Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

pagal BK 182 str. 3 d. areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 3 d. ir 215 str. 1 d., subendrintos tarpusavyje apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę, o ši subendrinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimus, numatytus BK 214 str. 1 d., 178 str. 2 d., iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ str., R. J. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš R. J. 121,64 Eur suma turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam P. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteistas už tai, kad jis 2014-07-10 laikotarpiu nuo 15 val. iki 23 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, iš name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvusios B. Š. rankinės, pagrobė svetimą, B. Š. priklausantį turtą - 200 litų, bevertį raktą, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2014-07-10, tiksliu tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 23 val., pasinaudodamas prieš tai pagrobtu raktu, atrakindamas buto durų užraktą įsibrovė į patalpą – B. Š. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. Š. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 351 Oi“ 20 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“ 100 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Siemens“ 20 Lt vertės, vieną porą vyriškų batų 50 Lt vertės, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš į butą grįžusios B. Š. rankų, atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajai B. Š. priklausantį turtą – bevertę rankinę, kurioje buvo 140 litų, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ 50 Lt vertės, B. Š. vardu išduota banko „Swedbank“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso pagrobė svetimo turto už 580 litų (144, 81 eurų).

Be to, R. J. nuteistas už tai, kad jis tiksliu tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014-09-06, būdamas svečiuose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš nukentėjusiojo P. D. kelnių kišenės pagrobė ir taip neteisėtai įgijo AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. D. vardu ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, bei veikdamas vieninga tyčia, laikė svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti su savimi iki 2014-09-10 13.29 val., kol mokėjimo kortelės nebegrąžino bankomatas, esantis (duomenys neskelbtini).

Be to, R. J. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2014-09-06 iki 2014-09-10 neteisėtai inicijavo dvylika ir atliko dvi finansines operacijas viena svetima elektronine mokėjimo priemone – AB „Swedbank“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota P. D. vardu, tai yra:

– 2014-09-06 du kartus 13.40 val. įdėdamas AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. 6763765009407877, išduotą P. D. vardu į „Swedbank“ bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvesdamas PIN kodą ir taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį P. D.;

– 2014-09-10 du kartus 10.13 val., 10.15 val., 10.16 val., 10.33 val., 11.16 val., 11.38 val. įdėdamas AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. D. vardu į „Swedbank“ bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvesdamas PIN kodą ir taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį P. D.;

– 2014-09-10 11.39 val. įdėdamas AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. D. vardu į „Swedbank” bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį P. D. bei nurodęs bankomatui išduoti 420 Lt;

– 2014-09-10 12.34 val. prekybos centre „Maxima“. (duomenys neskelbtini) pateikė kasininkui mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. D. vardu ir įsigijo prekių už 13,11 Lt;

– 2014-09-10 13.29 val. įdėdamas AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. D. vardu į „Swedbank“ bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvesdamas PIN kodą ir taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį P. D., tokiu būdu neteisėtai inicijavo dvylika finansinių operacijų ir neteisėtai panaudojo svetimą AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. D. vardu.

Be to, R. J. nuteistas už tai, kad jis 2014-09-10 11.39 val. įdėdamas AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. D. vardu į „Swedbank“ bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvesdamas PIN kodą ir banko operacinėms sistemoms bei bankui identifikuodamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, apgaule savo naudai įgijo svetimą, P. D. priklausantį turtą – 420 Lt, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia 2014-09-10 12.34 val., prekybos centre „Maxima“. (duomenys neskelbtini) pateikdamas kasininkui mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. D. vardu ir įsigydamas prekių už 13,11 Lt, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą P. D. priklausantį turtą – 433, 11 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. D. 433, 11 litų (125, 43 eurų) turtinę žalą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo R. J. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 str. nuostatų ir R. J. veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d. Kvalifikacijos apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis.

Skirdamas R. J. bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bausmių skyrimo ypatumus, veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, skyrė už BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmes mažesnes nei straipsnio sankcijose numatytos bausmės vidurkis, o už BK 182 str. 3 d. – arešto bausmę, artimą straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Kolegijos nuomone, bausmės tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, yra paskirtos tinkamai.

Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo teisingai subendrintos vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. pagrindu ir teisingai nustatytas subendrintos bausmės dydis. Be to, R. J. atžvilgiu buvo pagrįstai taikytos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirta subendrinta galutinė bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu.

Kolegija, pasisakydama dėl apelianto prašymo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu apylinkės teismas neturėjo duomenų, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, o Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio klausimo nenagrinėjo. Pažymima, kad skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo klausimas spręstinas BPK 347 str. tvarka. BPK 347 str. nurodyta, kad, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimas turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VII dalyje nustatyta tvarka. Šis klausimas išsprendžiamas BPK 362 str. tvarka, priimant nutartį, kurioje bus pasisakyta ir dėl atliktos bausmės įskaitymo. Tokią nutartį BPK 364 str. 2 d. nurodyti proceso dalyviai gali apskųsti to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir terminais aukštesniajam teismui. Esant tokioms aplinkybėms, o taip pat siekiant užtikrinti nuteistojo procesinę teisę į apeliacinį procesą, bausmių subendrinimo pagal atskirus nuosprendžius klausimas apeliacinėje proceso stadijoje nesprendžiamas. Taigi, įsiteisėjus nuosprendžiams, apeliantas turi kreiptis į paskutinį nuosprendį priėmusį teismą, kuris, vadovaudamasis BPK 361 str. nuostatomis, spręs klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimo (BK 63 str. arba 64 str. numatyta tvarka).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.