Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB Reikalavimas LT apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB Reikalavimas LT ieškinį atsakovui K. K. dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo Lietuvos Rusijos UAB „Grendavė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1559,61 Eur žalos atlyginimo ir šešių procentų procesines palūkanas. Ieškovės teigimu, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 27 d. sprendimu už akių priteisė ieškovei iš UAB „Grendavė“ 1319,74 Eur skolą, 6 procentų procesines palūkanas ir 249,94 Eur bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Registrų centro duomenimis, atsakovas yra nurodytos įmonės vadovas, todėl, ieškovo teigimu, yra solidariai atsakingas už UAB „Grendavė“ neapmokėtą skolą. Ieškovė prašė, esant Civilinio proceso kodekso nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Nurodė, jog byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 27 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-17598-466/2012, priteisė ieškovui iš UAB „Grendavė“ 1319,74 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir 249,94 Eur bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 25-26). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 4 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-17598-466//2012 dėl skolos iš UAB „Grendavė“ priverstinio išieškojimo (e. b. l. 32). Antstolis S. M. 2015 m. sausio 30 d. patvarkyme nurodė, kad 2015 m. sausio 30 d. vykdomojoje byloje, vykdant nurodytą vykdomąjį raštą, surašytas išieškojimo negalimumo aktas, nes skolininkas UAB „Grendavė“ neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma; antstolis vykdomąją bylą užbaigė ir vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui (e. b. l. 31). Atsižvelgdamas į tai, jog likusi nesumokėta suma sudaro 1319,74 Eur, 239,87 Eur palūkanos, bei į tai, kad VĮ Registrų centro duomenimis UAB „Grendavė“ vadovas yra atsakovas K. K., ieškovas nurodytas sumas prašė priteisti iš atsakovo (Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1-4 dalys). Anot ieškovės, atsakovas nesilaikė savo pareigos elgtis atsakingai ieškovo atžvilgiu, nepagrįstai vengė apmokėti skolą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tam, kad bendrovės vadovui kiltų civilinė atsakomybė, būtina Civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniuose įtvirtintų sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti – juridinio asmens vadovo veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė jam priklausančias pareigas, tačiau nenurodė, kuo būtent pasireiškė netinkamų pareigų vykdymas, t. y. kokius konkrečius neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus atliko atsakovas. Teismo vertinimu, bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, žinojo ar turėjo žinoti, kad jo konkretūs veiksmai neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovo veiksmai, susiję su turto, t. y. garažo pardavimu, nevertintini kaip savaime nesąžiningi, juolab neteisėti. Be to, paties ieškovės teigimu, šis turtas parduotas iki 2011 m. lapkričio 27 d. sprendimo už akių priėmimo, t. y. iki tol, kol buvo patvirtintas ieškovės reikalavimų pagrįstumas. Taip pat nevertintini kaip nesąžiningi atsakovo veiksmai, siekiant išsiaiškinti skolos likutį: iš ieškovės pateikto susirašinėjimo su atsakovu matyti, kad atsakovas prašė nurodyti skolos likutį, atsižvelgdamas į tai, kad tiek vykdomojoje byloje, tiek tiesiogiai ieškovei buvo pervedamos lėšos. Priešingai nei nurodė ieškovė, šie atsakovo veiksmai nelaikytini nesąžiningais, juolab kad ieškovė ir nenurodė kaip būtent būtų užvilkinamas skolos išieškojimas, jeigu ieškovė vis dėlto nurodytų-patikslintų skolos likutį. Teismas nurodė, jog vien tik juridinio asmens neatsiskaitymo (vengimo atsiskaityti) su ieškove faktas savaime nepatvirtina visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – ši aplinkybė įrodytų tik turtinę žalą (nuostolius). Į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, švaistė ar nesąžiningai perleido, nuo ieškovo nuslėpė turtą. Nenustačius visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškinio. Papildomai pažymėjo, kad ieškovės nurodomos kasacinio teismo nutartys neturi jokių panašumų, juolab esminių panašumų su šios bylos ratio decidendi, nes ieškovės nurodytose nutartyse kasacinis teismas sprendė dėl juridinio asmens dalyvio, o ne vadovo atsakomybės, be to, nurodytose bylose žala buvo kildinama ne iš neatsiskaitymo pagal teismo sprendimą fakto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.Nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, nes visiškai nevertino ieškovės pateiktų aplinkybių ir įrodymų bei argumentų viseto, sprendimo nemotyvavo. Apeliantė nurodo, jog teismas apskritai nevertino fakto, jog Lietuvos ir Rusijos UAB „Grendavė“, nors ir dirbusi pelningai bei galėdama nevėluojant atsiskaityti su savo kreditoriais, sąmoningai bei tyčia ketverius metus neapmokėjo Lietuvos ir Rusijos UAB „Grendavė“ esančio mažareikšmio įsiskolinimo UAB „Saulės spektras“, o po reikalavimo perleidimo sandorio - ieškovei. Skunde teigiama, jog akivaizdu, jog atsakovas kaip Lietuvos ir Rusijos UAB „Grendavė“ vadovas sužinojęs apie ieškovės pareikštą ieškinį dėl skolos, priėmė sprendimą realizuoti įmonės turtą iki Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-17598-466/2012 už akių įsiteisėjimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog tokie atsakovo veiksmai nevertinami kaip nesąžiningi. Ieškovė pažymi, jog įmonės pareiga sumokėti kilo ne nuo minėto sprendimo už akių įsiteisėjimo momento, o nuo UAB „Saulės spektras“ išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų. Tokiu būdu pardavus paskutinį įmonės turtą, nebuvo galimas išieškojimas ieškovės naudai. Nurodo, jog šių aplinkybių pagrindu galima konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, kada gi atsakovas neiniciavęs laiku jo vadovaujamos įmonės bankroto procedūros ir galimai atsiskaitęs su kitais kreditoriais, pažeidė ieškovės interesus. Apeliantė nurodo, jog atsakovas sąmoningai ir tyčia keturis metus neapmokėjo Lietuvos ir Rusijos UAB „Grendavė“ įsiskolinimo UAB „Saulės spektras“, o po to – ieškovei, sąmoningai priėmė turtą realizuoti iki sprendimo įsiteisėjimo, kas lėmė išieškojimo negalimumą. Ieškovė papildomai nurodo, jog susirašinėjimų su atsakovu metu, atsakovas ne kartą žadėjo sumokėti įsiskolinimą, tačiau to nepadarė. Atsakovo kaltė šiuo atveju yra preziumuojama, o ieškovės patirtus nuostolius sudaro suma, priteista teismo sprendimu iš trečiojo asmens.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byloje sprendžiama dėl solidarios juridinio asmens ir jo vadovo civilinės atsakomybės, kylančios dėl juridinio asmens prievolės nevykdymo. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas K. K. būdamas Lietuvos ir Rusijos UAB „Grendavė“ vadovu, yra atsakingas už bendrovės kasdienės ūkinės komercinės veiklos organizavimą ir vienvaldiškai veikia bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis (LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 6 d., 37 str. 8, 10, 12 d., kt.). Todėl šioje nagrinėjamoje situacijoje, K. K. yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Pabrėžė tai, jog K. K. buvo ne tik Lietuvos ir Rusijos UAB „Grendavė“ vadovas, bet jam priklausė ir 20% Lietuvos ir Rusijos UAB „Grendavė“ akcijų paketo. Tokiose situacijose kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į valdymo organo ir dalyvio funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Individualiu atveju būtina įvertinti, ar dalyvis atliko veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui; tada jam atsakomybė taikytina kaip faktiniam vadovui ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog tam, kad bendrovės vadovui kiltų civilinė atsakomybė, būtina Civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniuose įtvirtintų sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti – juridinio asmens vadovo veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Sprendime konstatuota, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė jam priklausančias pareigas, tačiau nenurodė, kuo būtent pasireiškė netinkamų pareigų vykdymas, t. y. kokius konkrečius neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus atliko atsakovas. Su tokiais teismo argumentais nėra pagrindo sutikti. Iš ieškinio matyti, jog ieškovė nurodė visą eilę faktinių apylinkių, kurių pagrindu įrodinėjo atsakovo neteisėtus veiksmus. Tokiu būdu darytina išvada, jog ieškovė nurodė, kuo pasireiškė netinkamas atsakovo kaip vadovo pareigų vykdymas, tačiau pirmosios instancijos teismas tik apsiribojo garažo pardavimo sandorio įvertinimu bei konstatavimu, jog konkrečių veiksmų ieškovė neįvardijo. Be to, pirmosios instancijos teismo visiškai nevertino ieškovės nurodytų argumentų, jog atsakovo atsakomybė kildinama ir iš jo kaip juridinio asmens dalyvio pareigų, nes atsakovas buvo ne tik vadovas, bet ir akcininkas. Todėl apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog priimdamas ginčijamą sprendimą nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog ieškinys atmestinas, tokios savo išvados visiškai nemotyvavo ir nepagrindė byloje esančių įrodymų analize. Apeliacinės instancijos teismas negali minėtų pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir iš esmės neišsprendė ieškovo reikalavimo pagrįstumo, nepasisakė dėl visų byloje reikšmingų aplinkybių bei savo išvadų nemotyvavo byloje esančiais įrodymais. Todėl konstatuotina, jog neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kadangi byla šiuo aspektu būtų nagrinėjama iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, pirmosios instancijos teismas turi išspręsti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės UAB Reikalavimas LT apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimą už akių ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.