Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba įmonėje "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2000-07-03 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, su turto konfiskavimu už 100 Lt.

2) 2000-12-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 straipsnio 4 dalimi, subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2000-07-03 nuosprendžiu, galutinė bausmė 8 mėnesiams, laisvės atėmimas su turto už 100 Lt konfiskavimu.

3) 2002-06-24 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnio 1 dalį, 35 straipsnio 3 dalį, 35 straipsnio 5 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, su 500 Lt turto konfiskavimu.

4) 2002-07-22 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, su 500 Lt vertės turto konfiskavimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, subendrinus su 2002-06-24 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu.

5) 2005-06-22 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 10 mėnesių.

6) 2006-06-21 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 10 mėnesių.

7) 2010-11-17 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų.

8) 2011-02-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo ir 2011-05-10 Šiaulių apygardos teismo nutartimi pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (penkios nusikalstamos veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su 2006-06-21 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir taikant Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio nustatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles subendrinus su 2010-11-17 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, laisvės atėmimu dvejiems metams.

9) 2011 m. rugpjūčio 16 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

10) 2023 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dviejų metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė vienerių metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Vadovaujantis LR BK 42 straipsnio 6 dalimi ir 67 straipsnio 3 dalimi, įpareigojant per devynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

11) 2025 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Bausmę atliko 2025-11-25, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2026-01-13, 13 val. 17 min., gatvėje adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą - draudžiamą vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę - automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 2,48 promilių neblaivumas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2026 m. sausio 13 d. išgėrė alkoholinių gėrimų po draugo žūties. Gėrė degtinę trise. Pritrūko cigarečių. Išvažiavo iki parduotuvės nusipirkti cigarečių automobiliu Ford Mondeo. Šį automobilį nusipirko už 400 Eur, juo naudojosi, tik neįregistravo savo vardu. Automobilį turėjo apie 2 savaites. Teisė vairuoti atimta, nepersilaikė, vairuoti automobilį teisės iki pat galo neturi. Mašiną pirko, nes reikėjo į darbą važinėti, būtų vairavęs kitas žmogus. Tą dieną važiavo iš (duomenys neskelbtini), kaimynės namų iki „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu nepagalvojo, kad yra išgėręs, galėjo nueiti ir pėsčiomis. Kai stabdė pareigūnai – sustojo iškart. Labai gailisi dėl savo elgesio. Dirba pagal individualią veiklą. Neseniai grįžo iš įkalinimo įstaigos, iš karto įsidarbino, alkoholio nevartojo. Prieš Kalėdas žuvo draugas, nuo jo mirties „užėjo daugiadienės“.

Be kaltinamojo R. B. visiško kaltės pripažinimo teisme, jo kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. B. parodė, kad dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta visiškai ir gailisi. Psichinėmis ligomis niekada nėra sirgęs, pas psichiatrus ar psichologus nesilankė, psichiškai jaučiasi sveikas, galvos traumų neturėjo. Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, jis jį nusipirko iš moters, kurios nei vardo nei pavardės neprisimena, ji gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Moteris sakė, kad ji automobilį nupirko iš (duomenys neskelbtini), tada pardavė jam už 400 eurų. Automobilį nupirko kažkur prieš mėnesį laiko, tai moteriai sumokėjo pilną sumą, bet su ja pirkimo pardavimo sutarties nesudarė. Jis buvo tik kažkada išsilaikęs A kategoriją, vairuoti automobilį niekada nebuvo įgijęs teisės. 2026-01-13 nuo pat ryto vartojo alkoholinius gėrimus, jeigu tiksliau degtinę, „Lietuviška auksinė“, apie 13:00 val., jau būdamas neblaivus, nuvyko su automobiliu Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) mieste. Po kiek laiko, nusipirkęs parduotuvėje cigarečių, jis įsėdo į minėtą automobilį ir toliau važiavo. Išvažiavo iš aikštelės, pavažiavo labai nedaug gatve ir jį iš karto sustabdė policijos pareigūnai. Jis iš karto nieko nelaukęs sustojo. Iš karto pareigūnams prisipažino, kad yra neblaivus ir neturi vairuotojo pažymėjimo, jie jį patikrino alkoholio kiekio matuokliu ir jam nustatė daugiau kaip 2 promilių neblaivumą. Pats jautėsi neblaivus, bet kodėl vairavo transporto priemonę jis nežino. Gailisi dėl to, suvokia, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, negalėjo vairuoti transporto priemonės, tuo labiau neblaivus. Jam gaila, savo kaltę pripažįsta visiškai. Daugiau nieko detaliau neturi ką paaiškinti. Sutiktų ikiteisminį tyrimą baigti pagreitinto proceso tvarka. (b. l.121-124)

??? Įtariamasis R. B. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jau buvo apklaustas savo pirminėje apklausoje, todėl kartotis nenori. Nori tik patikslinti, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi dėl to, kad vairavo automobilį Ford Mondeo Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus. Papildomai paaiškina, kad automobilį pirko iš moters, kurios jis nepažįsta ir nežino iš kur ji. Bet automobilį, kiek prisimena, nupirko (duomenys neskelbtini). Automobilį nupirko už 400 eurų. Pirkimo pardavimo sutarties nesudarė. Automobilyje buvo daug kitų senų automobilių lempų, kadangi anksčiau dirbo pagal individualią veiklą, turėjo šrotą. Ardė automobilius ir pardavinėjo jų dalis. Tą dieną kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, tas lempas ketino vežti į (duomenys neskelbtini) miestą "utilizuoti". Jam tos lempos nereikalingos, jų nevažiuos atsiimti, nes neturi kaip ir su kuo. Daugiau automobilyje kitų jo asmeninių daiktų nėra. Viskas ką gali paaiškinti. (b. l.132-134)

???Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2026-01-13 dirbant tarnybiniu automobiliu valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( borto Nr. (duomenys neskelbtini)) ekipaže su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja D. M., apie 13.10 val. buvo pastebėta, jog (duomenys neskelbtini), iš PC "(duomenys neskelbtini)" išėjo policijai gerai žinomas R. B., kuris ėjo svirduliuodamas ir įsėdęs į automobilį Ford Mondeo, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) g., link miesto centro. Buvo priimtas sprendimas automobilį sustabdyti, kadangi galimai kėlė grėsmę eismo saugumui. Minėtas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu. Nuo vairuotojo R. B. sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl 13.17 val. alkotesterio Alkotest Drager (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki 2026-01-21, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pagalba buvo patikrintas girtumas. Pirmu pūtimu nustatytas 2,66 prom. girtumas, antru pūtimu 13.40 val. nustatytas 2,48 prom. girtumas. R. B. buvo paprašyta pateikti automobilio dokumentus, vairuotojo pažymėjimą. R. B. vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Pasinaudojus policijos duomenų bazėmis buvo nustatyta, kad R. B. neturi teisės vairuoti lengvojo automobilio ( B kategorijos), automobilis be techninės apžiūros, nedraustas, išregistruotas. R. B. pateikė automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog automobilis priklauso R. M.. Esant tokioms aplinkybėms, dėl R. B. veiksmų tikslinga pradėti IT pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Minėtas asmuo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK laikino sulaikymo patalpas, automobilis užplombuotas ((duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), saugomas (duomenys neskelbtini). Automobilio apžiūros metu jame buvo rasta AT kortelė, priklausanti R. B., kuri paimta. Filmuota Body. (b. l. 6-10)

???Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus nuo (duomenys neskelbtini), pasukame į (duomenys neskelbtini) gatvę, dešinėn. Pravažiuojame prekybos centrą (duomenys neskelbtini) ir pavažiavę apie 40 metrų (duomenys neskelbtini) g. ,kairėje pusėje, matosi rudos spalvos namas, pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu. Automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekiu į miesto centrą, dešiniame kelkraštyje. Pėsčiųjų takas ir gatvė padengti sniego danga. Įvykio vietos apžiūros metu paimta R. B. asmens tapatybės kortelė bei automobilis Ford Mondeo su užvedimo rakteliu. Fotografuota. (b. l.13-15)

???Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. B. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest Drager (duomenys neskelbtini), galioja iki 2026-01-21, patikros sertifikatas (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 13:17 val., buvo nustatytas 2,66 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 13:40 val. - 2,48 promilių neblaivumas. (b. l. 33)

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. B. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, pozicijos nekeitė viso proceso metu ir nurodė, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina blogai.

Ištyręs ir įvertinęs visus įrodymus, teismas laiko, kad kaltinamojo R. B. kaltė įrodyta, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis R. B. 2026 m. sausio 13 d., apie 13.17 val., (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest 7510", (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 2,48 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis prisipažino visiškai ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. Dirbantis. Administracine tvarka nebaustas. Tačiau teistas 11 kartų, teistumas neišnykęs, 2025 m. lapkričio 25 d. paleistas atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, per trumpą laiką padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, R. B. pripažintinas recidyvistu.

Šios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad R. B. linkęs nusikalsti, nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio reikalavimų, nepaisant ankstesnių teismų sprendimų ir jam taikytų baudžiamojo pobūdžio teisinių priemonių, nesistengia pakeisti savo elgesio, taikytos baudžiamojo pobūdžio teisinės priemonės teigiamos įtakos jo elgesiui nedaro, o tai, teismo nuomone, liudija apie didesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Įvertinęs visas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. B. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad R. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei taikius sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

R. B. buvo sulaikytas 2026 m. sausio 13 d. 13.17 val. ir paleistas 2026 m. sausio 14 d. 13.47 val. (b. l. 100-106), t. y. dvi paras. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tada, kai teismas, be formalių šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sąlygų nustatymo, padaro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. B. nors ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamo elgesio, tačiau kitos jį neigiamai charakterizuojančios savybės rodo, kad jis itin linkęs nusikalsti. Kaip minėta, jis šiuo metu teistas jau 11 kartų, teistumas neišnykęs, paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę per labai trumpą laiką padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką. Pripažintas recidyvistu. Visos šios aplinkybės rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir neduoda pagrindo manyti, kad R. B. kritiškai vertina savo elgesį. Todėl, atidėjus bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Šiuo atveju BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti tik jam realiai atliekant paskirtąją bausmę.

Dėl specialiosios teisės sustabdymo

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis R. B. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, jis teisės vairuoti transporto priemones neturi, todėl, nors jis ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, teismas sprendžia, jog kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis).

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių atsižvelgtina į tai, kad R. B. nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdamas teistas, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos labai galisi, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, jog tik uždraudus įgyti ir naudotis specialia teise įstatymo numatytam ilgesniam terminui, bent iš dalies bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Todėl R. B. uždraustina įgyti ir naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų šešių mėnesių laikotarpiui. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl turto konfiskavimo

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

Kaltinamasis R. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taigi, minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone, be kurios R. B. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Minėtas automobilis priklauso kaltinamajam, šią aplinkybę patvirtino jis pats tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, todėl ši transporto priemonė konfiskuotina.

Kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 135-138). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, gynėjas kaltinamajam buvo privalomas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl teismas valstybės turėtų išlaidų už gynėjo dalyvavimą iš kaltinamojo nepriteisia (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilis Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo rakteliai, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini; 2) CD diskas su kūno kamerų įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos,

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. sausio 13 d. 13.17 val. iki 2026 m. sausio 14 d. 13.47 val. (2 paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, skirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius, saugomus (duomenys neskelbtini).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, R. B. pripažinti recidyvistu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilį Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti; 2) CD diską su kūno kamerų įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Iš kaltinamojo nepriteisti teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.