Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski ir Almos Urbanavičienės

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo UAB „Eivora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nkodas“ ieškinį atsakovui UAB „Eivora“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 33-35) ir nurodė, kad 2010 m. birželio 14 d. ieškovas UAB „Nkodas“ ir atsakovas UAB „Eivora“ sudarė Užsakymą krovinio pervežimui R8231(toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti transporto paslaugas kroviniams pervežti, o UAB „Eivora“ įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti 5100 eurų. Nurodė, kad ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, t.y. krovinys 2010 m. birželio 21 d. pristatytas gavėjui. Tuo tarpu atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, už suteiktas paslaugas pilnai neatsiskaitė, sumokėjo tik pusę sutartos sumos – 2550 eurų, dėl ko yra skolingas ieškovui 2550 eurų (8 804,64 Lt). Ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 8804,64 Lt pagrindinės skolos ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad mokėjimas kreditoriui yra sulaikytas turint tam teisėtą pagrindą – Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 186 str. 1 d. dėl UAB „Seglita“ ir UAB „Nkodas“ atsakingų asmenų galimai nusikalstamų veiksmų apgaule vengiant atsiskaityti už suteiktas pervežimo paslaugas, dėl ko nukentėjusioms įmonėms yra padaryta virš 300 000 Lt turtinė žala. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2010 m. lapkričio 10 d. yra pateikusi nurodymą (b.l. 27) atsakovui, kad iki bus baigtas minėtas ikiteisminis tyrimas, pagal su UAB „Nkodas“ sudarytus sandorius nebaigtus mokėjimus UAB „Nkodas“ sulaikyti. Atsakovas mano, kad sulaikymo teise naudojasi teisėtai, esant teisėsaugos institucijų nurodymams, šio prokuratūros nurodymo ieškovas nėra apskundęs, todėl reikalavimas priteisti šią sumą šiuo metu negali būti tenkinamas. Atsakovas mano, kad ši byla stabdytina, nes minėto ikiteisminio tyrimo baigtis gali atitinkamai įtakoti ir šios bylos nagrinėjimą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 8 804,64 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-10-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 963 Lt bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad baudžiamosios bylos tyrimo objektas ir siekiamas rezultatas iš esmės skiriasi nuo civilinio proceso tikslų ir gynimo būdų (LR CPK 2 str., LR CK 6.138 str.). Nurodė, kad šioje byloje nepaneigtas faktas, kad ieškovas įvykdė pervežimą pagal atsakovo užsakymą ir atsakovas to neginčija bei pretenzijų dėl paties pervežimo pagal sutartį ieškovui neturi. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi CK 6.2 str., kuriame numatyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią (LR CK 6.189 str.), kiekviena iš šalių sutartį privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (LR CK 6.200 str.), prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas draudžiama (LR CK 6.38, 6.59 str., 6.808 str.1d.). Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas visiškai teisėtai naudojasi sulaikymo teise, nes ieškovas įvykdė viską, kas priklausė įvykdyti pagal sutartį ir esamoje situacijoje nėra jokio pagrindo netenkinti ieškovo reikalavimo.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Eivora“ (b.l. 104-105) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą ir ieškovo UAB „Nkodas“ ieškinį atmesti. Su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantas nesutinka, konstatavo, kad teismas pažeidė LR Prokuratūros įstatymo 3 str. 2 d., taip pat netinkamai išaiškino ir pritaikė sulaikymo teisę reglamentuojančias teisės normas. Pažymėjo, kad priteisdamas ieškovo prašomą sumą, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 2 str. ir 3 str. reikalavimus, kadangi neteisėtų veiksmų atlikimu kaltinamam ieškovui teismas priteisė krovinio vežimo užmokestį, kurį sumokėjus ieškovui nebūtų užtikrinamas dėl ieškovo kaltų veiksmų padarytos žalos sąžiningiems vežimo dalyviams atlyginimas. Mano, kad toks ieškinio tenkinimas prieštarauja CPK 3 str. ir CK 1.5 str. įtvirtintiems principams. Nurodo, kad neginčytinai byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 186 str. 1 d. dėl UAB „ Nkodas“, UAB „Seglita“ bei kitų įmonių atsakingų asmenų galimai nusikalstamų veiksmų. Remiantis LR Prokuratūros įstatymo 3 str. 2 d. pateiktas 2010 m. lapkričio 10 d. prokurorės reikalavimas sulaikyti mokėjimus UAB „Nkodas“ yra privalomas ir vykdytinas visiems asmenims, įskaitant ir ginčą nagrinėjantį teismą. Pakol minėtas nurodymas nėra panaikintas ar atšauktas, teismo sprendimu negalėjo būti konstatuota atsakovo bendrovės mokėjimo pareiga ieškovui ir ieškovo reikalaujama suma negalėjo būti priteista.

Atsiliepimu į UAB „Eivora“ apeliacinį skundą (b.l. 110-112) ieškovas UAB „Nkodas“ prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą. Akcentavo, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010 m. lapkričio 10 d. atsakymas į apelianto paklausimą tėra rekomendacinio pobūdžio atsakymas, kuriame yra išdėstyta prokurorės nuomonė apie tyrimo eigą, tai nėra prokurorės reikalavimas ar nutarimas, kaip teigia apeliantas. Šis prokurorės dokumentas nėra prilyginamas tokiam vykdomajam dokumentui kaip reikalavimui ar nutarimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra pažeidžiami LR Prokuratūros įstatymo 3 str. 2 d. Pažymėjo, kad iš 2010 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apylinkės prokuratūros rašto matyti, kad prokurorė nenustatė, jog ikiteisminis tyrimas būtų susijęs su nagrinėjama civiline byla, dėl ko atsakovas neturi teisės sulaikyti savo piniginės prievolės ieškovui įvykdymo. Net ir baudžiamojoje byloje priėmus UAB „Nkodas“ nepalankų sprendimą, apeliantas nepraranda galimybės išsireikalauti nuostolių. Pažymėjo, kad byla negali būti stabdytina, apeliantas neginčija fakto dėl ieškovo atliktų pervežimų, taip pat pretenzijų dėl to neturi.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, reikalaudamas priteisti iš atsakovo 8 804,64 Lt skolą už pervežimo paslaugas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 33-35). Šalys 2010 m. birželio 14 d. pasirašė krovinių pervežimo sutartį Nr. R8231 dėl krovinio pervežimo maršrutu Lietuva-Kazachstanas. Atsakovas (užsakovas) įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas pervežimo paslaugas sumokant 5 100 eurų per 20 dienų po sąskaitos ir 2 CMR originalų, nurodančių visą pervežimo maršrutą pristatymo (b.l. 7-10). Ieškovas atliko atsakovo užsakymu pervežimo paslaugas ir 2010 m. birželio 30 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą AB Nr.NKD0070 už 17 609,28 Lt (5100 EUR). Atsakovas ieškovui už pervežimą sumokėjo ieškovui pusę sumos 2550 EUR ir liko skolingas 2550 EUR (8 804,64 Lt). 2010 m. rugpjūčio 17 d. ieškovas pareiškė atsakovui pretenziją, tačiau atsakovas nesureagavo (b.l. 12). Atsakovas ieškinio nepripažino, nes yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Seglita“ ir UAB „Nkodas“ atsakingų asmenų galimai nusikalstamų veiksmų, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra atsakovui pateikė nurodymą (b.l. 27) sulaikyti nebaigtus mokėjimus UAB „Nkodas“. Atsakovas mano, kad pagrįstai naudojasi sulaikymo teise (b.l. 43-44).

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, apeliacinis skundas grindžiamas LR Prokuratūros įstatymo 3 str. 2 d., CPK 2 str. ir 3 str., CK 1.5 str. pažeidimu, netinkamu sulaikymo teisę reglamentuojančių teisės normų aiškinimu.

Šioje byloje atsakovas savo nesutikimą atlikti mokėjimą grindžia pateiktu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010 m. lapkričio 10 d. atsakymo/reikalavimo vertinimu. Prokurorė minėtame dokumente nurodė, kad „iki bus baigtas minėtas ikiteisminis tyrimas tikslinga pagal su UAB „Nkodas“ sudarytus sandorius nebaigtus apmokėjimus sustabdyti“. Atsakovas šį Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010 m. lapkričio 10 d. pateiktą dokumentą vertino kaip prokurorės reikalavimą, kuris pagal LR Prokuratūros įstatymo 3 str. 2 d. yra privalomas visoms valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, pareigūnams, tarnautojams ir darbuotojams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos valstybės teritorijoje. Už prokuroro reikalavimų ir nutarimų nevykdymą įstatymai numato atsakomybę, todėl jo vertinimu nėra pagrindo atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas teigia, kad minėtas prokurorės atsakymas yra rekomendacinio pobūdžio, kuris nėra prilyginimas nei reikalavimui, nei nutarimui. Konstatuotina, kad bendrąja prasme prokuroro reikalavimas reiškia valinį sprendimą, kurio turinio konkreti esmė, šis dokumentas turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-14 nutartis, b.b. Nr. 2K-254/2011). Pažymėtina, kad prokurorė atsakydama į atsakovo paklausimą, jokio konkretaus sprendimo ar reikalavimo nepateikė, šis dokumentas yra informacinio pobūdžio, išreiškiantis prokurorės nuomonę. Civiliniai ginčai yra sprendžiami CK nustatyta tvarka ir pagrindais. Byloje reikalavimas grindžiamas pervežimo santykiais, krovinio pervežimas atliktas, o už jį neatsiskaityta, todėl teismas pagrįstai rėmėsi CK 6.2 str. numatančiu, kad prievolės atsiranda iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius bei pažymėjo, kad baudžiamosios bylos objektas ir siekiamas rezultatas iš esmės skiriasi nuo civilinio proceso tikslų ir gynimo būdų (CPK 2 str., CK 6.138 str.) Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad minėtas prokurorės dokumentas yra reikalavimas, kuris pagal LR Prokuratūros įstatymo 3 str. 2 d. yra privalomas atsakovui vykdyti.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė sulaikymo teisę reglamentuojančias teisės normas, tačiau nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų sulaikymo teisės normų pažeidimų, o nesutikdamas su teismo sprendimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl sulaikymo teisės taikymo aiškinimo ir siekia, kad būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliantas nepagrindė sulaikymo teisės taikymo pagrindo byloje CK normomis. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl priimto teismo sprendimo, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti CPK 2 str. ir 3 str., CK 1.5 str., LR Prokuratūros įstatymo 3 str. 2 d. reikalavimų normos. Atsakovas neginčija fakto, kad ieškovas įvykdė krovinio pervežimą pagal atsakovo užsakymą, pretenzijų dėl paties pervežimo pagal sutartį ieškovui neturi, kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti jos atsakovas teisėtai naudojasi sulaikymo teise.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.