipažinti su pastatų nuomos sutarčių projektais dėl savo kaltės, nes jis tik 2009 m. sausio 6 d. paprašė atsakovą atsiųsti jam projekto pavyzdį, o 2009 m. sausio 8 d. – visų trijų nuomos sutarčių projektus, ką atsakovas padarė tą pačią dieną. Ieškovo argumentas, kad jis buvo kviečiamas atvykti pasirašyti pastatų nuomos sutarčių iš anksto neaptartomis sąlygomis, yra nepagrįstas, nes sutarčių tekstai atitiko pavyzdinėje nuomos sutartyje nustatytas sąlygas, o ieškovas, dalyvaudamas konkurse, su tokiomis sąlygomis sutiko. Nors pateiktų pastatų nuomos sutarčių tekstai nėra visiškai identiški, lyginant su pavyzdine numos sutartimi, tačiau tai nereiškia, kad dėl to pasikeitė sutarties sąlygos. Pavyzdinės nuomos sutarties 8.2 punkto, numatančio nuomotojo pareigą atlikti nuomojamo turto ar su juo susijusių inžinierinių sistemų kapitalinio remonto darbus, išbraukimas neturi teisinės reikšmės, kadangi ši nuostata taikytina, kai nuomos sutarties dalykas yra nekilnojamojo turto objekto dalis, t.y. patalpos, o nagrinėjamu atveju buvo nuomojami pastatai. Tokiu atveju, sprendžiant dėl atsakovo pareigos atlikti nuomojamo turto remontą, taikytinos CK normos. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog atsakovo elgesys, įtraukiant į nuomos sutarčių tekstą 18 punktą, laikytinas nesąžiningu. Ši sutarties sąlyga yra identiška CK 6.54 straipsnyje įtvirtintoms imperatyvioms nuostatoms, kurios būtų taikomos, nepriklausomai nuo 18 punkto įtraukimo. Nurodo, jog perduodamo turto būklės nenurodymas savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktuose negali būti laikomas teisėtu pagrindu atsisakyti pasirašyti nuomos sutartis, nes, kaip išaiškinta ieškovui 2009 m. sausio 9 d. raštu, jis pats turėjo teisę nurodyti priimamo turto būklę. Kadangi ieškovas nustatytu terminu, t.y. iki 2009 m. sausio 9 d., nepasirašė pastatų nuomos sutarčių, konkurso rezultatai buvo anuliuoti bei pradinis įnašas negrąžintas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 1-467 patvirtintos tvarkos 24 ir 26 punktų nuostatomis. 2009 m. sausio 9 d. ieškovas turėjo pasirašyti pastatų nuomos sutartis, o nes pateikti atsakovui sutikimą šias sutartis pasirašyti. Apelianto argumentas, jog atsakovas nesąžiningai vienašališkai nutraukė derybas su ieškovu, yra nepagrįstas, nes atsakovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Ieškovas dar iki 2008 m. gruodžio 30 d. prašymo pateikimo dėl žodžiu įvykusių derybų žinojo atsakovo poziciją dėl sąlygos, numatančios nuomininko atleidimą nuo nuomos mokesčio mokėjimo išnuomojamo turto rekonstrukcijos arba remonto metu, įtraukimo į nuomos sutartis. Be to, ieškovas rašytinį siūlymą dėl šios sąlygos įtraukimo galėjo pateikti iš karto po turto nuomos konkurso.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs pradinio įnašo grąžinimo laimėtoju pripažintam nuomos konkurso dalyviui klausimas tuo atveju, jei šalys nesudaro nuomos sutarties per nustatytą terminą, o taip pat nuostolių atlyginimo dėl nesąžiningų derybų klausimas.
2008 m. gruodžio 17 d. įvyko Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų – pastato (duomenys neskelbtini), pastato (duomenys neskelbtini)bei pastato (duomenys neskelbtini) – viešas nuomos konkursas. Šio konkurso laimėtoju, atsižvelgiant į pasiūlytą kainą, buvo pripažintas UAB „RI Invest“ (1 t., b.l. 164-166). Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. gruodžio 6 d. paskelbtas viešo konkurso būdu nuomojamų negyvenamųjų patalpų sąlygas kiekvienas dalyvis turėjo įsipareigoti pasirašyti Vilniaus miesto tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 1-467 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos“ patvirtintą pavyzdinę patalpų nuomos sutartį (1 t., b.l. 7). Ieškovas UAB „RI Invest“ šį savo įsipareigojimą išreiškė 2008 m. gruodžio 15 d. raštuose, teikdamas dokumentus dėl dalyvavimo viešame nuomos konkurse (1 t., b.l. 150, 158, 162).
Vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 1-467 patvirtintos Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso (aukciono) organizavimo ir vykdymo tvarkos (toliau - konkurso organizavimo ir vykdymo tvarka) 25 punkto reikalavimais, Savivaldybės tarybos patvirtinta pavyzdinė nuomos sutartis turi būti pasirašyta ne anksčiau kaip po 10 kalendorinių dienų ir ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo protokolo pasirašymo dienos (1 t., b.l. 16-18). Ją pasirašo turto valdytojas arba jo įgaliotas asmuo ir turto nuomos konkurso laimėtojas arba jo atstovas.
Vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 1-467 patvirtintų Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo, uždarojo ir ne konkurso būdu nuostatų 6 punktu, pavyzdinėje nuomos sutartyje gali būti numatytos ir kitos sąlygos, neprieštaraujančios teisės aktams (1 t., b.l. 13-15). Ši galimybė palikta ir pačioje pavyzdinėje savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartyje, kurios 18 punktas yra skirtas kitų įstatymams neprieštaraujančių sąlygų įrašymui (1 t., b.l. 24-26).
Toks reglamentavimo rodo, kad šalys turėjo pasirašyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 1-467 patvirtintą pavyzdinės savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties tekstą. Kartu šalys turėjo galimybę susitarti ir dėl kitų, pavyzdinėje sutartyje nenumatytų, tačiau teisės aktams neprieštaraujančių sąlygų taikymo arba susitarti dėl kitokių, nei nustatytos pavyzdinėje sutartyje, turto nuomos sąlygų.
Ginčo šalys turėjo pareigą nuomos sutartį pasirašyti laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 28 d. iki 2009 m. sausio 6 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas UAB „RI Invest“ 2008 m. gruodžio 30 d. pateikė atsakovui siūlymą įrašyti į nuomos sutarčių 18 punktą sąlygą, numatančią nuomininko atleidimą nuo nuomos mokesčio pastatų rekonstravimo ar remonto metu, jei nuomininkas negalės naudotis išnuomotu turtu (1 t., b.l. 42). Iš 2009 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokolo Nr. A16-13(2.1.7-AD4) matyti, kad komisija nepritarė ieškovo prašymui dėl papildomos sąlygos įrašymo į patalpų nuomos sutartį ir pratęsė nuomos sutarties pasirašymo terminą iki 2009 m. sausio 9 d. (1 t., b.l. 167). Ieškovas apie tai buvo informuotas 2009 m. sausio 7 d. raštu Nr. A51-273(2.14.1.17-TR2), kuriame nurodyta, jog jis privalo iki 2009 m. sausio 9 d. atvykti į Vilniaus miesto savivaldybę pasirašyti nuomos sutarčių projektus. Ieškovui atsakovo parengti savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarčių projektai buvo išsiųsti elektroniniu paštu 2009 m. sausio 6 d. ir 2009 m. sausio 8 d. (1 t., b.l. 46, 101). Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo pateikiamais projektais dėl to, kad jie, ieškovo manymu, neatitiko pavyzdinės nuomos sutarties formos, 2009 m. sausio 8 d. raštu apie tai informavo atsakovą, siūlydamas atsakovui pasirašyti vieną iš dviejų ieškovo siūlomų atitinkamų nuomos sutarčių variantų (1 t., b.l. 53-82). Šis raštas atsakovui buvo įteiktas 2009 m. sausio 9 d. (1 t., b.l. 53). Tokie ginčo šalių veiksmai rodo, kad jos siekė suderinti nuomos sutarties sąlygas. Tačiau, nepavykus susitarti dėl kitokių sąlygų, nei nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintoje pavyzdinėje nuomos sutartyje, šalys pagal paminėtus konkurso nuostatus turėjo pareigą sudaryti nuomos sutartį pagal pavyzdinės nuomos sutarties sąlygas.
Nagrinėjamoje byloje kilęs klausimas, ar, anuliavus konkurso rezultatus, atsakovas turėjo pareigą laimėtoju pripažintam konkurso dalyviui grąžinti pradinį įnašą. Remiantis Vilniaus miesto tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 1-467 patvirtintos Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso (aukciono) organizavimo ir vykdymo tvarkos 24 ir 25 punktuose įtvirtintų nuostatų sisteminiu aiškinimu, darytina išvada, jog laimėtoju pripažintam konkurso dalyviui jo pradinis įnašas negrąžinamas tuo atveju, jeigu nuomos sutartis per šių taisyklių 25 punkte nustatytą terminą yra nesudaroma dėl jo kaltės. Todėl nagrinėjamu atveju teisinę reikšmę turi ginčo šalies, kaltos dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarčių nesudarymo iki 2009 m. sausio 9 d., nustatymas.
Kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti aiški atsakovo valia, kad ieškovas iki 2009 m. sausio 9 d. atvyktų į Vilniaus miesto savivaldybę pasirašyti jo parengtus savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarčių projektus. Ieškovas su šiais projektais buvo supažindintas atsakovui juos persiunčiant 2009 m. sausio 6 d. ir 2009 m. sausio 8 d. elektroniniu paštu (1t., b.l. 46, 101). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškovas 2009 m. sausio 8 d. raštu juos atsisakė pasirašyti dėl jų neatitikimo pavyzdinės patalpų nuomos sutarties nuostatų, kadangi sutarties projekto 1 punkte nenurodyta nuomojamo turto vertė, vienašališkai panaikintas sutarties 8.2 punktas, sutarties projekto 9.3 punkte nenurodyta, kaip apskaičiuojamas žemės nuomos mokestis, sutarties 18 punkte vienašališkai įrašytas nuostata dėl įmokų įskaitymo tvarkos, o sutarties priede „Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo akte“ nėra nurodyta išnuomojamo turto būklė.
Atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai savo nesutikimą su ieškiniu grindžiant argumentais, jog savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartys nebuvo pasirašytos dėl ieškovo kaltės, atsakovui teko pareiga įrodyti šios kaltės buvimą. Ieškovas negali būti pripažintas kaltu dėl sutarčių nesudarymo vien dėl to, jog jis iki 2009 m. sausio 9 d. neatvyko į Vilniaus miesto savivaldybę ir nepasirašė atsakovo parengtų nuomos sutarčių projektų. Ieškovo kaltė nagrinėjamos bylos kontekste galėtų pasireikšti tuo atveju, jeigu jis būtų neatvykęs pasirašyti pavyzdinę savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį atitinkančių atsakovo parengtų nuomos sutarčių projektų, kuriose esantys turinio neatitikimai nebūtų turėję jokios reikšmės ginčo šalių iš sutarties kylančioms teisėms ir pareigoms.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pavyzdinės nuomos sutarties 8.2 punkto, numatančio atsakovo pareigą atlikti nuomojamo turto ar su juo susijusių inžinierinių sistemų kapitalinio remonto darbus, neįtraukimas į atsakovo parengtą nuomos sutartį, nepakeitė pavyzdinėje nuomos sutartyje nustatytų šalių teisių ir pareigų, susijusių su kapitalinio remonto darymu, nes tokiu atveju taikytinos CK 6.491 straipsnio nuostatos. Atsakovo paruoštose nuomos sutartyse 18 punkte įrašyta sąlyga apie nuomos mokesčio užskaitymo tvarką atitinka CK 6.54 straipsnio nuostatas, kurios būtų taikomos net ir nesant šios sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar pagrįstai ieškovas atsisakė pasirašyti atsakovo parengtus nuomos sutarčių projektus, remiantis tuo, jog savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktuose nebuvo nurodyta perduodamo turto būklė, pripažino, kad tokiu atveju perimamo turto būklę turėjo teisę įrašyti pats ieškovas. Teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, teikdamas ieškovui savo parengus nuomos sutarčių projektus, kuriuos šis turėjo atvykti pasirašyti iki 2009 m. sausio 9 d., nenurodė perduodamo turto būklės (1 t., b.l. 50, 109, 113). Tuo tarpu ieškovas, 2009 m. sausio 9 d. pateikdamas atsakovui savo parengtus nuomos sutarčių ir perdavimo-priėmimo aktų projektus, nurodė, kad perduodamo turto būklė – bloga (1 t. b.l. 58, 62, 66, 70, 74, 78). 2009 m. sausio 14 d. įvykusiame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdyje, sprendžiant dėl ieškovo prašymo patvirtinti jo 2009 m. sausio 9 d. pateiktus nuomos sutarčių projektus, kuriuose įrašyta, kad perduodamų pastatų būklė yra bloga, buvo nurodyta, jog „turto būklę jie gali apibūdinti patys, įrašydami šį apibūdinimą akte“. Tame pačiame posėdyje komisija nutarė anuliuoti konkurso rezultatus, nes konkurso laimėtojas ar jo atstovas neatvyko pasirašyti nuomos sutarties per 20 kalendorinių dienų nuo protokolo pasirašymo dienos.
Pažymėtina, jog Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktas, kuriame, sudarant konkrečią nuomos sutartį, turi būti nurodyta perduodamo objekto būklė, yra sudėtinė pavyzdinės savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. I-467, dalis (1 t., b.l. 24-27). Šių dokumentų turinį nustatė pats atsakovas. Pažymėtina, jog, pasirašant sutartį, šalys turi susitarti dėl visų sutarties sąlygų. Vienašalė nuoroda apie turto būklę negali būti laikoma sutarties dalimi, nebent viena iš sutarties šalių būtų aiškiai išreiškusi savo valią, jog perduoda kitai sutarties šaliai teisę vienašališkai nustatyti nuomojamo objekto būklę. Kadangi atsakovas iki 2009 m. sausio 9 d., kai turėjo būti pasirašytos nuomos sutartys, nenurodė ieškovui, kad jis vienašališkai gali nustatyti išnuomojamų pastatų būklę, todėl atsakovo parengtame perdavimo ir priėmimo akte perduodamo turto būklės nenurodymas pažeidžia paties atsakovo nustatytus pavyzdinės nuomos sutarties reikalavimus. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atsakovo atstovė paaiškino, kad nuorodą apie perduodamo turto būklę gali padaryti tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija. Patys savivaldybės pareigūnai tokios nuorodos padaryti neturi teisės. Tai rodo, kad tokiam įrašui pats atsakovas teikia svarbią reikšmę. Todėl atisakymas jį padaryti negali būti vertinamas kaip nereikšminga sutarties aplinkybė. Be to, teoriškai išnuomoto daikto būklės daikto perdavimo nuomininkui momentu nustatymas galėtų turėti reikšmę, jei, susiklosčius nuomos santykiams, kiltų nuomotojo atsakomybės už išnuomoto daikto trūkumus, kurie kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, klausimas (CK 6.485 str.), o taip pat tuo atveju, kai nuomojamo daikto būklė iš esmės pablogėtų (CK 6.487 str. 1 d.).
Nustačius, jog atsakovas savo parengtuose sutarčių projektuose nepagrįstai nenurodė išnuomojamo turto būklės ir kad ieškovo siūlymas papildyti nuomos sutartį, Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo akte nurodant perduodamo turto būklę, visiškai atitiko pavyzdinės savivaldybės ilgalaikio turto nuomos sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. I-467, reikalavimus, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pripažinti, jog nuomos sutartys nebuvo pasirašytos dėl ieškovo kaltės. Atsakovas neturėjo pagrindo ieškovo siūlymo dėl išnuomojamo daikto būklės nurodymo vertinti kaip siekio vilkinti nuomos sutarties pasirašymą ir turėjo jį svarstyti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nėra sąlygų, kurioms esant būtų galima pripažinti, kad pradinis įnašas ieškovui neturėjo būti grąžintas (konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos 24 punktas). Pripažinus ieškovo teisę reikalauti 20 177 Lt dydžio pradinio įnašo grąžinimo, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina nepagrįstai negrąžinta suma ir 5 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo šios sumos, nuo 2009 m. sausio 20 d. iki ieškinio surašymo dienos, t.y. 96,74 Lt (20 177 Lt x 5 proc. x 35 dienos) (CK 6.210 str., 6.261 str.).
Kadangi nagrinėjamu atveju derybos nutrūko iki sutarčių įforminimo ir nė viena iš šalių nereikalauja jas pripažinti sudarytomis, susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip ikisutartiniai. Tokiu atveju dėl civilinės atsakomybės spręstina pagal CK 6.163 straipsnio taisykles. Ikisutartiniuose santykiuose šalis sieja įstatyme įtvirtinta tarpusavio pareiga elgtis sąžiningai ir nepadaryti žalos kitai besiderančiai šaliai; pažeidusiai šią pareigą sutarties šaliai atsiranda prievolė atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.163 str. 1, 3 dalys). Tam, kad sudaryti sutartį atsisakiusiai šaliai būtų taikoma civilinė atsakomybė, turi būti konstatuoti CK 6.163 straipsnio 3 dalyje išvardyti pagrindai. Vienas iš jų – nesąžiningas šalies elgesys, derantis dėl sutarties sudarymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos NR. 3K-P-382/2006, kasacinis teismas išaiškino, kad, nesudarius sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgėsi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo sutartį sudaryti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti atsakovo elgesį derybų metu nesąžiningu, kadangi jis savo parengtuose sutarčių projektuose nenurodė perduodamų pastatų būklės, ir, esant pagrįstam ieškovo reikalavimui dėl šios sąlygos įrašymo perdavimo-priėmimo aktuose, jos nesvarstė bei aiškiai neišreiškė savo valios dėl teisės ieškovui vienašališkai nustatyti jam išnuomojamų pastatų būklę suteikimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, kuris grąžintų jį į tokią padėtį, lyg derybų nebūtų buvę iš viso. Nagrinėjamu atveju ieškovo nuostolius dėl nesąžiningo atsakovo elgesio derybų metu sudaro 2994,04 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kiek tai susiję su derybomis bei pretenzijų atsakovui rengimu (1 t., b.l. 119-122, 125, 191).
Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo iš atsakovo ieškovo naudai priteistina negrąžinta 20 177 Lt dydžio pradinio įnašo suma, 96,74 Lt palūkanų ir 2994,04 Lt nuostolių dėl atsakovo nesąžiningo elgesio derybų metu (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 185 str.).
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atitinkamai išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Visiškai patenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu (CPK 93 str. 1 d.). Už ieškinį ieškovas sumokėjo 695 Lt dydžio žyminį mokestį (1 t., b.l. 1) ir patyrė 4998 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (1 t., b.l. 192-194). Už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 695 Lt dydžio žyminį mokestį (1 t., b.l. 213) ir patyrė 4206,96 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, ieškovo advokato atliktų procesinių veiksmų pobūdį, paruoštų procesinių dokumentų ir teismo posėdžių skaičių, remdamasi Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sumažina ieškovo naudai priteistinas išlaidas už advokato teisinę pagalbą, priteisdama iš atsakovo ieškovo naudai 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir 1500 Lt šių išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Be to, valstybei iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidos, t. y. 10 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RI Invest“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 20 177 Lt (dvidešimt tūkstančių vieną šimtą septyniasdešimt septynis Lt) dydžio pradinį įnašą, sumokėtą už patalpų nuomą, 96,74 Lt (devyniasdešimt šešis Lt 74 ct) palūkanų; 2994,04 Lt (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt keturis Lt 4 ct) nuostolių atlyginimą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 23 267,78 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RI Invest“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 695 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt penkis Lt) už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį ir 2000 Lt (du tūkstančius Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RI Invest“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 695 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt penkis Lt) už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį ir 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (kodas (duomenys neskelbtini)) 10 Lt (dešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybei.