Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Šalauta“ ieškinį atsakovui UAB „Konsultera“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. preliminariu sprendimu buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir iš atsakovo priteista 1 100 Lt skola, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012 m. lapkričio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškinyje ieškovas UAB „Šalauta“ nurodė, jog tarp šalių buvo sudarytos Vienkartinio krovinio pervežimo sutartys – 2011 m. sausio 5 d. Nr. 306, (toliau Sutartis Nr. 306), o 2012 vasario 6 d. Nr. 2012-13, (toliau Sutartis Nr. 2012-13), atsakovui buvo pateiktos sąskaitos faktūros, tačiau atsakovas apmokėjo tik dalį skolos, liko skolingas 1 100 Lt. Ieškovas teigė, kad pagal Sutartį Nr. 2012-13 vežtą krovinį pavėlavo pristatyti 11 val., tačiau tai įvyko ne dėl jo kaltės, nes tik išvykus buvo pradurta vilkiko padanga, jos keitimas užtruko 1,5 val., vėliau, važiuojant per Lenkijos teritoriją, dėl kitos transporto priemonės avarijos kelias kelioms valandoms buvo uždarytas ir transporto priemonė privalėjo ilgai stovėti, o vairuotojui praleidus 10 val. automobilyje, pagal privalomus reikalavimus, jis buvo priverstas sustoti ir privalomai ilsėtis 11 val. Ieškovas teigė, kad minėtoje sutartyje numatyta ženkli sankcija – 100 Lt už pavėluotą valandą, pavėlavus kiek mažiau nei 10 val., atima ieškovo teisę į atlyginimą, o jos 14 p. nustatyta sankcija – 30 EUR už kiekvieną pavėluotą dieną, sutartį padaro dvilypę. Ieškovo nuomone, sutartis turi būti aiškinama LR CK 1.5 str. įtvirtintų principų pagrindu, o abejojant dėl sutarties sąlygų, vadovaujantis LR CK 6.193 str. 4 d. pagrindu, ji turi būti aiškinama sąlygas priėmusios šalies naudai. Sutartį paruošė atsakovas, todėl neaiškios sutarties sąlygos turi būti aiškinamos ieškovo, kaip prisijungusios šalies, naudai. Ieškovo nuomone, atsakovas iš viso negali reikalauti sumokėti baudą, nes santykiai, susiklostę tarp šalių reguliuojami CMR konvencijos, kurios nuostatos nenumato, kad vežėjui gali būti nemokamas atlyginimas už atliktą pervežimą tuo pagrindu, kai vežėjas pavėlavo pristatyti krovinį ar padarė nuostolių dėl savo neteisėtų veiksmų, kad gali būti atliktas baudų už pavėluotą krovinio pristatymą įskaitymas, o baudų už pavėlavimą pristatyti krovinį ar vežimo instrukcijų pažeidimą taikymas CMR konvencijoje nėra įtvirtintas. Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovas nurodė, panašias aplinkybe, o dėl 1 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų nurodė, kad jos neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. R-85 numatytų maksimalių dydžių.

Preliminarus sprendimas paliktinas galioti.

LR CK 6.808 str. 1 d. apibrėžia krovinio vežimo sutartį, ir iš minėti straipsnio nuostatų matyti, kad tai yra krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Kai krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), taikytinos materialinės teisės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetą nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (LR CK 1.13 str.). CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 str. įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ Eksea“, bylos Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Klevas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-457/2006). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 str. 1 d. visi susitarimai (išskyrus 40 str. leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad šalys 2011 m. sausio 5 d. sudarė Sutartį Nr. 306, kuria įsipareigojo 2012 m. sausio 9 d. 19 val. atvykti į pakrovimo vietą, o 2012 m. sausio 10 d. 8 val. ryte būtinai atvykti į paskirties vietą (7-8 b. l.). Buvo išrašytas Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis CMR ser. AZ Nr. 1378395 (9 b. l.). Iš šių dokumentų matyti, kad sutartis buvo įvykdyta laiku ir atsakovas privalėjo sumokėti pagal sutartį Nr. 306 ieškovui 992,20 Lt (10 b. l.).

2011 m. vasario 6 d. šalys sudarė sutartį Nr. 2012-13, pagal kurią susitarė, kad į pakrovimo vietą atvykstama 2012 m. vasario 7 d. 19 val., į paskirties vietą atvykstama 2012 m. vasario 8 d. 8 val. ryte būtinai (11-12 b. l.), išrašytas Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis CMR ser. AZ Nr. 1457961 (13 b. l.). Atsakovas pagal minėtą sutartį privalėjo mokėti 968,00 Lt (14 b. l.). Vykdydamas Sutartį Nr. 2012-13, atsakovas pavėlavo pristatyti krovinį 11 val., todėl atsakovas UAB „Konsultera“ 2012 m. vasario 29 d. pareiškė pretenziją dėl 11 val. pavėluoto krovinio pristatymo, nurodydamas, kad už kiekvieną pavėluotą valandą sutartyje nurodyta 100 Lt bauda, dėl ko pateikė apmokėjimui 1 100,00 Lt sąskaitą faktūrą Nr. KTR120000110 (15, 16 b. l.). Ieškovas, nesutikdamas su reikalavimu, prašė panaikinti pretenziją ir per artimiausias tris dienas įvykdyti finansinius įsipareigojimus (17, 18 b. l.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas sutartyje numatytus krovinius pristatė atsakovo nurodytu adresu, nors pagal Sutartį Nr. 2012-13 pavėlavo 11 val. Vertindamas susiklosčiusią situaciją, teismas pripažįsta, kad ieškovas pagal minėtas sutartis, (kurias, teismo nuomone, šalys sudarė ne 2011 m., o 2012 m., ką įrodo jų susirašinėjimo dokumentai bei faktinės bylos aplinkybės, iš kurių darytina išvada, kad prieš metus būtų nelogiška susitarti dėl krovinių pervežimo, todėl teismas daro išvadą, kad sutartys sudarytos būtent 2012 m.), įvykdė krovinių pervežimą ir už tai privalo gauti sulygtą atlygį – pagal Sutartį Nr. 306 – 992,20 Lt, o pagal Sutartį Nr. 2012-13 – 968,00 Lt. Nei CMR konvencija, nei šalių pasirašytos sutartys nenumato baudų įskaitymo, taip sumažinant užmokestį už paslaugas. Teismas neanalizuoja mokėtino netesybų klausimo, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad dėl atsakovo kaltės buvo vėluojama pristatyti krovinį pagal Sutartį Nr. 2012-13, tačiau pagal Sutartį Nr. 306 ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė ir privalo gauti sulygtą užmokestį.

Ieškovas neneigė, kad Sutartį Nr. 2012-13 jis įvykdė, tačiau iškrovimas vėlavo ne dėl jo kaltės, nurodydamas, kad teko keisti sprogusią padangą ir tai užtruko 1,5 val., o taip pat dėl įvykusios avarijos ir užsitęsusio kelio uždarymo, vėlavo 11 val. CMR konvencijos 23 str. 5 d. nustatyta, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Atsakovas reikalauja iš ieškovo ne nuostolių atlyginimo, o baudų, kurios sulygtos sutartyse, tačiau CMR konvencijoje baudų mokėjimas iš viso nereglamentuojamas, o šalių susitartas 100 Lt baudos dydis už kiekvieną pavėluotą valandą viršija ieškovui priklausančią sumą už krovinio pervežimą. CMR Konvencijos 23 str. 5 d. nustato, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą, o 30 str. 3 d. numato, kad už pristatymo terminų viršijimą galima reikalauti kompensacijos, jeigu per 21 dieną po to kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos. Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2012 m. vasario 29 d. pretenzijos ir sąskaitos faktūros 1 100 Lt sumai, atsakovas reikalavo ieškovą sumokėti 1 100 Lt baudą už pavėluotą krovinio pristatymą (15, 16 b. l.), tačiau, kaip nurodyta aukščiau minėtuose straipsniuose, atsakovas gali reikalauti nuostolių atlyginimo, o ne baudos sumokėjimo. Atsakovas pateikė įrodymus apie UAB „Copoin“ jam pateiktą pretenziją ir PVM sąskaitą faktūrą ser. COP Nr. 209, tačiau tai suteikia jam teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o ne baudos sumokėjimo, priešingu atveju atsakovas įgytų teisę į dvigubą – nuostolių ir baudos – atlyginimą. CMR konvencijos 31 str. nustato, kad ginčai sprendžiami teisme, tačiau atsakovas nesprendė likusio ginčo teisme, tačiau savavališkai įskaitė 1 100 Lt baudą, (o gal patirtus nuostolius), kurie viršija užmokestį už krovinio vežimą, nesumokėdamas ieškovui už įvykdytus krovinių pervežimus pagal Sutartis Nr. 306 ir Nr. 2012-13, ko parvežimo santykiuose nenumato nei sutartis, nei CMR konvencija, nei LR CK.

Teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys preliminariu sprendimu patenkintas teisėtai, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų naikintinas minėtas preliminarus sprendimas, su ieškovu neatsiskaityta iki šiol, todėl vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., ieškovui priklauso 6 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012 m. lapkričio 22 d. iki visiško sprendimo įvykdymo.

Teismas patikslina, kad 2012 m. lapkričio 23 d. preliminariu sprendimu iš atsakovo ieškovo naudai buvo priteista 1 100 Lt skola, tačiau rezoliucinėje dalyje užrašant sumą žodžiais, buvo neteisingai nurodyta „vienuolika tūkstančių“ skola, kas, akivaizdu, yra rašymo apsirikimas, kuris šalims nesukėlė abejonių, todėl šis netikslumas patikslintinas (LR CPK 276 str.).

Spręsdamas teisinės pagalbos išlaidų dydžio klausimą, teismas pripažįsta, kad ieškovo sumokėta 1 000 Lt suma už ieškinio bei atsiliepimo į atsakovo pareikštus prieštaravimus yra nedidelė, neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. R-85 numatytų maksimalių dydžių, todėl ši suma preliminariu sprendimu iš atsakovo priteista pagrįstai (LR CPK 96 str. 1 d.), kaip ir ieškovo sumokėtas 29 Lt žyminis mokestis valstybei (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovo UAB ,,Konsultera“, kodas 302310260, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, ieškovo ieškovo UAB „Šalauta", kodas 174997128, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, naudai priteista 1 100,00 Lt (vienas tūkst. vienas šimtas Lt) skola, 6 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012 m. lapkričio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 029,00 Lt (vienas tūkstantis dvidešimt devyni Lt) bylinėjimosi išlaidos, palikti galioti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.