Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-06-10 · Civilinė byla Nr. e2-7955-1079/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-10
Bylos Nr.
e2-7955-1079/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03547-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Atsakovas
V. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7955-1079/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03547-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.8; 2.6.10.5.2.17; 3.4.1.11.1; 3.4.1.11.3. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASPRELIMINARUS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 10 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui V. V. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama iš atsakovo V. V. priteisti 3388,55 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą regreso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. Nr. (1.34)7R-8307 „Dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo“, 2015 m. kovo 5 d. vietinio mokėjimo nurodymo, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendžio ir 2014 m. gegužės 19 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-135/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-142-148/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-895/2016 – nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-135/2014, kurį 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pakeitė Lietuvos apeliacinis teismas, atsakovas V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje. Dėl atsakovo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, Šiaulių apygardos teismo kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalį), S. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir iš atsakovo nukentėjusiosios S. B. naudai priteista 5743,08 Lt (1663,31 Eur) turtinės žalos ir 45000 Lt (13032,90 Eur) neturtinės žalos, kuri vėliau Lietuvos apeliacinio teismo sumažinta iki 40000 Lt (11584,80 Eur). Atsakovas neatlygino teismo priteistos žalos. Nukentėjusioji S. B. kreipėsi į ieškovę, prašydama avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (1.34)7R-8307 „Dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo“, 2015 m. kovo 5 d. mokėjimo nurodymu S. B. kompensuota 3388,55 Eur smurtiniu nusikaltimu padaryta žala (1506,02 Eur turtinės žalos ir 1882,53 Eur neturtinės žalos).

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą nagrinėja ir sprendimus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priima Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba jos įgaliotos institucijos. Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensaciją avansu šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems padaryti smurtiniai nusikaltimai. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis numato, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama avansu, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu <…>; 2) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje <…>; 3) už žalą atsakingas asmuo savanoriškai neatlygino turtinės žalos arba atlygintos, kompensuotos ir išieškotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio; 4) nėra nustatyta šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių. Įstatymo 14 straipsnis numato, jog įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso teisę iš už žalą atsakingo asmens teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Ta pati nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, avansu kompensavo smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, atsakovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, dėl kurio padarymo kilusiai žalai kompensuoti buvo išmokėta priteistos turtinės žalos ir dalies neturtinės žalos kompensacija. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog valstybė įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo regreso tvarka, todėl ieškovės ieškinys yra pagrįstas, tenkintinas, ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 3388,55 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimui.

Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistini 38 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424 – 428 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 3388,55 Eur (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 55 ct) smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai.

Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 38,00 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminį mokestį jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus teismo sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė