- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- T-56-579/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56619-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- L. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. K. prašymą pratęsti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimą terminą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. baudžiamuoju įsakymu L. K. pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir nubaustas 99 MGL (3728,34 EUR) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – 66 MGL (2485,56 EUR) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas – 1 diena, ją prilyginant 2 MGL (75,32 EUR) dydžio baudai, ir nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis yra 64 MGL (2410,24 EUR).
L. K. baudžiamuoju įsakymu įpareigotas sumokėti baudą per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
L. K. prašo galutinės paskirtos bausmės baudos sumokėjimo terminą pratęsti iki 2018 m. gruodžio 31 d. Nurodo, jog analizuojant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos įvykdymo terminą ir šios teismo prerogatyvos įstatymas nesieja su ankstesniais teismo šiuo klausimu priimtais sprendimais. Baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo įstatymai nenumato maksimalaus bausmės – baudos, įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į tai, kad baudos vykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Pratęsiant baudos mokėjimo terminą, nuosprendžio esmė nekeičiama. Nuteistasis pažymi, kad baudos sumokėti nevengia, tačiau neturi tiek pajamų, kad galėtų ją sumokėti per 2 mėnesius, nes yra bedarbis, neturi jokio turto ar pajamų. Šiuo metu registruotas darbo biržoje ir dalyvavo projekte „(duomenys neskelbtini)“, gavo kvalifikacinį pažymėjimą, padėsiantį sparčiau orientuotis ir integruotis darbo rinkoje. Šiuo metu nuteistasis teigia neturintis nei menkiausios galimybės sumokėti teismo paskirtą baudą per du mėnesius, tam riekia laiko, todėl ir prašo teismo pratęsti baudos mokėjimo terminą iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad L. K. neteisus teigdamas, jog įstatymas teismo prerogatyvos nustatyti ilgesnį nei 2 mėnesių terminą baudai sumokėti nesieja su ankstesniais teismo šiuo klausimu priimtais sprendimais ir pratęsiant baudos mokėjimo terminą nuosprendžio esmė nekeičiama. Pažymėtina, jog bausmės vykdymo taisyklės yra detaliai numatytos ir išdėstytos tiek baudžiamajame kodekse, tiek baudžiamojo proceso kodekse, tiek ir bausmių vykdymo kodekse, tačiau galimybė bausmės vykdymo procese pratęsti bausmės – baudos vykdymo terminą nenumatyta.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsnio 1 dalies punktas numato, jog surašytame baudžiamajame įsakyme turi būti nurodyta kaltinamajam skiriamos bausmės rūšis ir dydis.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 352 straipsnyje yra nurodyta, kad nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą) paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.
Šios įstatymų nuostatos nepažeistos. Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. baudžiamojo įsakymo rezoliucinėje dalyje yra išaiškinta kaltinamajam, kad jis teismo paskirtą baudą privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Taip pat nurodyta, kad nustatytu laiku savanoriškai nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Baudžiamojo įsakymo kopija registruota pašto siunta išsiųsta susipažinti nuteistajam. L. K. per įstatymo nustatytą terminą prieštaravimo tokiam sprendimui neišreiškė, neprašė surengti bylos nagrinėjimo teisme. Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, L. K. papildomai pranešimu informuotas apie pareigą sumokėti baudą per 2 mėnesius bei įspėtas apie priverstinį baudos išieškojimą, jeigu bauda nebus savanoriškai laiku sumokėta (t 2, b. l. 85).
BVK 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Jeigu bauda per nustatytą terminą nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą) priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Be to, BK 47 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti priverstinai, teismas gali pakeisti baudą areštu. Apie tai, kad nuteistajam neturint lėšų baudai sumokėti, bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais, o nuteistajam vengiant savo noru sumokėti baudą, ji gali būti pakeista areštu, nurodoma ir BVK 25 straipsnyje. Taigi nei Baudžiamojo proceso kodeksas, nei Bausmių vykdymo kodeksas nenumato teismui galimybės pratęsti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudos vykdymo.
Nuteistajam L. K. priimtame baudžiamajame įsakyme buvo nustatytas paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo terminas – du mėnesiai nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei išaiškinta apie paskirtos baudos vykdymo ypatumus. Nesutikdamas su jam paskirta bausme, nuteistasis turėjo teisę paduoti prašymą teismui, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju byla būtų išnagrinėta teisiamajame posėdyje, o priimtą nuosprendį, taip pat ir jo dalį dėl paskirtos bausmės (jos sumokėjimo termino), nuteistasis būtų galėjęs apskųsti apeliacine tvarka. Tačiau L. K. šiomis teisėmis nepasinaudojo ir baudžiamasis įsakymas jo atžvilgiu įgijo teisinę galią (įsiteisėjo), todėl yra neskundžiamas ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (BPK 422 str.).
BPK 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) esmė. Nagrinėjamu atveju tiek paskirtoji L. K. bausmė, tiek ir jos vykdymas yra aiškūs. Paskirtos baudos sumokėjimo terminas buvo nustatytas Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. baudžiamuoju įsakymu, kuris yra įsiteisėjęs, todėl kito termino baudai sumokėti nustatymas būtų įsiteisėjusio nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) esmės keitimas.
Nors savanoriško bausmės – baudos, vykdymo termino pratęsimo įstatymai nenumato, tačiau yra įstatymo numatyta galimybė išdėstyti baudos vykdymą priverstinio išieškojimo procese. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu <...>, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Šia įstatymo norma įstatymo leidėjas nustatė, kad vykdant teismo nuosprendį priverstinai, t. y. baudą išieškant per antstolių kontorą, nuteistasis gali prašyti antstolio baudos išieškojimą išdėstyti ilgesniam laikui. Taigi dėl svarbių priežasčių per teismo nurodytą terminą nesumokėjus baudos ir teismui jos išieškojimą perdavus vykdyti antstolių kontorai, nuteistasis gali kreiptis į antstolį ir pateikęs reikiamus dokumentus, prašyti baudos išieškojimą išdėstyti. Antstolis įvertins nuteistojo nurodytas aplinkybes, susijusias su sunkia jo finansine padėtimi, ir esant pagrindui dėl baudos išieškojimo išdėstymo pats kreipsis į teismą.
Be to, teismų praktikoje pažymima, jog bauda – tai ne įprastas mokėjimas, bet apkaltinamuoju nuosprendžiu teismo paskirta bausmė, kurios viena iš paskirčių – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl ji turi būti vykdoma laiku (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys 1S-187-307/2016, 1N-271-396/2015).
Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog L. K. prašymas nepagrįstas, todėl netenkinamas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
L. K. prašymo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.