- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- eI2-1328-809/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03882-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- UAB "Epsilon LT"
- Atsakovas
- Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Epsilon LT“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė ,,Epsilon LT“ (toliau – ir UAB ,,Epsilon LT“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI) 2020 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 13883 (toliau – ir Nutarimas) bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. dėl darbo įmonėje UAB „Epsilon LT“ vyko susitikimas su V. Š. Pokalbis buvo sutartas būsimoje darbo vietoje (duomenys neskelbtini) progimnazijos valgykloje, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Progimnazija). Susitikimo metu V. Š. buvo aprodytos patalpos, ji buvo supažindinta su darbų pobūdžiu, inventoriumi ir kolektyvu. Kadangi abiem pusėms sąlygos tiko, buvo susitarta dar tą pačią dieną pasirašyti darbo sutartį, kas vėliau ir buvo padaryta. Susitikimo metu mokykloje buvo pietų pertrauka ir darbuotojams teko intensyvus krūvis, todėl V. Š. savo iniciatyva padėjo valyti stalus ir dėlioti įrankius. Tą pačią dieną Progimnazijos valgykloje VDI darbo inspektoriai atliko patikrinimą, kurio metu užfiksavo, jog V. Š. mokyklos valgyklos patalpose dirbo nesudariusi rašytinės darbo sutarties.
Pažymi, jog VDI atliekamo tyrimo metu pareiškėjos direktorė I. S. bendradarbiavo su VDI inspektoriais, pripažino savo kaltę dėl netinkamai organizuoto darbo ir savalaikio naujų darbo santykių įforminimo.
Akcentuoja, jog nors ginčas dėl paties Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nurodyto pažeidimo byloje nevyksta, tačiau pareiškėja mano, jog nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos pastarojoje įstatymo normoje (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis) įtvirtintai išimčiai dėl atsakomybės taikyti, t. y. pareiškėjai skundžiamu nutarimu negalėjo būti skirta bauda pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, kadangi padaryta veika pačios skundžiamą Nutarimą priėmusios VDI teikimu, yra užtraukusi darbdaviui atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK).
Pažymi, jog nelegalaus darbo klausimais nagrinėjamose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA- 3884-822/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-5379-662/2019), nuosekliai formuodamas teismų praktiką, pastaruoju metu yra pateikęs tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad kai bendrovės vadovas buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tuo metu ėjo bendrovės direktoriaus pareigas, nėra jokio pagrindo vertinti, kad jis buvo nubaustas ne kaip bendrovės vadovas (darbdavys), o kaip fizinis asmuo, atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog nebuvo nustatytas darbdavio, kaip juridinio asmens, nubaudimo faktas. Pareiškėja mano, kad darbdavys už nelegalaus darbo pažeidimą yra nubaustas tiek nubaudus juridinio asmens direktorių, tiek patį juridinį asmenį.
Nurodo, jog dėl tos pačios veikos vienu metu buvo inicijuoti du procesai - atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį patraukta pareiškėjos direktorė I. S., o atsakomybėn pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą - pati pareiškėja. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas direktorės I. S. atžvilgiu jau yra užbaigtas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu, o paskirta bauda sumokėta, tuo tarpu šioje byloje skundžiamas VDI nutarimas dar nėra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai bei remiantis minėta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalies norma, pareiškėjai, kaip darbdaviui, už tą pačią veiką nebegali būti skiriama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje 3 punkte numatyta bauda, kadangi padaryta veika jau užtraukė atsakomybę fiziniam asmeniui pareiškėjos direktorei.
Pažymi, kad nors administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas fizinis asmuo I. S., tačiau ji šioje situacijoje veikė kaip pareiškėjos direktorė. t. y. ji buvo nubausta už veiksmus/neveikimą, kuriuos ji atliko pareiškėjos vardu, veikdama kaip pareiškėjos atstovė, įgyvendinanti vienasmenio valdymo organo funkcijas, susijusias su personalo valdymu. Anot pareiškėjos, tai matyti ir iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimo turinio, kuriame I. S. yra iš esmės laikoma pažeidimą padariusiu darbdaviu („Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus“; „pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu.“), todėl laiko, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu už nelegalų darbą buvo nubaustas pats darbdavys.
Įstatymų leidėjo valia Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalies normos turinys turi būti suprantamas specifiškai - t. y. ši norma neabejotinai turėtų būti suprantama ir aiškinama kaip specialioji išimtis, taikytina, net jei faktiškai atsakomybėn už konkretų Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą buvo patraukti skirtingi asmenys (pagal ANK - fizinis asmuo, o pagal Užimtumo įstatymo 4 d. 3 p. – juridinis ).
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, sprendžiant klausimą dėl jos patraukimo atsakomybėn už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo padarymą, yra visi pagrindai taikyti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio10 dalyje numatytą išimtį, leidžiančią už tą patį Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje 1 punkto pažeidimą (tą pačią veiką) bausti arba tik administracine tvarka, arba tik pagal Užimtumo įstatymo 56 str. 4 d. 3 p., nepriklausomai ar darbdavys buvo nubaustas kaip juridinis asmuo ar kaip fizinis asmuo, veikiantis juridinio asmens vardu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos vertinimu, skundžiamas 2020 m. spalio 29 d. VDI nutarimas yra naikintinas, kaip prieštaraujantis šiai teisės normai.
Atsakovė VDI Vilniaus teritorinis skyrius su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjai už pažeidimą buvo skirta minimali sankcija.
Atsakovė pažymi, jog tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertinusi visas aplinkybes bei aktualią teisminę praktiką tinkamai skyrė administracinę baudą UAB „Epsilon LT“.
Akcentuoja, jog Užimtumo įstatymo protokolas ir nutarimas buvo surašytas juridiniam asmeniui - UAB „Epsilon LT“, dalyvaujant įgaliotam atstovui. Nurodo, jog juridiniam asmeniui už nelegalų darbą yra numatyta atsakomybė ne kaip ANK numatytam subjektui, o kaip finansinė sankcija juridiniam asmeniui. ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Pažymi, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte už nelegalų darbą yra numatyta galimybė bausti darbdavį kaip juridinį asmenį, kuris nešalina fizinio asmens, atsakingo už tinkamą darbuotojų įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą, administracinės atsakomybės, kadangi šis pažeidimas padaromas konkretaus fizinio asmens sąmoningais ir aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, ir todėl, kad vienu atveju nuobauda mokama iš juridinio asmens turto, kitu atveju iš konkretaus fizinio asmens turto, t. y. vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas -juridinis asmuo.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog nubaudus bendrovės direktorę ir jai paskyrus administracinę nuobaudą kaip fiziniam asmeniui - direktorei, ji kaip darbdavio atstovė ir laikoma darbdaviu, todėl bus nubausta antrą kartą.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarimas administracinėje byloje Nr. A5.-3193-486/2020 duoda pagrindą išvadai, kad UAB „ Epsilon LT“ direktorė nelegaliai įdarbino vieną asmenį ir veikė kaip uždarosios akcinės bendrovės įgaliotas asmuo. VDI nuomone įmonės vadovas, kaip fizinis asmuo, ir įmonė, kaip juridinis asmuo, yra du atskiri subjektai ir nėra vienas ir tas pats darbdavys, kaip nurodo pareiškėja. Jei įmonė mano, kad paskirtas bendrovės vadovas nevykdė savo tiesioginių pareigų ar kitų įsipareigojimų, tokius ginčus šalys gali nagrinėti teisme arba darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.
Pažymi, jog ekonominės sankcijos kurios yra skiriamos už Užimtumo įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobauda už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į administracinių nusižengimų kodeksą yra tiesiogiai pateikiama pačiame Užimtumo įstatyme. Atsakovas priimdamas nutarimą vadovavosi bendra taisykle, kad būtent Užimtumo įstatymas yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais, skiriant ekonomines sankcijas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13883, kuriuo atsakovui už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimus buvo skirta ekonominė sankcija – 868 Eur piniginė bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad VDI Vilniaus skyriuje buvo gautas anoniminis pranešimas dėl nelegalaus darbo UAB „Epsilon LT“ Progimnazijos valgykloje. Minėtame pranešime nurodyta, kad Progimnazijoje nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 3 d. nelegaliai dirba virėja.
2020 m. rugsėjo 11 d. 13.40 val. UAB „Epsilon LT“ atliko patikrinimą, kurio metu, be kita ko, nustatyta, jog virtuvės patalpose rasta darbines funkcijas atliekanti V. Š., nesanti valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos draustųjų sąrašuose, ir kuri vengiant patikrinimo pasišalino iš valgyklos virtuvės patalpų į lauką.
Patikrinimo metu V. Š. VDI pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad į Progimnaziją atvyko 12.45 val. dėl darbo pokalbio.
2020 m. rugsėjo 11 d. UAB „Epsilon LT“ ir V. Š. sudarė darbo sutartį, pagal kurią darbuotoja pradeda dirbti nuo 2020 m. rugsėjo 14 d.
VDI 2020 m. spalio 1 d. surašė patikrinimo aktą Nr. APS-127-19860.
VDI Protokolu dėl aukščiau minėto nelegalaus asmens įdarbinimo nustatė, kad Bendrovė pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
VDI Nutarimu Bendrovei už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą (pirmą kartą), skyrė 868 Eur baudą. Nutarime nenustatyta Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytos Bendrovės atsakomybę lengvinančios aplinkybės – juridinis asmuo pripažino padaręs pažeidimą, padėjo VDI inspektoriui ar kitų institucijų įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu (administracinė byla Nr. A5-3193-486/2020) pripažino, kad UAB „Epsilon LT“ direktorė pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir dėl to jai buvo skirta ANK 95 straipsnyje 1 dalyje numatyta 300 Eur dydžio bauda.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja DK (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) bei Užimtumo įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.).
DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
DK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais.
DK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: 1) viršvalandžius; 2) darbo laiką švenčių dieną; 3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 4) darbo laiką naktį; 5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo.
Pagal DK 120 straipsnio 3 dalį, darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu. Pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu darbuotojas savo nuožiūra tvarko visą savo darbo laiką ar jo dalį ar privalo pats tvarkyti savo dirbto darbo laiko apskaitą, darbdavys gali nustatyti tokio darbo laiko apskaitos taisykles. Pagal šio straipsnio 5 dalį, darbuotojas turi teisę susipažinti su savo darbo laiko apskaita ir reikalauti neatlygintinai gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašą.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta: 1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai; 2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 3) darbuotojo darbo laikas naktį.
Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 3 dalį, bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas).
Pareiškėja skunde teigia, jog darbuotoja V. Š. Progimnazijos valgykloje pradėjo dirbti (valyti stalus valgykloje, dėlioti stalo įrankius) pati savo iniciatyva, niekieno neprašoma.
Taigi, aukščiau minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog darbuotojui pradėjus dirbti, yra privaloma juridinio asmens vadovui su juo pasirašyti darbo sutartį, nustatyti mokamą darbo užmokestį bei nurodyti datą, nuo kurios jis pradeda užimti nurodytas pareigas, t. y. nuo darbo sutarties pasirašymo dienos, ar nustatant vėlesnę datą. Nagrinėjamu atveju darbo sutartis su darbuotoja V. Š. buvo sudaryta 2020 m. rugsėjo 11 d., pagal kurią darbuotoja pradeda dirbti nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. Pareiškėjos teigimu, darbuotoja V. Š. pradėjo dirbti (valyti stalus valgykloje, dėlioti stalo įrankius) pati savo iniciatyva, niekieno neprašoma, tiesiog geranoriškai, todėl UAB „Epsilon LT“ neturėtų būti dėl to baudžiama, tačiau teismas su šiais pareiškėjos teiginiais nesutinka. Aukščiau minėti teisės aktų reikalavimai imperatyviai nustato, jog negalimas darbas jokiam darbuotojui su kuriuo nėra pasirašyta darbo sutartis, todėl teismo vertinimu, VDI tinkamai nustatė, jog Bendrovėje V. Š. dirbo neteisėtai, nesudariusi jokios darbo sutarties. Be to, Bendrovėje V. Š. turėjo būti mokamas atlyginimas, o neatlygintinas darbas šiuo atveju nėra galimas. Pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog V. Š. dirbo savo iniciatyva ir tik todėl, jog tą pačią dieną vyko jos pokalbis dėl būsimo įdarbinimo, teismas vertina kaip UAB „Epsilon LT“ gynybinę priemonę siekiant išvengti atsakomybės. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Bendrovės vadovė (direktorė) turėjo pasirašyti darbo sutartį ir nustatyti darbuotojo darbo pradžios datą bei uždarbį, o to neatlikus, VDI teisėtai ir pagrįstai konstatavo pažeidimą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Pagal Užimtumo įstatymo VDI, skirdama Užimtumo įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Nagrinėjamu atveju VDI skirdama baudą pažeidėjai vertino tiek sunkinančias (nenustatė), tiek lengvinančias aplinkybes (nustatė) ir paskyrė pareiškėjai įstatymo sankcijoje nustatytą minimalią baudą.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad Bendrovės vadovė buvo nubausta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kadangi ji ginčui aktualiu metu ėjo Bendrovės direktorės pareigas, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad ji buvo nubausta ne kaip Bendrovės vadovas (darbdavys), o kaip fizinis asmuo.
Pareiškėja UAB „Epsilon LT“ skunde nurodė, kad atsakovė VDI skirdama baudą pažeidė non bis in idem (už vieną teisės pažeidimą draudžiama bausti du kartus) principą, nes ANK 95 straipsnio 1 dalyje bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą, kuri buvo skirta darbdaviui už DK įtvirtintos darbdavio pareigos netinkamą vykdymą, tačiau administracinė nuobauda buvo skirta per darbdavio įgaliotą asmenį, o ekonominė sankcija – juridiniam asmeniui. Teisėjų kolegija, pareiškėjos argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą, tačiau pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamą praktiką, non bis in idem principas, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą).
Teisėjų kolegija nurodo, kad patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas - juridinis asmuo. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį.
LVAT yra nurodęs, kad panašaus pobūdžio administracinėse bylose teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali (ir turi) būti teismo vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Toks įvertinimas teismo yra atliekamas pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles. Tai reiškia, kad (nors ir tų pačių) įrodymų įvertinimas, atliktas teismo administracinio nusižengimo byloje, savaime nesuponuoja, kad šioje (kitoje) byloje teismas neturi atlikti savo, galbūt kitokį, šių įrodymų įvertinimą ir padaryti kitokias šių įrodymų įvertinimo išvadas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad juridinio asmens atsakomybei atsirasti Užimtumo įstatymo taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, gali būti taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijai (žr. pvz,, LVAT 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1708-143/2015).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. NUĮPBJ 13883 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A-261-3555/2011).
Pareiškėja prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestas, skundžiamas Nutarimas paliktas galioti, todėl pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Epsilon LT“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.