Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-31 · Byla Nr. ATP-346-383/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-48-878/2014Nutartis · 2014-01-31Alytaus apylinkės teismas
  2. ATP-346-383/2014Nutartis · 2014-03-31Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-31
Bylos Nr.
ATP-346-383/2014
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00909-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-346-383/2014Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00909-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. R. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarties O. R. administracinių teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. R. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto A. S. (toliau –Institucija) 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį nubausta 100 litų bauda už tai, kad ji, 2013 m. rugsėjo 9 d. 14.00 val. Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., automobiliu Ford Scorpio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama šalutiniu keliu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 ir 158 punktus, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. K., ir su juo susidūrė, apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo.

O. R., nesutikdama su Institucijos 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimu, jį apskundė Prienų rajono apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartimi O. R. skundą atmestas ir paliktas galioti Institucijos nutarimas. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad tiriant teisės pažeidimą, buvo nustatytos visos esminės įvykio aplinkybės. Administracinėn atsakomybėn patraukta O. R., ginčydama jai paskirtą administracinę nuobaudą, be savo situacijos interpretavimo jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu, nepateikė, todėl paskirta administracinė nuobauda palikta nepakeista.

Šalies argumentai

Nesutikdama su Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, O. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo 2014 m. sausio 31 d. nutartį ir Institucijos 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje, panaikinti, administracinių teisės pažeidimų bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas vien apeliantės kaltę šiame autoįvykyje, klaidingai vertino byloje esančius įrodymus. Jos nuomone, dėl šio eismo įvykio kaltas yra ir automobilio VW PASAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. K., kuris važiavo per dideliu greičiu, nesilaikė visų atsargumo priemonių, nesiekė išvengti šiame eismo įvykyje nuostolingų padarinių, ir tai turėjo įtakos eismo įvykiui. Apeliantė pažymėjo, jog, prieš darydama posūkį, atidžiai pasižiūrėjo į abi kelio puses, jokio automobilio nematė. Tik įvažiavus į sankryžą, pamatė dideliu greičiu nuo Vartų kaimo, kelio viduriu, atvažiuojantį automobilį VW PASAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba (eismo įvykio schemoje nepažymėta, kad jis su priekaba). Apeliantė teigia, jog susidūrimas įvyko jai visiškai išvažiavus iš kelių sankryžos, ir tai įrodo ant jos automobilio esantys pažeidimai, užfiksuoti nuotraukoje, kuri yra byloje. Po eismo įvykio jos automobilis liko stovėti dešiniajame kelio Balbieriškis-Vartai kelkraštyje, jau išvažiavęs iš sankryžos, o A. K. kairiajame kelio Vartai-Balbieriškis kelkraštyje – tik pradėjęs įvažiuoti į sankryžą link Medvišių kaimo. Eismo įvykio schemoje nėra pažymėta automobilių susidūrimo vieta. Iš šioje schemoje pažymėto automobilio VW PASAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo kelio, darytina išvada, kad A. K. važiavo kelio viduriu.

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad teismui pateikta jos automobilio po eismo įvykio padaryta nuotrauka patvirtina, kad automobiliai nesusidūrė šonais, o buvo gautas smūgis maždaug į vairuotojų durelių vidurį ir tai duoda pagrindą išvadai, kad apeliantės automobilis susidūrimo metu dar nebuvo visu korpusu atsidūręs važiuojamojoje kelio dalies dešinėje juostoje, o buvo įstrižai kelio ir užkirto kelią pagrindiniu keliu važiavusiam A. K.. Paaiškina, kad A. K. slydimo būdu kliudė apeliantės automobilį, tai įrodo, kad A. K. važiavo kelio viduriu ir nesistengė išvengti susidūrimo, tai patvirtina eismo įvykio schemoje pažymėto automobilio VW PASAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo kelias. Dėl išgąsčio ir pasimetimo, apeliantė pasirašė ant pareigūno pateiktos autoįvykio schemos, tačiau tik vėliau pastebėjo, kad ji neatitinka faktinių aplinkybių – neteisingai užfiksuota automobilių padėtis, neišmatuoti automobilių susidūrimo atstumai nuo kelio krašto, neteisingai parodytas automobilis VW PASAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau įvažiavęs į kelio sankryžą. Prie kelio sankryžos esantys ženklai, kelio posūkis ir šalutinis kelias iš dešinės, įpareigojo A. K. pasirinkti saugų greitį ir turėjo įtakos eismo įvykiui.

Apeliantės nuomone, dėl eismo įvykio kaltas ir A. K., kuris važiavo per dideliu greičiu ir nesistengė išvengti eismo įvykio.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti ir Prienų rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors apeliantė apeliaciniame skunde neigia savo kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., argumentuodama tuo, kad apylinkės teismas nepilnai įvertinti surinktus įrodymus bei neįvertino, kad dėl eismo įvykio gali būti kaltas ir A. K., todėl priimtas nutarimas nepagrįstas ir turi būti panaikintas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais O. R. argumentais nesutinka.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pripažindamas O. R. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria priimto sprendimo motyvams ir išvadoms.

O. R. kaltę dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo pagrindžia administracinio teisės pažeidimo protokolas, fotonuotraukos, liudytojų V. L., R. D., taip pat A. K., O. R. paaiškinimai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, kita bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad kilę padariniai (automobilio VW PASAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimas) yra tiesiogiai susiję su O. R. KET 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, ir KET 158 punkto, nustatančio, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, pažeidimais.

Kritiškai vertintinas apeliantės skundo argumentas, jog ji įvažiavo į važiuojamosios kelio dalies dešiniąją juostą įsitikinusi, kad pagrindinis kelias yra laisvas (prieš darydama posūkį, pristabdė ties kelių susikirtimu, atidžiai pažiūrėjo į abi kelio puses, jokio automobilio nematė), ir, dėl šios priežasties, dėl eismo įvykio kaltas A. K., kuris vairavo savo automobilį nesilaikydamas didžiausio leistino greičio tame kelio ruože bei dėl to, nesuvaldęs savo vairuojamos transporto priemonės, sukėlė eismo įvykį. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, remdamasis A. K., liudytojų V. L., R. D., pačios apeliantės parodymais, padarė pagrįstą išvadą, jog ji įvažiavo į važiuojamosios kelio dalies dešiniąją juostą neįsitikinusi, kad nėra kliūčių tai padaryti. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip parodė A. K. ir O. R., vienas kito automobilius jie pastebėjo tarp jų likus tik apie 20 - 30 metrų atstumui. 20-30 metrų atstumas tarp automobilių tiesiame pagrindiniame kelyje buvo objektyviai pakankamas, kad apeliantė, pristabdžiusi ties kelių susikirtimu, pastebėtų A. K. vairuojamą automobilį VW PASAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam duotų kelią. Tačiau, akivaizdu, apeliantė nepristabdė ties minėtu kelių susikirtimu (tuo pažeisdama KET 9 punktą) ir nedavė kelio A. K. vairuojamam automobiliui (tuo pažeisdama KET 158 punktą). Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, O. R. automobilio fotonuotraukos patvirtina, kad automobiliai nesusidūrė šonais, smūgis buvo gautas ne išilgai viso jos automobilio nuo pat priekio, bet maždaug į vairuotojo durelių vidurį, tai duoda pagrindą išvadai, jog O. R. automobilis susidūrimo momentu dar nebuvo visu korpusu atsidūręs važiuojamosios kelio dalies dešinėje juostoje, o buvo įstrižai keliui ir užkirto kelią pagrindiniu keliu važiavusiam A. K.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu apeliantė, kaip ji nurodo apeliaciniame skunde, būtų deramai įsitikinusi, jog pagrindinis kelias yra laisvas ir nėra kliūčių į jį įvažiuoti bei visiškai išvažiavusi į dešinę juostą, o ne tik priekiniu automobilio korpusu, kaip kad įvyko nagrinėjamu atveju, A. K. automobilis būtų trenkęsis į O. R. automobilio galą, o ne į vairuotojos durelių vidurį, kaip kad atsitiko nagrinėjamu atveju. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo pagrįstą argumentą, jog pati pažeidėja, kuri teismo posėdyje neigė, kad A. K. automobilio priekis po įvykio jau buvo sankryžos zonoje, savo pačios pieštoje schemoje taip pat A. K. automobilį pavaizdavo kaip jau pusiau įvažiavusį į šią zoną (prijungtos bylos Nr. II-962-878/2013 l. 20). Be to, A. K. paaiškino, kad bandydamas išvengti susidūrimo, suko dešiniau, dėl ko O. R. automobilis buvo kliudytas labiau kairiąja automobilio VW Passat puse. Dėl šios priežasties atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad A. K. važiavo kelio viduriu ir susidūrimas įvyko apeliantei visiškai išvažiavus iš kelių sankryžos, tai paneigia ir eismo įvykio schemoje pažymėta susidūrimo vieta.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. veiksmuose nėra ATPK 127 str. 2 d. sudėties ir, kad A. K. tokioje situacijoje neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio. Apeliantės skunde iškelta versija, jog dėl eismo įvykio gali būti kaltas A. K., kuris važiavo per dideliu greičiu ir, dėl to nesuvaldęs savo automobilio, ir todėl taip pat kaltas dėl eismo įvykio, nepatvirtina jokie įrodymai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, užfiksuotas neilgas A. K. automobilio stabdymo kelias – t.y. tik 10-15 m – rodo, kad A. K. greitis prieš susidūrimą nebuvo didelis, be to, policijos pareigūnas R. D. nurodė, kad įvykio vietoje leistinas greitis yra 90 km/val., todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad A. K. važiavo per dideliu greičiu ir taip pažeidė KET. Įvertinus tai, jog O. R. iš šalutinio kelio į kairę išvažiavo visiškai nepristabdžiusi, A. K. automobiliui iki jos likus labai nedideliam atstumui (20-30 m pagal A. K. ir pačios O. R. parodymus), akivaizdu, kad jis neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio. Byloje nustatytas faktas, kad A. K. stabdė savo vairuojamą automobilį VW PASAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustojo automobilių susidūrimo vietoje (šiuos faktus įrodo A. K. automobilio ratų paliktos stabdymo žymės ir eismo įvykio schemoje užfiksuota automobilių susidūrimo vieta – prie pat sankryžos zonos), rodo ne A. K. kaltę ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtyje, o jo pastangas išvengti avarinės situacijos, kurią sukėlė O. R., pažeisdama KET 9, 158 punktus. Šį vertinimą patvirtina ir byloje esantys liudytojos V. L., kuri eismo įvykio metu buvo O. R. vairuojamajame automobilyje, parodymai, kad viskas įvyko žaibiškai, joms išsukus iš šalutinio kelio, o eismo įvykio schema rodo, kad O. R., ne tik nestabdė automobilio prieš susidūrimą, bet ir po to dar šiek tiek pavažiavo priekin, ką patvirtina jos automobilio dislokacijos vieta schemoje.

Kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės vertintinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog autoįvykio schema neatitinka faktinių aplinkybių, nes apeliantė nepateikė jokių naujų tai patvirtinančių duomenų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų įvykio aplinkybių ir išvados, kad O. R. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko buvo sukeltas eismo įvykis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog O. R. veikoje yra visi ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, dėl to ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą, O. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas