Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-590-92-2012

Teisėja Aušra Valinskienė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00090-2012-0

2012 m. birželio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie jos pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir P. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dviem metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo mėnesio, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2012 m. sausio 10 d. sistemingai, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip 14 kartų, terorizavo žmogų – savo motiną D. V., gim. 1959-09-11, grasindamas padaryti pavojingą jos gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, tai yra bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei pastarosios darbovietėje – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kabinete, iš D. V. reikalavo neapibrėžtos pinigų sumos savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o D. V. atsisakius grasino panaudoti fizinį smurtą jos atžvilgiu, fizinį smurtą naudojo, taip pat grasino jai nuosavybės teise bei svetimo viešojo juridinio asmens - VšĮ "(duomenys neskelbtini)" priklausančio turto sugadinimu, o būtent:

jis, nuo 2011 m. rugsėjo mėn., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, skirtingomis dienomis iki 2012 m. sausio 10 d. buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, reikalavo iš savo motinos D. V. neapibrėžtos pinigų sumos savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o pastarajai atsisakius jų duoti ne mažiau kaip per 10 kartų apgadino nukentėjusiajai priklausanti turtą - jos akivaizdoje rankomis suduodamas ir kojomis spirdamas į šaldytuvą, tokiu būdu padarydamas jo durelių viršutinėje bei apatinėje dalyse įlenkimus, ir rankomis smūgiuodamas į virtuvės duris, nuo kurių jų paviršius deformavosi;

jis, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio mėn., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, atėjęs į savo motinos D. V. darbovietę VšĮ „(duomenys neskelbtini)" Vilniuje, , darbo kabinete, reikalaudamas iš nukentėjusiosios neapirėžtos pinigų sumos savo asmeniniams poreikiams tenkinti, D. V. atsisakius pinigus duoti pagrasino sugadinti viešam juridiniam asmeniui VšĮ „(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą - numesti jos darbo personalinį kompiuterį bei parodydamas grasinimų realumą ranka užsimojo virš jo, tačiau kompiuterio nenumetė;

jis, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 25 d., apie 20.30 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), reikalavo iš savo motinos D. V. neapibrėžtos pinigų sumos savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o pastarajai atsisakius jų duoti apgadino nukentėjusiajai priklausantį turtą – stikliniu buteliu 2 kartus trenkė į miegamojo kambario duris, nuo ko deformavosi jų paviršius - dviejose vietose įlūžo durų fanera, po ko toliau pagrasino gadinti D. V. priklausantį turtą - sudaužyti veidrodį, esantį koridoriuje, televizorių, esantį miegamajame kambaryje, ir kitą turtą, esantį namuose, po ko, D. V. miegamajame kambaryje pamėginus prieiti prie namų stacionaraus telefono iškviesti policiją, panaudojo pastarosios atžvilgiu fizinę prievartą - abejomis rankomis pastūmė nukentėjusiąją nuo telefono aparato ir toliau pagrasino jos atžvilgiu naudoti fizinį smurtą išsakydamas žodžius, kad „trenks jai", taip sudarydamas nukentėjusiajai pagrindą manyti, kad tuoj pat jos atžvilgiu toliau bus naudojamas fizinis smurtas, ir toliau bus gadinamas kitas nukentėjusiajai D. V. nuosavybės teise bute esantis ir priklausantis turtas;

jis, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio 4 d., apie 8.40 val., atėjęs į D. V. darbovietę VšĮ „(duomenys neskelbtini)" Vilniuje, (duomenys neskelbtini), reikalavo iš savo motinos D. V. neapibrėžtos pinigų sumos savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o pastarajai atsisakius jų duoti pagrasino, kad sugadins viešam juridiniam asmeniui VšĮ „(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą - darbo personalinį kompiuterį, inventorių ir kitus daiktus;

jis, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio 10 d., apie 7.45 val., namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų akivaizdoje, pareikalavo iš motinos D. V. cigarečių, pagrasino panaudoti fizinį smurtą išsakydamas žodžius, kad „jai bus blogai“, taip sudarydamas nukentėjusiajai pagrindą manyti, kad ateityje bus panaudotas fizinis smurtas ir su ja bus susidorota. Taip P. V. padarė BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pilnai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų ir paskyrė nuteistajam teisingą bausmę.

Nuteistasis ginčija epizodą – jis nesutinka dėl 2012-01-04 įvykio, kad buvo atėjęs į D. V. darbovietę, reikalavo iš jos pinigų ir grasino. Taip pat nuteistasis nurodo, kad nesutinka, jog 2012-01-10 namuose policijos pareigūnų akivaizdoje reikalavo iš motinos D. V. pinigų ir grasino panaudoti fizinį smurtą.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad P. V. 2012 m. sausio 4 d., apie 8.40 val., atėjęs į D. V. darbovietę VšĮ „(duomenys neskelbtini)" Vilniuje, (duomenys neskelbtini), reikalavo iš savo motinos D. V. neapibrėžtos pinigų sumos savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o pastarajai atsisakius jų duoti pagrasino, kad sugadins viešam juridiniam asmeniui VšĮ „(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą - darbo personalinį kompiuterį, inventorių ir kitus daiktus. Nukentėjusiojo D. V., apklausta pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad 2012 m. sausio 4 d., iki pietų, galimai 8.40 val., sūnus vėl buvo atėjęs pas ją į darbą prašyti pinigų. Tą dieną ji tiksliai atsimena, nes dar skambino į pataisos inspekciją prašyti pagalbos. Sūnus nurodė, kad pinigų jam reikia batams, bet ji suprato, kam iš tiesų reikėjo pinigų. Reikalaujama buvo agresyviai, sūnus pagrasino sudaužysiąs, numesiąs kompiuterį, kad sugadins kitus daiktus. Tą dieną reikalavo 80 Lt. Ji pasiskolino ir davė juos. Vakare vėl prašė 80 Lt. Nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo vienodi ir nuoseklūs, jais netikėti nėra pagrindo. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pats P. V. patvirtino tiek 2012 m. sausio 4 d., tiek tris dienas prieš vartojęs alkoholinius gėrimus, kas galėjo turėti įtakos jo galimybėms tiksliai atsiminti įvykių aplinkybes. Kolegija, spręsdama nuteistojo kaltės klausimą šiame epizode taip pat vertina ir liudytojo J. G. parodymus, duotus apylinkė teisme, kur jis paaiškino, jog jo sesuo D. V. gyvena Vytenio 13-9, Vilniuje, su sūnumi P.. Šis vartoja narkotines medžiagas ir dėl to terorizuoja savo motiną, reikalauja pinigų. Dėl to jam ne kartą skundėsi sesuo. Jis dažnai užeidavo pas ją ir tada P. kviesdavosi ją pas save į kambarį, kur reikalaudavo pinigų. Jam (J. G.) būnant bute jis netriukšmaudavo, tačiau pinigų reikalaudavo.

Nuteistojo kaltė taip pat įrodyta ir dėl 2012-01-10 epizodo, tai yra, apie 7.45 val., namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų akivaizdoje, pareikalavo iš motinos D. V. cigarečių, pagrasino panaudoti fizinį smurtą išsakydamas žodžius, kad „jai bus blogai“, taip sudarydamas nukentėjusiajai pagrindą manyti, kad ateityje bus panaudotas fizinis smurtas ir su ja bus susidorota. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis nesutinka su tuo, jog tą dieną prašė iš motinos pinigų, apylinkės teismas šią faktinę aplinkybę jau pašalino iš kaltinimo kaip nepasitvirtinusią. O aplinkybę, kad jis grasino nukentėjusiajai panaudoti fizinį smurtą, teismas pagrįstai laikė įrodyta remiantis nukentėjusios ir liudytojo K. R. parodymais, kurie sutapo tarpusavyje ir patvirtino vienas kitą.

Taigi šalinti dalį epizodų nėra pagrindo, P. V. padarė tęstinę veiką, byloje pilnai įrodyta, kad jis sistemingai terorizavo nukentėjusiąją.

Taip pat skunde nuteistasis prašo sušvelninti jam laisvės atėmimo bausmę, paskirti priverstinį gydymą reabilitacijos centre. BK 145 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų be alternatyvų. Apylinkės teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė nuteistajam vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taigi mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytas vidurkis. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pripažino esmines objektyvias, turinčias juridinę reikšmę kvalifikuojant jo padarytą veiką, bylos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, tad konstatavo BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Apylinkės teismas taip pat įvertino tai, kad P. V. padarė tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką, kuri truko 4 mėnesius, nusikaltimas yra baigtas, atsižvelgė į duomenis, charakterizuojančius jo asmenybę: praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir už numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas (b. l. 60-62, 70-71), tad yra konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas P. V. buvo taikytas du kartus, tai yra 2011-08-24 ir 2011-12-12 nuosprendžiais. Nustatytą nusikalstamą veiką P. V. padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo institutas šiuo atveju visiškai nepasiteisino, nes prevencinė bausmės paskirtis įgyvendinta nebuvo. Taip pat apylinkės teismas įvertino tai, kad P. V. yra baustas administracine tvarka, dalis baustumų nėra išnykę (b. l. 58-59), nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 57), iki sulaikymo nedirbo (b. l. 67), buvo registruotas darbo biržoje, tačiau darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis bedarbiu 6 mėnesius, nedarbo draudimo išmokos negauna (b. l. 66). P. V. Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje gydytas nuo 2011-02-24 iki 2011-03-04, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, sunkios abstinencijos būklė (b. l. 76). Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę nuo 2010-10-28, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 77). Taigi nuteistojo prašymas paskirti jam priverstinį gydymą reabilitacijos centre yra visiškai nepagrįstas, tokios bausmės BK 145 str. 2 d. sankcija nenumato, o priverčiamąją medicinos priemonę teismas skiria tam tikrais įstatyme numatytais atvejais, kai asmuo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas.

Taigi apeliaciniame skunde nuteistasis nepateikia jokių argumentų, kurių pagrindu jis turėtų būti išteisintas iš minėtų epizodų arba jam turėtų būti sušvelninta bausmė.

Sutinkamai su suformuota teismine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieno skundo argumento, neturinčio esminės reikšmės šiam sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo, yra galutinė ir neskundžiama.