Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams K. B., B. B., I. Ž., L. A., I. B., tretieji asmenys Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

solidariai iš atsakovų K. B., B. B., I. Ž., L. A. ir I. B. 2832,48 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

iš atsakovo B. B. 434,43 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

solidariai iš atsakovų K. B., B. B. ir L. A. 1158,48 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

14 481 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovų K. B., B. B., I. Ž., L. A. ir I. B..

Nurodė, kad atsakovai 2012 -2014 m. ieškkovo atžvilgiu inicijavo ikiteisminius tyrimus, kurie buvo nutraukti, ieškovui nepadarius nusikalstamų veiksmų. 2012-06-07 Klaipėdos apygardos prokuratūros Plungės r. apylinkės prokuratūros nutarimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 78-1-00433-12 pagal BK 167 str. 1 d. ir 168 str. 1 d., dėl to, kad ieškovas galimai neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą bei ją panaudojo. 2013-12-18 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atsakovai, nesutikdami su priimti procesiniu sprendimu, šį nutarimą apskundė, tačiau jų skundai tiek ikiteisminio tyrimo teisėjos, tiek Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo atmesti. Dėl tokių atsakovų veiksmų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 78-1-00433-12 ieškovas patyrė 2832,48 Eur (9780 Lt) turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovas B. B. nagrinėjant ieškovo privataus kaltinimo skundą dėl atsakovo elgesio viešai pažeminant ieškovą, pateikė priešpriešinį skundą, dėl ko ieškovo atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. PK104-363/2013, savo interesų gynimui ieškovas sudarė teisinių paslaugų sutartis, patyrė turtinės žalos, atsakovui savo pareiškimo atsisakius ir bylą nutraukus, turtinė 434,43 Eur (1500 Lt) žala ieškovui liko neatlyginta.

Atsakovai K. B., B. B., L. A., I. Ž. ir I. B. pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo ieškovo atžvilgiu, 2014-02-05 pagal atsakovų pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00063-14, kuris 2014-08-12 nutrauktas, konstatavus, jog ieškovas nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl šio ikiteisminio tyrimo ieškovas patyrė 1158,48 Eur (4000 Lt) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Ieškovo nuomone, atsakovai nepagrįstai inicijuodami ikiteisminius tyrimus dėl neva ieškovo padarytų nusikalstamų veikų, privalo atlyginti ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų ieškovo atžvilgiu 2012-12-05 ieškovo namuose buvo atlikta krata, pareiškus įtarimus buvo paimtas ginklas, ieškovas privalėjo sustabdyti narystę „Lions“ klube, nebeturėjo galimybės verslo reikalais išvykti į Baltarusiją. Dėl neteisėtai atliktos kratos labai pablogėjo ieškovo sveikata, dėl atsakovų veiksmų ieškovas patyrė nuolatinę įtampą, tapo nervingas, irzlus, teko kreiptis į medikus, vartoti vaistus. Dėl ilgalaikio baudžiamojo persekiojimo prarado galimybę artimai bendrauti su draugais ir artimaisiais. Ieškovo patirti nepatogumai ir išgyvenimai tęsėsi ilgą laiką, todėl patirtą neturtinę žalą įvertino 14 481 Eur.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė, prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

Ieškovas nevertina aplinkybių, kad atsakovai kreipdamiesi su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl jo galimų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų padarymo sąžiningai naudojosi tokia savo teise, kreipimosi tikslas buvo siekimas išsiaiškinti galimas nusikalstamas veikas, bet ne sąmoningai pakenkti ieškovui, jį apkaltinus nusikalstamų veikų padarymu. Kad pagrindas atsakovams kreiptis į Plungės r. PK ar Klaipėdos apylinkės prokuratūrą egzistavo, patvirtina galutiniai procesiniai ikiteisminio tyrimo institucijų dokumentai, kurių turinys įrodo, kad atsakovai savo skundais nesiekė apšmeižti ieškovą. Įžeisti jį, žeminti ar menkinti. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovai apkaltino ieškovą nebūtais dalykais, o atsakovų siekis ginti jų manymu pažeidžiamas teises, kreipiantis į teisėsaugos institucijas pagal teismų formuojamą praktiką negali būti laikomas peržengiančiu teisių gynimo ribas. Be to, vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos gali būti pripažįstama neteisėta veika CK 6.246 str. aspektu, vertintinos nukentėjusiųjų kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės. Ieškovas neįrodė, kad atsakovų kreipimasis teisminės gynybos BPK nustatyta tvarka neatitiko atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartų, dėl ko nėra būtinųjų sąlygų atsakovų deliktinei civilinei atsakomybei kilti.

Ieškovo J. M. turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimas baudžiamojoje byloje Nr. PK-35-363/2014 išspręstas 2014-02-27 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2014-05-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, todėl ieškovas neturi pagrindo prašyti atlyginti žalą pagal pateiktas sąskaitas. Tokį ieškovo elgesį atsakovai vertina kaip piktnaudžiavimą teise.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

2012-06-07 Plungės r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal K. B. pareiškimą dėl to, kad J. M. renka informaciją apie pareiškėjos šeimos gyvenimą, fotografuodamas, t.y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 str. 1 d. ir 168 str. 1 d. Atliekant ikiteisminį tyrimą, gauti B. B., I. Ž. ir L. A. pareiškimai pripažinti juos nukentėjusiais. 2013-04-22 su pareiškimu dėl J. M. veiksmų į Plungės r. PK kreipėsi I. B.

2013-05-24 J. M. pranešta apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 168 str. 1 d., t.y. dėl to, kad nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio iki 2013 m. balandžio 21 d., pasinaudodamas fotoaparatu, telefonu bei kitais vaizdo fiksavimo įrenginiais, pastoviai fotografuodamas, filmuodamas bei kitokiu būdu fiksuodamas K. B. ir B. B. namų valdą, namo gyventojus, jame gyvenančius ir besilankančius asmenis, jų automobilius, neteisėtai rinko informaciją apie privatų K. B., B. B., L. A., I. Ž. bei I. B. gyvenimą, nuotraukas platino Plungės r. savivaldybėje, Plungės PK, teismuose.

2013-12-18 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, pasiūlant nukentėjusiesiems kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

2012-12-31 J. M. skundu prašė patraukti B. B. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 155 str. 1 d. 2013-01-25 B. B. su priešpriešiniu skundu kreipėsi į Plungės r. apylinkės teismą dėl baudžiamosios bylos J. M. pagal BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. iškėlimo, 2013-09-04 pareiškimu B. B. nuo priešpriešinio skundo atsisakius, privataus kaltinimo procesas nutrauktas. 2014-02-12 nuosprendžiu B. B. išteisintas dėl veikos pagal LR BK 155 str. 1 d.

2014-01-13 pareiškimu K. B., B. B. ir L. A. kreipėsi į Plungės r. PK dėl J. M. veiksmų, fiksuojant privatų gyvenimą, filmuojant namų valdą, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., fotografuojant juos ir atvykstančius svečius 2013-09-14, 2013-10-28, 2013-11-30, 2013-12-19, 2013-12-31. Ikiteisminis tyrimas 2014-08-12 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo

Padarytos žalos atlyginimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, todėl ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti žalą, privalo įrodyti visas deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas.

Prievolė atsakovams atlyginti ieškovo nuostolius ir neturtinę žalą kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jie neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga. Ieškovas atsakovų veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad jo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal atsakovų skundus buvo nutraukti, tačiau tokios ieškovo išvados yra nepagrįstos ir neįrodančios atsakovų veiksmų neteisėtumo.

Vertinant, ar atsakovų veiksmai, inicijuojant baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu, buvo neteisėti, esminės reikšmės turi nukentėjusiųjų kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-331/2008).

Atsakovė K. B. į Plungės r. PK kreipėsi 2012-06-07 dėl to, kad J. M. renka informaciją apie pareiškėjos šeimos gyvenimą, fotografuodamas, t.y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 str. 1 d. ir 168 str. 1 d. Su analogiško turinio pareiškimais kreipėsi ir atsakovai B. B., I. Ž., L. A. ir I. B., šių pareiškimų pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 78-1-00433-12. Atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo pateiktos fotonuotraukos, kuriuose užfiksuotas atsakovas K. B., atsakovėms I. Ž. ir L. A. priklausantys automobiliai (t.1, l.19, 20-21). Atlikus ieškovo gyvenamo namo, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., apžiūrą nustatyta, kad virš ieškovui priklausančio namo įrengta stebėjimo kamera, kurios objektyvas nukreiptas į atsakovų K. B. ir B. B. namų valdą, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m. (apžiūros protokolas, t.1, l. 27-29), ieškovas J. M. Plungės r. PK pateikė nuotraukas su atsakovų B. B. ir K. B. namų valda (daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, t.1, l. 159-166), vienoje kurių užfiksuota ne tik gatvė šalia atsakovams priklausančios namų valdos, bet ir įvažiavimas į kiemą ir jame stovintis automobilis (t.1, l. 163). Ieškovas, apklausiamas dėl pareikšto įtarimo ikiteisminio tyrime Nr. 78-1-00433-12 metu nurodė, kad fiksuoja ne tik fotoaparatu, bet ir filmavimo kamera atsakovų daromus pažeidimus (t.1, l. 189-190).

Dėl J. M. veiksmų, fiksuojant privatų gyvenimą, filmuojant namų valdą, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., fotografuojant atsakovus ir atvykstančius svečius 2013-09-14, 2013-10-28, 2013-11-30, 2013-12-19 pareiškimu atsakovai K. B., B. B. ir L. A. kreipėsi į Plungės r. PK 2013-12-31, pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00063-14. Atliekant šį ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad prie ieškovui priklausančio namo, es. (duomenys neskelbtini) g., Plungės m., įrengta filmavimo kamera (l.32-34).

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagų matyti, jog pateiktose fotonuotraukose užfiksuotas atsakovas, atsakovų K. B. ir B. B. privati namų valda ir į ją atvykstantys bei šeimos automobiliai, besilankantys asmenys, pats ieškovas neneigė, kad vaizdo kamera fiksuoja atsakovų namų valdą, siekdamas išaiškinti jo nuomone atsakovų daromus pažeidimus.

BK nėra pateikta sąvoka, kas tai yra privatus gyvenimas, tačiau Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 str. nurodyta, kad privatus gyvenimas – tai asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.

Ikiteisminio tyrimo medžiaga leidžia daryti išvadą, kad dėl ieškovo veiksmų, fiksuojant techninėmis priemonėmis atsakovams priklausančią namų valdą ir kt. turtą (automobilius), patekimą į ją, besilankančius asmenis, t.y. fiksuojant atsakovų privataus gyvenimo dalį, atsakovai turėjo pagrindo manyti, kad ieškovas neteisėtai renka informaciją apie privatų atsakovų gyvenimą, kad ieškovo veikoje galimai yra nusikaltimų, numatytų BK 167 str. ir 168 str. požymiai.

Nagrinėjamu atveju, esant duomenų apie galimus atsakovų privataus gyvenimo pažeidimus, atsakovų kreipimasis į teisėsaugos institucijas, siekiant ieškovo veikos teisinio įvertinimo baudžiamojo proceso tvarka, negali būti laikomas peržengiančiu teisių gynimo ribas.

Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas, kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kamera užfiksuotas asmens atvaizdas, kiek jis leidžia identifikuoti duomenų subjektą, laikytinas asmens duomenimis, pažeistos teisės ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-430-415/2015).

Pagal aptartus ikiteisminių tyrimų medžiagų duomenis teismas sprendžia, kad vien atsakovų naudojimasis įstatymu suteikta teise, nepaisant vėlesnio proceso baigties, pats savaime nėra piktnaudžiavimas teise. Nelaikytinas piktnaudžiavimu teise ir pakartotinis atsakovų K. B., B. B. ir L. A. kreipimasis dėl ieškovo J. M. veiksmų į PK. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 30-9-00063-14 matyti, kad ieškovas ir toliau tęsė veiksmus, kuriais galimai pažeidė atsakovų privatų gyvenimą, jį fiksuodamas techninėmis priemonėmis (fotografuodamas, stebėdamas vaizdo kamera). Vien ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 78-1-00433-12 nutrauktas, nereiškia, kad atsakovai negali kreiptis teisminės gynybos. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 78-1-11433-12 buvo nutrauktas ne dėl to, kad ieškovo veikoje nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet dėl to, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 168 str. neatliekamas, pasiūlant kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Kiekvienas asmuo, manydamas, kad pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, turi teisę jas ginti, pasirinkdamas jo manymu tinkamą pažeistų teisių gynimo būdą. Remiantis šalių paaiškinimais, ikiteisminio tyrimo medžiaga, nustatyta, kad tarp šalių yra susiklosčiusi situacija, jog ieškovo bei atsakovų kaip kaimynų santykiai yra konfliktiški, nesutarimai tęsiasi keletą metų, visi nesutarimai sprendžiami pasitelkiant įvairias institucijas ir informacija vienų apie kitus teikiama tretiesiems asmenims, todėl teismo vertinimu atsakovų veiksmai - pasinaudojimas baudžiamojo persekiojimo institutu prieš ieškovą, nelaikytini kaip aiškiai kalti ir neteisėti. Įvertinus tęstinius paties ieškovo J. M. veiksmus atsakovų atžvilgiu, darytina išvada, kad atsakovų pasirinktos priemonės jų manymu pažeistoms teisėms ir teisėtiems interesams apginti baudžiamojo, o ne civilinio proceso tvarka buvo proporcingos.

Byloje surikti įrodymai neįrodo, jog atsakovų elgesys neatitiko atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartų, dėl kurių atsakovų kreipimasis į ikiteisminio tyrimo institucijas BPK nustatyta tvarka galėtų būti vertintinas kaip neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme, atsakovai, kreipdamiesi į teisėsaugos institucijas, neturėjo tyčios nesąžiningai apšmeižti ieškovą, įžeisti jį ar menkinti, t.y. inicijuoti aiškiai nepagrįstą baudžiamąjį procesą prieš ieškovą, nenustatyta, kad atsakovai melagingai pranešė ikiteisminio tyrimo institucijai apie galimai padarytus nusikaltimus, todėl nesant teisinių pagrindų atsakovų veiksmus pripažinti neteisėtais, konstatuotina, kad nėra sąlygų atsakovų deliktinei civilinei atsakomybei kilti ir ieškovo ieškinys dėl padarytos žalos inicijuojant ikiteisminius tyrimus atmestinas (CPK 178 str.).

Ieškovas savo teisę į nuostolių atlyginimą taip pat sieja su atsakovo B. B. veikimu – skundu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka.

Privataus kaltinimo baudžiamosios bylos iškėlimo iniciatyva įstatymo leidėjo yra suteikta privačiam asmeniui, todėl, remiantis bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, subjektas, inicijavęs baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, yra atsakingas už baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens patirtus nuostolius, taip pat už patirtą neturtinę žalą.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dėl tokio atsakovo elgesio patyrė 424,43 Eur (1500 Lt) turtinę žalą.

Iš baudžiamosios bylos PK1-35-363/2014 matyti, kad atsakovas B. B. su priešpriešiniu skundu dėl to, jog J. M. apšmeižė atsakovą, kad pastarasis 2012-11-30 necenzūriniais žodžiais išplūdo J. M., į Plungės r. apylinkės teismą dėl baudžiamosios bylos J. M. pagal BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. iškėlimo kreipėsi 2013-01-25, t.y. jau pradėtame procese paties ieškovo iniciatyva. 2013-09-04 pareiškimu B. B. nuo priešpriešinio skundo atsisakė, privataus kaltinimo procesas nutrauktas. 2014-02-12 nuosprendžiu B. B. išteisintas dėl veikos pagal LR BK 155 str. 1 d.

Iš ieškovo pateiktų dokumentų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas baudžiamajam procese matyti, kad šias išlaidas sudaro 1500 Lt, sumokėti 2013-09-04, 2013-11-06 ir 2014-01-29 dienomis (l. 25, 27, 29) pagal 2013-09-03 teisinių paslaugų sutartį dėl ieškovo atstovavimo privataus kaltinimo byloje Nr. PK1-104-363/2013 (vėlesnis Nr. PK1-35-363/2014). Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas B. B. 2013-09-04 teisiamojo posėdžio metu nuo priešpriešinio skundo atsisakė, prašydamas šį skundą laikyti atsikirtimu į ieškovo J. M. skundą. Atsakovo B. B. atsisakymas nuo priešpriešinio skundo buvo priimtas ir procesas pagal atsakovo B. B. skundą, kuriame J. M. buvo kaltinamas pagal BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., nutrauktas, nutartį paskelbiant viešai teisiamajame posėdyje, kuriame dalyvavo ir ieškovas J. M.. Teismo vertinimu ieškovo pateiktos išlaidos, kurias jis turėjo 2013-11-06 ir 2014-01-29 (500 ir 600 Lt) nebegali būti siejamos su būtinybe gintis nuo priešpriešinio skundo kaip teigia ieškovas, kadangi procesas, inicijuotas atsakovo B. B., jau buvo pasibaigęs, todėl atsakovas neturi pareigos šių išlaidų atlyginti. Ieškovas dalį išlaidų teisinei pagalbai patyrė 2013-09-04, sumokėdamas advokato padėjėjui pagal 2013-09-04 sąskaitą 400 Lt. Iš pateiktos teisinių paslaugų sutarties Nr. 69 išrašo matyti, kad sutartis buvo sudaryta dėl ieškovo J. M. atstovavimo privataus kaltinimo procese Nr. PK1-104-363/2013. Šis procesas baigėsi, 2014-02-13 priimant išteisinamąjį nuosprendį atsakovo B. B. atžvilgiu, priimant nuosprendį buvo paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos, todėl ieškovas nebeturi teisino pagrindo reikalauti baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka. Pagal BPK 105 str. 6 d. baudžiamojoje byloje, pradėtoje pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Šiuo atveju procesas pradėtas paties ieškovo iniciatyva buvo nerezultatyvus, jo kaltinimai B. B. nepasitvirtino, kas netiesiogiai patvirtina atsakovo B. B. priešpriešiniame skunde nurodytus teiginius, jog buvo J. M. apšmeižtas, t.y. atsakovo priešpriešiniame skunde išdėstyti faktai apie galimą nusikaltimą nėra akivaizdžiai neteisingi, todėl ir likusių išlaidų neturėtų atlyginti atsakovas. Teismas sprendžia, kad esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovas B. B. nėra atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius paties ieškovo inicijuotame procese privataus kaltinimo tvarka, ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 178 str.).

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad turtinės ir neturtinės žalos jis patyrė dėl kratos jo gyvenamosiose patalpose atlikimo. Ikiteisminio tyrimo Nr. 78-1-00433-12 metu buvo atlikta krata, tačiau ikiteisminį tyrimą pradeda, jį atlieka ir priima atitinkamus sprendimus, taip pat ir dėl kratos skyrimo, ne asmuo, kuris kreipėsi gynybos, pateikdamas informaciją apie galbūt padarytą nusikaltimą, o ikiteisminio tyrimo institucija, prokuroras, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso normomis, kurie ir atsako už tyrimo eigą, Ieškovas neįrodinėjo ikiteisminio tyrimo, prokurorų veiksmų neteisėtumo, ieškinio dėl šių institucijų veiksmais (neveikimo) padarytos žalos nepareiškė, o atsakovai nėra atsakingi už minėtų institucijų veiksmus.

Nesant atsakovų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nenustačius atsakovų kaltės, teismas neanalizuoja ir nevertina ieškovo turtinės ir neturtinės žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestinas ir ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, kuris yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Atsakovai prašo priteisti iš ieškovo J. M. 2000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš jų 50 procentų priteisiant atsakovams lygiomis dalimis. Kadangi ieškovo J. M. turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimas baudžiamojoje byloje Nr. PK-35-363/2014 išspręstas 2014-02-27 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2014-05-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, ieškovo elgesį pateikiant ieškinį dėl turėtų išlaidų teisinei pagalbai atlyginti atsakovai vertina kaip piktnaudžiavimą teise.

Teismo vertinimu nėra pagrindo tenkinti atsakovų pateikto prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi būtinos sąlygos pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginti su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę.

Teismo nuomone, byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovas pateikė aiškiai nepagrįstą ieškinį.

Ieškovo kartu su ieškiniu pateikta sąskaita 2013-12-16 ir jos pagrindu patirtos išlaidos yra nagrinėjamo ieškinio dalykas, dėl to, kad šios išlaidos buvo pateiktos nagrinėjant baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, teismas neturi pagrindo ieškovo veiksmų vertinti kaip nesąžiningų. 2014-02-27 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovo J. M. civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, ieškovo turėtų išlaidų klausimas nėra aptartas (svarstytas klausimas tik dėl kaltinamojo turėtų išlaidų), todėl ieškovo ieškinio dėl turėtų išlaidų pareiškimas negali būti traktuojamas kaip netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis ir piktnaudžiavimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų sąlygų, leidžiančių skirti ieškovui. baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. Ieškinį atmetus, atsakovas priteistinos jų turėtos išlaidos.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovai turėjo 400 Eur išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (200 Eur už atsiliepimo parengimą ir 200 Eur už atstovavimą teisme), šios išlaidos atitinka rekomenduojamus dydžius, turėtos bylinėjimosi išlaidos išieškotinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. M. 400 Eur (keturis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų B. B.

Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.