Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu A. P. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jam paskambino svainis, kuris pasakė, kad sugedo vilkikas. Tą dieną jo sutuoktinė į darbą vyko autobusu, nes jis šiai pasakė, kad jam reikės automobilio, taigi sutuoktinė jam paliko automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius. Jis nupirko detalių vilkiko remontui ir automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas svainį į pastarojo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Vėliau kartu su svainiu jis išgėrė tris ar keturis 0,5 l talpos butelius degtinės. Namo iš svainio namų jis bandė grįžti apie 19–20 val. Jis neprisimena, kaip jis sėdo prie automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, tačiau tik išvažiavęs minėtu automobiliu jis sukėlė eismo įvykį. Paties eismo įvykio jis neprisimena – jis prisimena tik dūžį. Jam išvažiuojant iš svainio namų svainis jau miegojo, taigi niekas nematė, kaip jis sėdo prie automobilio vairo. Savo veiksmus jis vertina neigiamai, gailisi. Jis save laiko geru vairuotoju – jis važinėja po Skandinaviją, kalnus ir nėra sukėlęs jokių eismo įvykių. Administracinius nusižengimus, už kurių padarymą jam skirtos baudos, padarė ne tik jis: nuo vasario mėnesio jis yra įmonės vadovas ir tais atvejais, kai jis nežino, kas vairuodamas įmonei priklausantį vilkiką ar mikroautobusą padarė administracinį nusižengimą, kaltę prisiima jis. Dėl šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamo įvykio jis padarė išvadas: šis įvykis – pamoka visam gyvenimui ir jis kaltina tik save. Automobilis, kurį jis vairavo šio įvykio metu - „BMW X5“ yra įgytas santuokoje. Po šio įvykio alkoholio jis daugiau nebevartoja. Jis nėra užsirašęs į anoniminių alkoholikų kursus ar panašią terapiją. Sutuoktinė jam neleidžia važinėti neblaiviam. Jis pirmą kartą prisigėrė iki sąmonės netekimo. Jo padaryti administraciniai nusižengimai – leistino greičio viršijimai yra susiję su darbu, įtakos galėjo padaryti ir trumpas pristatymo laikas, kada reikia skubėti ir nepavėluoti. Jis kaltas, kad pažeidinėja kelių eismo taisykles.

3. Teisiamojo posėdžio metu A. P., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad 2021 m. lapkričio 12 d. apie 13.30 val. jis buvo svečiuose pas savo svainį J. S. (J. S.), gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur jie taisė vilkiką, o po remonto gėrė degtinę. Kas vyko vėliau, jis tiksliai neatsimena, nes buvo išgėręs nemažai alkoholio. Jis iš savo svainio namų išvažiavo žmonai priklausančiu automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vienas važiavo namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), link. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) ties sankirta su (duomenys neskelbtini) gatve jis pateko į avariją: jis atsimena tik tai, kad buvo smūgis ir suveikė jo automobilio oro pagalvės. Kas buvo toliau, jis nelabai atsimena - atsimena viską nuotrupomis, pamena, jog jau buvo policijos įstaigos kieme kartu su policijos pareigūnais ir naktį praleido areštinėje. Jis galėjo būdamas neblaivus vairuodamas automobilį „BMW“ važiuoti iš savo svainio namų ir sukelti eismo įvykį - atsitrenkti į kitą automobilį, tačiau, koks buvo automobilis, su kuriuo jis susidūrė, jis neatsimena. Dėl didelio išgerto alkoholio kiekio jis nieko daugiau neatsimena. Šio eismo įvykio metu jis pats nesusižalojo. Jis labai gailisi, kad per neapgalvotą poelgį jis sužalojo kitus žmones (T. 1, b. l. 144-147, 153-155, 159-160).

5. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad 2021 m. lapkričio 12 d. apie 18.20 val. jis, vairuodamas automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš statybos objekto važiavo į namus. Buvo tamsus paros metas, kelio danga buvo sausa, jis važiavo įjungęs artimųjų šviesų žibintus, prisisegęs saugos diržu. Privažiavęs (duomenys neskelbtini) sankryžą ir sulaukęs eismą leidžiančio šviesoforo signalo jis pasuko į kairę. Pasukęs į (duomenys neskelbtini) jis važiavo namų link. Pravažiavęs kairėje pusėje esančią parduotuvę „Lidl“ priešais savo eismo juostoje jis pamatė automobilio žibintus. Daugiau jis nieko nepamena. Atmintį jis atgavo kitą dieną jau gulėdamas ligoninėje. Iš savo sutuoktinės jis sužinojo, kad į jo vairuojamą automobilį, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, atsitrenkė neblaivus automobilį vairavęs vyras (T. 1, b. l. 75-78, 79-80).

6. Ikiteisminio tyrimo metu D. R. parodė, kad 2021 m. lapkričio 12 d. apie 18 val. baigęs darbą jis, vairuodamas automobilį „Nissan Juke“, važiavo (duomenys neskelbtini) namų, esančių (duomenys neskelbtini), link. Buvo tamsus paros metas, be kritulių, gatvė apšviesta, matomumas buvo normalus, eismas abejomis kryptimis buvo intensyvus. Pravažiavęs sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve jis pamatė maždaug 5 metrų atstumu priešais jo vairuojamą automobilį iš priešingos eismo juostos, skirtos važiuoti nuo (duomenys neskelbtini), į jo važiavimo krypties eismo juostą įvažinėjantį automobilį „BMW X5“: šis automobilis iš priešingos eismo juostos į jo važiavimo krypties eismo juostą važiavo palaipsniui, todėl, nors tarp jų buvo nedidelis atstumas, tačiau jis staigiai suko savo vairuojamo automobilio vairą į dešinę ir užvažiavo ant bortelio, po ko jau į priešingos krypties eismo juostą įvažiavęs automobilis „BMW X5“ atsitrenkė į iš paskos jo vairuojamo automobilio apie 4 metrų atstumu važiavusį automobilį „Audi A3“. Smūgis buvo stiprus, nes po susidūrimo pakilo automobilio „BMW X5“ galinė dalis, po ko automobilis „BMW X5“ per visą sankryžą savo važiavimo kryptimi stūmė minėtą automobilį „Audi A3“. Abu minėti automobiliai sustojo tik atsitrenkę į bortelį. Jis iš karto sustabdė vairuojamą automobilį ir apsisukęs pradėjo važiuoti atgal susidūrimo vietos link. Apsisukinėdamas jis matė, kaip nuo automobilio „BMW X5“ nueina neblaivus vyriškis. Kad vyriškis buvo neblaivus, buvo matyti iš toli ir akivaizdžiai, nes pastarasis ėjo svirduliuodamas. Iš pradžių jis nemanė, kad tai yra automobilio „BMW“ vairuotojas. Išlipęs jis iš karto nuskubėjo prie automobilio „BMW X5“, nes pagal tai, kaip šis automobilis be jokios priežasties įvažiavo į priešingą eismo pusę, jis pamanė, jog galbūt minėto automobilio vairuotojui pasidarė bloga ar sutriko šio sveikata. Priėjęs prie automobilio „BMW X5“ jis pamatė, kad iššovė minėto automobilio oro pagalvės ir per jas jis nematė automobilio salono vidaus. Pastūmęs į šalį iššovusią oro pagalvę ir pamatęs, kad automobilio salone nieko nėra, jis suprato, kad jo matytas nueinantis svirduliuojantis vyriškis ir buvo minėto automobilio vairuotojas. Automobilio „Audi A3“ vairuotojas iš įvykio vietos nėjo. Įvykio vietoje sustojo ir daugiau automobilių. Kadangi viskas vyko greitai, minėtas svirduliuojantis vyriškis dar buvo netoli nuėjęs nuo automobilio „BMW X5“, todėl jis šį vyrą pasivijo ir sulaikęs parsivedė atgal iki eismo įvykio vietos. Sulaikytas vyriškis buvo neblaivus ir tai labai akivaizdžiai buvo matoma iš svirduliuojančios eisenos, nekoordinuotų judesių, nerišlios kalbos ir bendros išvaizdos. Sulaikytas bandęs pasišalinti vyriškis prašė šį paleisti, norėjo susitarti, žadėdamas atsiskaityti, bet minėto vyriškio jis nepaleido. Minėtas vyriškis visą laiką buvo netoli, jis pastoviai šį matė, po eismo įvykio alkoholio nevartojo. Atvykusiems policijos pareigūnams jis perdavė sulaikytą neblaivų automobilio „BMW“ vairuotoją, o automobilio „Audi A3“ vairuotoją atvykę medikai išgabeno į ligoninę (T. 1, b. l. 54-55).

7. Ikiteisminio tyrimo metu J. A. parodė, kad 2021 m. lapkričio 12 d. apie 18.20 val. jis kartu su savo sutuoktine važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) kelio sankryžos link. Artėjant prie minėtos sankryžos pro jo vairuojamą automobilį praėjo pėsčiasis, kurio jis vos nekliudė išoriniu veidrodėliu, nes minėtas pėsčiasis ėjo važiuojamąja kelio dalimi. Privažiavęs minėtą sankryžą jis pamatė kairėje pusėje du susidūrusius automobilius - „BMW“ ir „Audi“. Sukdamas į (duomenys neskelbtini) jis pastebėjo, kad automobilyje „BMW“ ir prie eismo įvykyje dalyvavusių automobilių nėra žmonių (vairuotojų). Pavažiavęs toliau (duomenys neskelbtini) jis pastebėjo automobilyje „Audi“ galva į vairą atsitrėmusį žmogų, kuris galėjo būti praradęs sąmonę, tada dar šiek tiek jis pavažiavo ir apsisukęs grįžo prie eismo įvykio vietos. Grįžęs jis pastebėjo iš šalia eismo įvykio vietos esančios statybvietės išėjusį apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyrą, apsivilkusį raudonos spalvos striuke, kurio prieš tai važiuodamas (duomenys neskelbtini) jis vos nekliudė automobilio išoriniu veidrodėliu. Išlipęs iš automobilio jis priėjo prie minėto automobilio „Audi“ vairuotojo, kuris jau buvo pradėjęs judėti, skundėsi nugaros skausmu. Taip pat įvykio vietoje buvo ir moteris su šuniu, kuri teigė mačiusi, kaip po eismo įvykio vyras, apsivilkęs raudonos spalvos striuke, išlipo iš automobilio „BMW“. Eismo įvykio vietoje buvo pašaliniai žmonės, kurie teigė matę, kaip įvyko eismo įvykis. Į eismo įvykio vietą atvyko dar vienas automobilis, iš kurio išlipęs žmogus sakė, jog prieš 15 minučių jo vos nepartrenkė tas pats automobilis. Vyras raudonos spalvos striuke elgėsi kaip neblaivus žmogus, kalbėjo nerišliai. Iki policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą automobiliu atvyko vyro raudona striuke pažįstami, į kurių automobilį minėtas vyras raudona striuke norėjo atsisėsti, tačiau jis pastarajam to padaryti neleido. Kiek vėliau jis sužinojo, kad atvažiavę vyro pažįstami norėjo prisiimti atsakomybę dėl eismo įvykio, neva automobilį „BMW“ vairavo kitas vyras. Atvykę medikai apžiūrėjo automobilio „Audi“ vairuotoją ir pastarąjį išvežė. Atvykus medikams vyras raudona striuke bandė iš eismo įvykio vietos šalintis ir ėjo į (duomenys neskelbtini) esančią statybų aikštelę, kurioje jis ir dar vienas vyras šį surado. Į eismo įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams jie parodė, kur yra pasislėpęs vyras raudonos spalvos striuke, vairavęs automobilį „BMW“. Policijos pareigūnai minėtą vyrą sulaikė (T. 1, b. l. 57-59).

8. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Minėtą automobilį ji pirko už savo lėšas, šį automobilį prižiūri ir remontuoja ji pati. 2021 m. lapkričio 12 d. ji savo sutuoktiniui A. P. davė savo automobilį. Automobilį jos sutuoktinis pasiėmė būdamas visiškai blaivus, dėl alkoholio vartojimo ji nieko neįtarė. Ji žinojo, kad automobiliu vyras turėjo važiuoti remontuoti sunkiasvorės transporto priemonės. Kol vyras buvo išvažiavęs, ji buvo darbe ir negalėjo naudotis mobiliojo ryšio telefonu, todėl su kuo ir kada jos vyras važiavo, ji pasakyti negali. Vėliau jai paskambino jos pažįstami, kurie pasakė, kad (duomenys neskelbtini) jos vyras sukėlė avariją. Vėliau jai paskambino policijos pareigūnai, iš kurių ji ir sužinojo, kad jos vyras sukėlė eismo įvykį, dėl kurio yra kaltas, ir kad jis yra neblaivus. Vyras jai nepaskambino ir apie įvykį nepranešė (T. 1, b. l. 64-66).

9. Specialistas, apžiūrėjęs A. K. medicininius dokumentus, nustatė, kad A. K. 2021 m. lapkričio 12 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatytas kaktos nubrozdinimas, stuburo kaklo I slankstelio kairės facetinės ataugos ir kaklo VI-VII slankstelių lankų ir keterinių ataugų lūžiai, IX kairės pusės šonkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti paveikiant kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos galimai nagrinėjamo eismo įvykio metu. Sužalojimas visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (T. 1, b. l. 94-100).

10. 2021 m. lapkričio 12 d. apžiūrėjus eismo įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje, Vilniuje, nustatyta, kad kelio danga - sausas asfaltas. Važiuojamoji kelio dalis paženklinta horizontaliuoju ženklinimu „1.1. Siaura ištisinė linija“, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus, „1.6. Artėjimo linija – Siaura brūkšninė linija“, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, „1.5. Siaura brūkšninė linija“, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus. Automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini) už sankryžos su (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, priekiniu kairiu ratu 0,1 metro užvažiavęs ant šaligatvio kairėje pusėje pagal jo važiavimo kryptį. Priekine dalimi automobilis „BMW X5“ nukreiptas (duomenys neskelbtini) link, galine dalimi (duomenys neskelbtini) link. Nuo galinės automobilio dalies iki sankirtos su (duomenys neskelbtini) yra 5,6 metro. Automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini) prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini). Nuo priekinės automobilio dalies iki automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies yra 0 metrų atstumas. Priekine dalimi automobilis „Audi A3“ nukreiptas (duomenys neskelbtini) link, galine dalimi - (duomenys neskelbtini) link. Nuo priekinio dešinio rato iki važiuojamosios dalies krašto dešinėje pusėje yra 0 metrų atstumas. Galinis dešinys ratas užvažiavęs ant šaligatvio dešinėje pusėje 0,6 metro nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto. Automobilio „Audi A3“ dešinės pusės padangų slydimo žymė (duomenys neskelbtini) prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini). Žymės pradžia - 0,5 metro atstumu iki sankirtos su (duomenys neskelbtini) ir 0,6 metro atstumu nuo (duomenys neskelbtini) kairės pusės važiuojamosios dalies krašto. Žymės plotis 0,15 metro, žymės pabaiga 0 metrų atstumu iki (duomenys neskelbtini) kairės pusės važiuojamosios dalies krašto ties automobilio „Audi A3“ priekiniu dešiniu ratu. Žymės ilgis - 16,7 metrų. Šukės bei nuolaužos (duomenys neskelbtini) prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini): žymės pradžia 0,5 metro atstumu iki sankirtos su (duomenys neskelbtini) ir 0,8 metro atstumu nuo (duomenys neskelbtini) kairės pusės važiuojamosios dalies krašto. Šukių bei nuolaužų plotis 1,9 metro, ilgis 14,5 metrų (T. 1, b. l. 10-20).

11. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sulaužytas priekinis bamperis, įskilęs priekinis stiklas, sulenktas priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, sudužęs priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas priekinis kairės pusės posūkio žibintas, sulūžo radiatoriaus grotelės, oro filtras, sulenktas priekinis valstybinio numerio ženklas, radiatorius, priekinė sienelė, ištekėję skysčiai, sulaužytas prietaisų skydelis salone (T. 1, b. l. 21-28).

12. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sulaužytas priekinis bamperis, suskilęs priekinis stiklas, įbrėžtas priekinis kairės pusės ratas, sulenktas priekinis dešinės pusės sparnas, įlenktas variklio dangtis, sulaužytos radiatoriaus grotelės, sulaužyta priekinio dešinio sparno apdailos juosta, sudaužytas priekinis kairys priešrūkinių šviesų žibintas, sulenktas priekinis valstybinio numerio ženklas, radiatorius, yra ištekėję skysčiai, sulenkta priekinė sienelė, yra suveikusios abi priekinės ir abiejų šonų šoninės oro pagalvės (T. 1, b. l. 30-40).

13. 2021 m. lapkričio 12 d. 18.39 val. ir 18.55 val. alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0442, A. P. iškvepiamame ore nustatyta 2,49 promilės alkoholio (T. 1, b. l. 163-164).

14. Alkoholio kiekio matuoklis „Draeger Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0442, metrologiškai patikrintas 2021 m. birželio 30 d., patikros sertifikatas galiojo iki 2021 m. gruodžio 29 d. (T. 1, b. l. 165).

Motyvuojamoji dalis

15. Teismas pažymi, kad A. P. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat A. K., D. R., J. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkoholio kiekio matuokliu užfiksuoti duomenys, automobilių ir eismo įvykio vietos metu, specialisto išvadose užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2021 m. lapkričio 12 d. apie 18.22 val. A. P., būdamas neblaivus (nustatytas 2,49 promilių neblaivumas), vairuodamas automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) link ties (duomenys neskelbtini) sankryža pažeidė Kelių eismo taisyklių 99 punkto reikalavimus, pagal kuriuos eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, ir 119 punkto reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto: įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais tiesiai (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės važiavusiu automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. L(duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. K. Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta A. K. sveikata.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

16. A. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,49 promilių neblaivumas, taigi A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

17. A. P., vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 99 punkto reikalavimus, pagal kuriuos eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, ir 119 punkto reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta A. K. sveikata, taigi A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

18. Teisiamojo posėdžio metu A. P. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį sutuoktinės A. P. atsakomybei pagal laidavimą. A. P. nurodė, kad jųdviejų su sutuoktine santykiai yra geri, jie veda bendrą ūkį, sutuoktinė gali jam padaryti teigiamą įtaką. Šis įvykis jam yra didelė pamoka.

19. Teisiamojo posėdžio metu A. P. paprašė perduoti A. P. jos atsakomybei pagal laidavimą. A. P. nurodė, kad su A. P. ji yra susituokusi nuo (duomenys neskelbtini) metų, A. P. yra geras vyras ir puikiai žino, kad ji yra nusiteikusi prieš alkoholį ir transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Jos sutuoktinis padarė labai skaudžią klaidą ir ji labai pyko, kad sutuoktinis taip pasielgė. Po šio įvykio jiedu kalbėjosi ir ji yra įsitikinusi, kad jos sutuoktinis daugiau prie vairo išgėręs nesės. Ji sutuoktiniui yra pavyzdys, kaip reikia tinkamai elgtis. Ji pati nėra ideali vairuotoja, per skubėjimą yra viršijusi leistiną greitį. Ji su sutuoktiniu sportuoja, jiedu daug laiko leidžia su vaikais, sutuoktinis su vaikais žaidžia futbolą. Ji pati alkoholį vartoja labai retai, o jos vyras alkoholį vartoja per šventes.

20. A. P. nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Viena A. P. padaryta nusikalstama veika prisiskiriama nesunkių, kita - neatsargių nusikaltimų kategorijai. A. P. atlygino savo padarytomis veikomis A. K. padarytą žalą (T. 2, b. l. 96). A. P. nėra teistas (T. 1, b. l. 174-175), administracinėmis nuobaudomis baustas, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs (T. 1, b. l. 176-188). Teismas neturi duomenų apie tai, kad A. P. praeityje transporto priemonę būtų vairavęs neblaivus, taigi teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog A. P., skyrus jam baudžiamojo poveikio priemones, kuriomis būtų apribotos jo galimybės vairuoti transporto priemones, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

21. Laiduotoja sutinka būti A. P., kuri su A. P. gyvena susituokusi nuo (duomenys neskelbtini) metų. A. P. neteista (T. 2, b. l. 80), darbovietės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos pateiktoje charakteristikoje apibūdinama kaip kruopšti, pareiginga, kantri ir sąžininga darbuotoja (T. 2, b. l. 95). Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad A. P. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima A. P., su kuriuo yra susituokusi ir gyvena, kartu leidžia laisvalaikį, A. P. klauso A. P. patarimų, atsižvelgia į jos nuomonę, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu A. P. gali daryti teigiamą įtaką A. P., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

22. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus A. P., padaręs nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos A. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant trejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

23. A. P. nusikaltimus padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones.

24. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga A. P. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones. Šios išvados nepaneigia ir teisiamojo posėdžio metu A. P. gynėjo nurodytos aplinkybės, esą teisė vairuoti kelių transporto priemones A. P. reikalinga darbe: teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymo, o būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. A. P. dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl jis turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. A. P., nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, tai yra jo netinkamo elgesio rezultatas ir nesudaro pagrindo netaikyti jam baudžiamojo poveikio priemonės. Dėsninga, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių, tačiau neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Nors A. P. gynėjas nurodė, kad nuo 2020 metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas gali būti trumpinamas, jei transporto priemonėje, kurią naudoja nuteistasis, yra įrengtas alkoblokas, tačiau pažymėtina, kad BK nėra numatyta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, o draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas).

25. Spręsdamas dėl šios A. P. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. P. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 2,49 promilės alkoholio daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus kyla baudžiamoji atsakomybė (1,50 promilės), A. P. nurodė prieš nagrinėjamą įvykį alkoholinius gėrimus gėręs iki sąmonės netekimo, paties eismo įvykio netgi neprisimena, o įvykio vietoje buvę liudytojai parodė, kad A. P. po automobilių susidūrimo iš savo automobilio išlipo ir, nepaisydamas nei sukelto eismo įvykio, nei sužaloto nukentėjusiojo, iš eismo įvykio vietos bandė pasišalinti. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad dėl A. P. padarytos veikos nukentėjo žmogus, kuriam padaryti sužalojimai nėra pilnai sugiję iki šiol, taigi A. P. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas ilgesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis – ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 13 d., t. y. nuo dienos, kai A. P. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (T. 1, b. l. 171-172).

26. Teismas taip pat pažymi, kad A. P. nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio A. P. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. VĮ Regitra duomenimis, automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. P. sutuoktinei A. P. (T. 1, b. l. 44). Nors tiek A. P., tiek jo sutuoktinė A. P. nurodė, kad automobilis priklauso A. P. bei prašė automobilio nekonfiskuoti, tačiau tiek A. P., tiek jo sutuoktinė A. P. patvirtino, jog automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas jiems esant susituokus. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymėtina, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į vienodas sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Taigi esant nustatytam faktui, kad vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) leido kitam asmeniui laikinai pasinaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (šiuo atveju transporto priemone), preziumuojama, kad jis veikia su kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Todėl nustačius, kad vieno sutuoktinio leidimu bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, t. y. analogišku būdu, kai BK uždraustą veiką, naudodamas bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, padaro vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-458/2021, 2K-237/2011, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020 ir kt.).

27. Nors pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, atkreipusi dėmesį į tai, kad praktikoje nevienareikšmiškai suprantamos CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (kasacinio teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

28. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko A. P. vardu registruotas automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

VI. Procesinės prievartos priemonės

29. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. skirtos kardomosios priemonės – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (T. 1, b. 1. 171-173), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

30. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš A. P. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ Regitra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

A. P. (A. P.), padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą trejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti A. P. (A. P.) baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones ketverius metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 13 d., ir konfiskuoti A. P. vardu registruotą automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

A. P. (A. P.) skirtas kardomąsias priemones – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ Regitra.

Išaiškinti A. P. (A. P.) ir A. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.