Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-02 · Byla Nr. N-575-101-12

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2010-12-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2012-03-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-02
Bylos Nr.
N-575-101-12
Teisminio proceso Nr.
4-63-3-00477-2010-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.15.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. N575-101/2012Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00477-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos 39.2; 50.15.3(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2010 m. spalio 28 d. nutarimu G. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 209¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pažeidimo padarymą skirta 3 000 Lt bauda dėl to, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikinai įvežus perdirbimui lengvuosius automobilius pagal Klaipėdos teritorinės muitinės 2008 m. liepos 21 d. leidimą taikyti ekonominio poveikio turinčią muitinės procedūrą/laikinąjį įvežimą perdirbti Nr.LT8LMLPS224, neužtikrino, kad būtų laikomasi leidime nurodytų sąlygų, t. y. kad laikinai įvežti perdirbimui automobiliai būtų remontuojami ir saugojami leidimo 9 punkte nurodytais perdirbimo vietų adresais, tuo pažeisdamas Laikinojo prekių įvežimo perdirbti tvarkos, numatytos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 87 straipsnio 1 ir 2 punktus.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi Klaipėdos teritorinės muitinės 2010 m. spalio 28 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad G. B. dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, pripažįsta savo kaltę ir tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau į ją buvo atsižvelgta skiriant minimalią sankcijoje numatytą baudą. Pabrėžė, kad G. B. nurodyti motyvai, susiję su sunkia materialine padėtimi, nepagrįsti, nes G. B. nepateikė įrodymų apie savo tikrąją materialinę padėtį, be to, sunki materialinė padėtis savaime nėra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Todėl teismas sprendė, kad byloje nėra aplinkybių, kurios itin švelnintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galėtų būti pasiekti skiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

II.

Apeliaciniu skundu G. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2010 m. spalio 28 d. nutarimą bei už ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pažeidimo padarymą skirti 500 Lt baudą. Paaiškina, kad pažeidimą padarė ne dėl aplaidumo, bet dėl to, jog nespėjo, nes tuo pačiu metu bendrovė buvo tikrinama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos bei Klaipėdos teritorinės muitinės ūkio subjektų patikrinimo skyriaus. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jo materialinė padėtis nepakankamai sunki. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai bus iškelta bankroto byla, todėl tikėtina, kad jis neteks darbo ir pajamų. Pabrėžia, kad šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinė muitinė prašo jį atmesti, palaikydama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantas G. B. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuris numato, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas, t. y. laikinojo prekių (daiktų) įvežimo (tarp jų – perdirbti) į Lietuvos Respubliką arba laikinojo prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos (tarp jų – perdirbti) nustatytos tvarkos nesilaikymas, užtraukia baudą nuo 3 000 iki 5 000 Lt.

Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti G. B. kalte dėl minėto pažeidimo. G. B. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagrįstai nustatytas remiantis byloje surinktais, tinkamai ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas teigiant, kad paskirta nuobauda yra per didelė.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2010 m. spalio 28 d. nutarimu G. B. skirta minimali – 3 000 Lt – bauda. Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 30¹ straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis bylose Nr. N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010, N62-1844/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad aplinkybės, dėl kurių apeliantui skirta minimali bauda turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. Nors G. B. atsakomybę pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, tačiau ši aplinkybė nėra išskirtinė ir šiuo atveju yra reikšminga tik skiriant nuobaudą sankcijos ribose. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtą, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien pažyma apie gaunamas nedideles pajamas neįrodo itin sunkios G. B. materialinės padėties. Be to, net ir įvertinus apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su pažeidimo padarymo aplinkybės, G. B. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, negali būti pripažintas mažareikšmiu. Todėl šiuo atveju aplinkybės, dėl kurių skirta minimali bauda turėtų būti laikoma aiškiai neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. Apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę.

Tad, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. B. skirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiStasys GagysRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas