Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui I. S., UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui I. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs I. S., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove/direktore pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent esant darbo požymiams, 2020-09-11 (duomenys neskelbtini) nuo 13.00 val., leido įmonėje dirbti V. Š., nesudariusi rašytinės darbo sutarties bei neužtikrinusi, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų pateiktas pranešimas apie dirbti priimtų asmenų socialinio draudimo pradžią, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 bei 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Šiais savo veiksmais I. S. padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinio kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo I. S. parodė, kad kaltę dėl įvykdyto administracinio nusižengimo pripažįsta. Per mažai pastangų įdėjo, kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko. Jeigu gerai atsimena datą, tai rugsėjo 10 dieną moteris buvo atsišaukusi į skelbimą, ir susitarė, kad ji 11 dieną ateina pasirašyti dokumentų. Kadangi I. S. fiziškai dalyvauti negalėjo, tai paprašė kitos darbuotojos, A. R., kad patarpininkautų ir tuos dokumentus užpildytų. Žmogus turėjo pradėti darbą nuo pirmadienio. Ji, ką turėjo, tai tik pasirašyti dokumentus ir išeiti iš darbo vietos. O padalinys, tai valgykla, todėl ji turėjo turėti drabužius ar tai būtų ji atsinešusi savo, ar būtų A. davusi. Ji nežino, kaip ten A. su ja šnekėjo, bet ji atsinešė savo. Jokių priėmimų nebuvo, darbo sutarties nebuvo, ir tik iš jos žodžių žino, kad „norėjo padėti“. Faktas yra, I. S. šio fakto neginčija. Ji praeityje neteista, augina nepilnametį vaiką, taip pat studentę dukrą, turi įsipareigojimų bankui, vyrui skirtas neįgalumas. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes, ir skirti jai kuo mažesnę baudą kaip fiziniam asmeniui.

Teismo posėdžio metu UAB (duomenys neskelbtini) atstovas I. V. (juristas) paaiškino, kad sutinka su administracinėn atsakomybėn trauktino asmens I. S. nuomone. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nors formaliai jos atrodo absurdiškos, prašo pagal galimybes I. S. skirti kuo mažesnę baudą.

Be I. S. visiško prisipažinimo, jos kaltė, įvydžius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtina ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

2020 m. spalio 7 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytos visos esminės faktinės aplinkybės (b. l. 2).

Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo veiksmų protokole užfiksuota, kad atliekant UAB (duomenys neskelbtini) objekte patikrinimą, buvo nustatytas nelegaliai dirbantis asmuo V. Š. (b. l. 3-4).

A. R. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2020-09-11 V. Š. atėjo į darbą, jai buvo aprodytos patalpos (b. l. 5).

V. Š. 2020-09-11 rašytiniame paaiškinime pažymima, kad 2020-09-11 į valgyklos patalpas atvyko 12.45 min., su savimi atsinešė savo darbinius rūbus. Atėjęs vadovas ir kolektyvo nariai padėjo susipažinti su atliekamais darbais. Po pietų V. Š. valė stalus, padėjo išnešti įrankius, susipažino su bendru inventoriumi. Nurodė, kad darbo sutartį pasirašys pasibaigus darbo dienai (b. l. 6).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegaliu darbu pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018 ir kt.).

Pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką, pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje pagristai įrodyta, jog I. S. būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove/direktore pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent esant darbo požymiams, 2020-09-11 (duomenys neskelbtini) nuo 13.00 val., leido įmonėje dirbti V. Š., nesudariusi rašytinės darbo sutarties bei neužtikrinusi, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų pateiktas pranešimas apie dirbti priimtų asmenų socialinio draudimo pradžią, nesudarius rašytinės darbo sutarties bei neužtikrinęs, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų pateikti pranešimai apie dirbti priimtų asmenų socialinio draudimo pradžią, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 bei 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Šiais veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje (tai atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 41³ straipsnio 1 dalį), gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

I. S. kaltę įvykdžius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtina jos visiškas prisipažinimas, ką ji patvirtino teismo posėdžio metu, jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus tyrimo aktas, nelegaliai dirbusio asmens rašytiniai paaiškinimas, kita bylos rašytinė medžiaga. Tokiu būdu I. S. kaltė įvykdžius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą įrodyta visiškai.

Dėl nuobaudos.

I. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.

Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Pažymėtina, jog vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą būtina atsižvelgti į materialinę žalą, jos dydį, taip pat į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, visai darbo rinkai, ekonominei sistemai. Svarbu atsižvelgti į tai, ar nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu.

Šioje byloje matyti, jog nelegalus darbas truko labai neilgą laiko tarpą, pažeidimas pašalintas, mokesčiai, kurių išvengta mokėti į biudžetą, taip pat nebuvo dideli. Atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jos atsakomybę sunkinančių nebuvimą, į tai, kad pažeidimas padarytas labiau dėl aplaidumo, o ne tyčios. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Teismui pateikta duomenų apie tai, kad I. S. praeityje nėra teista, nėra bausta už analogišką administracinį nusižengimą, nėra padariusi kitų šiurkščių administracinių nusižengimų, turi nepilnametį vaiką, bei dukrą studentę (b. l. 39-40), turi įsipareigojimų bankui (b. l. 32-37), vyrui nustatytas neįgalumas (b. l. 31a-31).

Esant šioms aplinkybėms teismas vertina, kad šiuo atveju net minimalios ANK 95 straipsnyje numatytos baudos taikymas būtų akivaizdžiai neproporcingai savo pasekmėmis ir suvaržymais bei būtų aiškiai per griežta poveikio priemonė pasiekti nuobaudos tikslams, todėl vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nuobauda švelninama paskiriant I. S. 300 eurų dydžio baudą.

Vadovaudamasis LR ANK 95 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. S., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 300 (trijų šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 20123921759.Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 str. 1 d., 2 d.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).