- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-391-798/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- E. Š.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui E. Š. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė V. Š. kreipėsi į teismą, prašydama teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui E. Š. disponuoti butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, sudarant pirkimo-pardavimo, įkeitimo ir kitus sandorius, dėl kurių gali atsirasti žala, mažinant santuokoje įgyto turto vertę. Nurodė, kad ieškovė be kitų reikalavimų prašo teismo priteisti jai 175 000 Lt kompensaciją, lygią pusei buto, esančio (duomenys neskelbtini), Latvijoje, vertės. Šis butas įgytas santuokos metu, t.y. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė bei įtrauktas į dalintino turto sąrašą. Atsakovas pateikė teismui 2005-09-21 ieškovės sutikimą įkeisti šį butą už daugiabučio namo ir žemės sklypo dalį. Sutikimo akte yra nustatyta, kad ieškovė yra informuota ir sutinka, kad jos sutuoktinis parduotų santuokos metu įgytą turtą laisvai, savo nuožiūra nustatydamas kainą. Iš čia seka, jog ieškovė sutikimo akte yra išreiškusi valią be jos sutikimo įkeisti ir parduoti butą. Paaiškino, jog ši aplinkybė jai visiškai nauja, sutikimas dėl pardavimo buvo įrašytas ją suklaidinus, todėl, kad atsakovas netiksliai išvertė sutikimo tekstą iš latvių kalbos į lietuvių kalbą (b.l. 24-26).
Atsiliepimas
Atsakovas E. Š. pateikė teismui atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog santuokoje su ieškove įgijo ne tik butą Jūrmaloje, bet ir butą, ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini). Reikalavimas dėl 175 000,00 Lt kompensacijos priteisimo yra nepagrįstas, kadangi turi būti dalinamas visas santuokoje įgytas turtas, o ne turto dalis, kurios pageidauja vienas sutuoktinis. Atsakovo manymu, sutuoktiniai turi bendrų įsipareigojimų, kurie yra 65 000,00 eurų dydžio ir yra dalintini tarp sutuoktinių. Nurodė, kad neturi tikslo apsunkinti, realizuoti ar slėpti turtą. Paaiškino, kad sutikimą ieškovė pasirašė pas notarą, kad būtų paprasčiau atsakovui gyvenančiam Latvijoje (b.l. 27-29).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovės V. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nustatė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo padalinus santuokos metu įgytą turtą 175 000,00 Lt kompensacijos, t.y. pusę buto, esančio (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, vertės. Ieškovė neprašo jos naudai priteisti šio turto natūra. Šis butas yra įgytas santuokos metu, yra įtrauktas į sutuoktinių dalintino turto balansą. Atsakovas sutinka dėl įgyto santuokos metu buto padalijimo santuoką nutraukus, taip pat neprieštarauja dėl šio buto vertės, yra išreiškęs nuomonę, jog neketina perleisti, įkeisti ar sudaryti kitokio pobūdžio sandorius iki kol nebus išnagrinėtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalinimo klausimas. Teismas konstatavo, kad nėra pateikta jokių duomenų ar rašytinių įrodymų apie galimą grėsmę sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto vertei bei jokių duomenų apie grėsmę, kad po civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo iškėlimo, būtų iškreiptas dalintino turto balansas. Teismas padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo manyti, kad nepritaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės bus pažeisti sutuoktinės (ieškovės) turtiniai interesai.
Atskirojo skundo argumentai
Apeliantė (ieškovė) V. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą 2013-11-11 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui E. Š. disponuoti butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, sudarant pirkimo – pardavimo, įkeitimo ir kitus sandorius, dėl kurių gali atsirasti žala mažinant santuokoje įgyto turto vertę. Nurodė, kad 2005-09-21 sutikimo akte patvirtinta aplinkybė, kad ji sutinka, jog sutuoktinis parduotų santuokos metu įgytą ir jo vardu įregistruotą butą savo nuožiūra, įrašyta ją atsakovui suklaidinus, t.y. 2005-09-21 notarės biure atsakovui išvertus iš latvių kalbos į lietuvių kalbą aktą, nurodant, kad (apeliantė) ieškovė sutinka tik įkeisti butą bankui dėl sudarytos kreditavimo sutarties. Apeliantė mano, kad vykstant teisminiam ginčui atsakovas sieks butą realizuoti ir tokiu būdu sumažins santuokoje įgyto turto vertę. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui pardavus butą, ji bus priversta kelti bylas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais Latvijos Respublikoje (b.l. 32-34).
Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Ginčo objektas – atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo klausimas.
Laikinųjų pasaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, šios priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti. Taikydamas laikinąsias pasaugos priemones teismas iš esmės bylos nesprendžia. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas civiliniame procese turi trejopą paskirtį: užtikrinti galutinio sprendimo įvykdymą; apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią žalai šiems interesams (prevencinės priemonės); užtikrinti įrodymus. CK normos nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-681-611/2010). Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant jai lygiavertę piniginę kompensaciją už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Apeliantė (ieškovė) nurodo, jog 2005-09-21 notarinės formos sutikimo aktas, suteikiantis atsakovui teisę parduoti santuokos metu įgytą ir jo vardu įregistruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje sudarytas ją atsakovui suklaidinus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantė (ieškovė) kreipėsi į teismą dėl 2005-09-21 notarinio sutikimo akto nuginčijimo. Todėl apeliantės (ieškovės) argumentai, kad atsakovui pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje ji bus priversta kelti bylas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, taip pat argumentai, kad 2005-09-21 notarinis sutikimo aktas, kuriuo ji dėl jos suklaidinimo yra išreiškusi valią butą įkeisti bei parduoti atsakovo laisva nuožiūra nustatant kainą, atmestini.
Ieškovė neprašo teismo jos naudai priteisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje natūra, tačiau nesutinka su šio buto verte. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, kad ieškovė, siekdama pagrįsti reikalavimą dėl 175 000,00 Lt kompensacijos priteisimo kreipėsi į teismą, prašydama teismo leisti turto vertintojui atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Latvijoje, vertinimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-21 nutartimi leido ieškovės turto vertintojui atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Latvijoje, vertinimą ir įpareigojo atsakovą, užtikrinti ieškovės ir jos pasirinkto turto vertintojo patekimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Latvijoje, pasirinktu laiku, apie kurį ieškovė atsakovą informuos iš anksto. Spręstina, kad apeliantė (ieškovė), prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė įrodymais, kad atsakovas ketina butą, esantį (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje perleisti, įkeisti ar sudaryti kitokio pobūdžio sandorius iki bylos išnagrinėjimo (CPK 178 straipsnis). Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas (ieškovė) nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.