- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- A-916-552/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01856-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos transporto saugos administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Administracija) metinio veiklos vertinimo komisijos 2021 m. gegužės 4 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 11B-1619 (toliau – ir Vertinimo išvada); 2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. 3BE-272 „Dėl pareiginės algos valstybės tarnautojui R. M. nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas); 3) panaikinti Administracijos (duomenys neskelbtini) R. M. tarnybinės veiklos gerinimo planą (toliau – ir Planas); 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 400 Eur.
2. Pareiškėjas nurodė, kad yra karjeros valstybės tarnautojas – Administracijos (duomenys neskelbtini). Vertinant jo tarnybinę veiklą, buvo priimta skundžiama Vertinimo išvada, kurioje pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, taip pat pateiktas pasiūlymas nustatyti jam mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas. Atsakovas priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjui nustatė 6,3 pareiginės algos koeficientą. Taip pat pareiškėjo tiesioginis vadovas sudarė Planą.
3. Pareiškėjo teigimu, jo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra buvo netinkama nuo pat pradžių dėl jo viršininko (tiesioginio vadovo) išankstinio nusiteikimo prieš pareiškėją. Pareiškėjas pažymėjo, kad dar 2020 m. gegužės 4 d. jo tiesioginis vadovas nurodė, jog, vertindamas jo metinę veiklą, vieną iš užduočių laikys neįvykdyta. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 metais jo atžvilgiu buvo pradėti du tarnybiniai patikrinimai dėl mažareikšmių (formalių) nusižengimų. Pasak pareiškėjo, prieš jį vykdomas mobingas ir tam įtakos turi ir tai, kad jis yra profesinės sąjungos narys. Pareiškėjas pažymėjo, kad išankstinį viršininko nusistatymą jo atžvilgiu patvirtina ir tokie faktai, kaip nuolatinis tikrinimas, ką jis veikia, priemokų jam neskyrimas ir pan. Pareiškėjo teigimu, jo viršininkas motyvuotame siūlyme, aprašydamas rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, pateikė nepagrįstus argumentus ir faktus, nurodydamas, kad pareiškėjas neįvykdė nei vienos iš trijų jam nustatytų užduočių.
4. Pareiškėjas tvirtino, kad jis įvykdė visas jam nustatytas užduotis tinkamai. Dėl pirmosios užduoties pateikti ir parengti medžiagą ir aktualią informaciją apie krovinių tvirtinimo ypatumus ir svarbą pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. balandžio 28 d. jis viršininkui elektroniniu paštu išsiuntė medžiagą apie krovinių tvirtinimo ypatumus ir svarbą. Tiesioginis vadovas, persiųsdamas minėtą medžiagą E. K., kuri yra atsakinga už komunikaciją, nurodė, jog visai neblogai padirbėta, tačiau vėliau 2020 m. gegužės 4 d. elektroniniu paštu atkreipė dėmesį, kad ši užduotis neįvykdyta. Kadangi jis nenurodė pareiškėjui pakoreguoti pateiktą medžiagą ar ją paruošti iš naujo, pareiškėjas manė, kad ši užduotis įvykdyta tinkamai.
5. Dėl antrosios užduoties apie pranešimą dėl saugaus elgesio eisme vykstant į ir iš mokymo įstaigų pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. birželio 29 d. elektroniniu paštu siuntė pranešimus apie saugų elgesį eisme vykstant į ir iš mokymo įstaigų bei pateikė objektyvius įrodymus, dėl ko nebuvo galimybės šių pranešimų pristatyti moksleiviams. Pareiškėjas nesutiko su padaryta išvada, kad ši užduotis neįvykdyta, nes pranešimo rengimui apie saugų elgesį eisme vykstant į ir iš mokymo įstaigų Covid-19 pandemija įtakos neturėjo, o pareiškėjas pranešimo nerengė ir nesuderino.
6. Dėl trečiosios užduoties pateikti ne mažiau keturis pasiūlymus, kaip efektyvinti ūkio subjektų priežiūrą nustatant darbo laiko klastojimo atvejus, pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. balandžio 3 d. ir 2020 m. spalio 13 d. atliko du patikrinimus, kurių metu nustatė du darbo laiko klastojimo atvejus. Nepaisant to, Vertinimo išvadoje nurodyta, kad užduotis neįvykdyta, nes, tiesioginio vadovo manymu, rodikliui įgyvendinti Covid-19 pandemija tiesioginės įtakos neturėjo. Pareiškėjas darė išvadą, kad toks vertinimas yra diskriminacinio pobūdžio, susijęs su pareiškėjo veikla ir naryste profesinėje sąjungoje. Pareiškėjas nurodė, kad yra gana aktyvus profesinės sąjungos narys, todėl toks vertinimas negali būti laikomas objektyviu ir pagrįstu.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjo teigimu, Planas parengtas tendencingai, siekiant, kad pareiškėjas neįvykdytų siūlomų priemonių ir būtų atleistas iš užimamų pareigų, jame nurodant veiklos trūkumus ir tobulintinas sritis nėra aišku, kaip ir kuo remiantis nustatyta, kad būtent minėtose srityse yra trūkumai ir kad jos turi būti tobulintinos. Pareiškėjas pažymėjo, kad valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai ir nustačius mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių jo tarnybinės veiklos gerinimo planas, tačiau ginčo atveju mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga nebuvo nustatyta, nes jo pareiginės algos koeficientas ir taip yra mažiausias jo pareigybei nustatytas koeficientas. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinės veiklos vertinimas vertinimo komisijoje atliktas neišsamiai ir neobjektyviai. Pateiktuose papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad jis dar prieš pat tarnybinės veiklos vertinimą tiesioginiam vadovui pateikė informaciją apie iškeltų užduočių vykdymą ir priežastis, dėl kurių šios užduotys objektyviai negalėjo būti įvykdytos.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
9. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad dėl tos priežasties, jog pareiškėjo atžvilgiu 2020 m. buvo atlikti du tarnybiniai nusižengimo tyrimai, galima daryti išvadą, jog tiesioginis vadovas yra priešiškai prieš jį nusiteikęs. Atsakovas paaiškino, kad pirmasis tarnybinis nusižengimo tyrimas buvo atliktas dėl to, jog pareiškėjas tarnybos (darbo) metu kaip pretendentas dalyvavo Administracijos (duomenys neskelbtini) konkurse, tačiau nepateikė prašymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo ir negavo tiesioginio vadovo sutikimo. Antrasis tarnybinis nusižengimo tyrimas buvo atliktas dėl to, kad pareiškėjas aplaidžiai vykdė pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neužfiksavo visų pažeidimų, kurie yra sisteminiai, t. y. aplaidžiai, neišsamiai, nekokybiškai atliko uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) patikrinimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas pagrįstai – gavus oficialią informaciją, todėl nėra pagrindo teigti, kad tarnybiniai patikrinimai atliekami dėl tiesioginio vadovo priešiškos nuomonės pareiškėjo atžvilgiu. Atsakovas akcentavo, kad šiais tarnybinių patikrinimų atvejais konstatuota, jog buvo padaryti tarnybiniai nusižengimai, tačiau tarnybinės nuobaudos pareiškėjui nebuvo skirtos, kas įrodo, jog tarnybinio nusižengimo tyrimai buvo inicijuoti pagrįstai ir pareiškėjas Administracijoje nėra engiamas.
10. Dėl skatinimo priemonių pareiškėjui neskyrimo atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo atžvilgiu 2020 m. buvo atliekami du tarnybinių nusižengimų tyrimai, po kurių buvo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinius nusižengimus. Taip pat pareiškėjas iki 2020 m. sausio 23 d. turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsakovo teigimu, esant tokiai situacijai, pareiškėjo veikla negali būti vertinama kaip nepriekaištinga, paskiriant jam teisės aktuose numatytą skatinimo priemonę. Atsakovas nesutiko su pareiškėju, kad tiesioginis vadovas yra nusistatęs prieš jį ir vykdo mobingą jo atžvilgiu. Atsakovas nurodė, kad elektroniniu paštu siųsti pareiškėjo laiškai tiesioginiam vadovui patvirtina, jog pats pareiškėjas yra nusiteikęs prieš tiesioginį vadovą ir su juo nuo 2017 m. bendrauja arogantiškai bei pašaipiai. Pareiškėjas pats nurodė, kad metinių užduočių neįvykdė ir metinio pokalbio su tiesioginiu vadovu metu (2021 m. balandžio 15 d.) pareiškėjas savo pozicijos nekeitė, t. y. sutiko, kad metinių užduočių nėra įvykdęs. Tik vertinimo komisijos posėdžio metu pirmą kartą pareiškėjas nurodė, kad jam nustatytas metines užduotis įvykdė iš dalies. Vertinimo komisijos nariams pasiteiravus pareiškėjo, kodėl tokiu atveju pildydamas vertinimo anketą pareiškėjas pažymėjo, jog metinių užduočių neįvykdė, pareiškėjas atsakė, kad suklydo žymėdamas. Pareiškėjas tiek pildydamas veiklos vertinimo anketą, tiek jau metinio pokalbio metu neišplėtojo argumentų, kodėl Covid-19 pandemija turėjo įtakos jam nustatytų metinių užduočių įvykdymui.
Atsiliepimas
11. Atsakovas paaiškino, kad pirmoji metinė užduotis laikytina neįvykdyta, nes pareiškėjas derinimui nepateikė jokios medžiagos. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nenurodė, jog jo pateikta medžiaga buvo kitų autorių, parengtų viešai prieinamų straipsnių, sujungimas į vieną dokumentą. Palyginus straipsnių bei pareiškėjo parengtos medžiagos turinį matyti, kad pareiškėjas tiesiog juos perkėlė. Pareiškėjo pateiktoje medžiagoje nėra daromos šaltinio nuorodos į straipsnius ar kaip kitaip nurodoma, kad yra cituojami kitų autorinių teiginiai, taip pat nėra pateikiamos jokios papildomos pareiškėjo įžvalgos ir (ar) apibendrinimas. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas pasisavino kitų asmenų intelektinę nuosavybę ir tokiais veiksmais siekė apgauti tiesioginį vadovą, kad pats parengė medžiagą.
12. Atsakovas nurodė, kad antroji metinė užduotis – didinti sausumos transporto ir jo eismo dalyvių saugumą, pareiškėjo buvo neįvykdyta, nes pareiškėjas tiesioginiam vadovui atsiuntė ne pranešimus, o nuorodas į kitų asmenų parengtus video filmukus interneto svetainėje www.saugusmokinys.lt bei www.youtube.com. Iš esmės tokiu būdu pareiškėjas, kaip ir pirmosios metinės užduoties atveju, siekė pasinaudoti kitų asmenų sukurta intelektine nuosavybe tam, kad įvykdytų savo metinę užduotį. Atsakovas pažymėjo, kad pastaruosius mokymosi metus mokinių mokymas ir ugdymas buvo sėkmingai vykdomas nuotoliniu būdu, todėl pareiškėjas turėjo galimybę pristatyti tinkamai parengtą pranešimą nuotoliniu būdu, fiziškai nevykdamas į mokymosi įstaigas.
13. Dėl trečiosios metinės užduoties atsakovas nurodė, kad pareiškėjas turėjo pateikti ne mažiau kaip keturis pasiūlymus, kaip efektyvinti ūkio subjektų priežiūrą, nustatant darbo laiko klastojimo atvejus, ir, vadovaudamasis savo paties pateiktais siūlymais (juos pritaikydamas), atlikti ūkio subjektų priežiūrą. Tačiau pareiškėjas, vykdydamas šią užduotį, tik įprastine tvarka atliko du patikrinimus, kurių metu buvo nustatytas vairavimo ir poilsio duomenų klastojimo faktas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad vienu atveju už šį pažeidimą traukiant administracinėn atsakomybėn atsakingą asmenį, pareiškėjas net kelis kartus turėjo perrašinėti administracinio nusižengimo protokolą, kas patvirtina pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas trūkumą. Pareiškėjas nepateikė paaiškinimų, kodėl tiesioginiam vadovui iki numatyto termino nepateikė konkrečių pasiūlymų, skirtų ūkio subjektų priežiūros efektyvinimui. Atsakovas darė išvadą, kad tiesioginis vadovas teisingai ir pagrįstai metines užduotis įvertino kaip neįvykdytas, o pareiškėjas dalinio užduočių įvykdymo neįrodė.
14. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai jo dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje galėjo turėti įtakos jo tarnybinės veiklos vertinimui. Atsakovas nurodė, kad neturi jokios informacijos, jog pareiškėjas aktyviai dalyvauja profesinės sąjungos veikloje ir (ar), kad jo dalyvavimas dėl tam tikrų priežasčių galėjo būti nenaudingas tiesioginiam vadovui. Atsakovas nesutiko su pareiškėju, kad vertinimo komisija netinkamai jį įvertino, kadangi nėra pateikiami konkretūs pavyzdžiai, kokius procedūrinius pažeidimus atliko. Vertinimo komisijos posėdis buvo protokoluojamas, tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti buvo daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris, atsakovo teigimu, paneigia pareiškėjo teiginius dėl vertinimo komisijos šališkumo ir nagrinėjimo neišsamumo. Atsakovas pabrėžė, kad visų vertinimo komisijos narių pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimas buvo vienodas. Pareiškėjas buvo įvertintas nepatenkinamai, vertinimo komisijos narių siūlymas taip pat sutapo.
15. Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinės veiklos trūkumai / tobulintinos sritys yra nustatyti, atsižvelgus į atliktą tarnybinės veiklos vertinimą, kurio metu vertinant metines užduotis, gebėjimus, kompetenciją bei kvalifikacijas buvo nustatytos sritys, kuriose pareiškėjui būtų naudinga patobulėti. Tiek parenkant sprendimą dėl nepatenkinamo pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimo, tiek tvirtinant pareiškėjo tarnybinės veiklos gerinimo planą buvo siekiama ne susidoroti su pareiškėju, o sudaromos sąlygos pareiškėjui pasitaisyti ir, iš tiesų, pagerinti savo kompetencijas bei kvalifikaciją.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Plano dalį (II, III, V, VI, VII, X eilutes) ir nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Vertinimo išvadą. Teismas atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 160 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
17. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 9, 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtinto Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 15 punktu. Pasisakydamas dėl pirmosios užduoties, teismas nustatė, kad byloje pateikti pareiškėjo elektroniniai laiškai, kurie buvo siųsti tiesioginiam vadovui 2021 m. balandžio 28 d., kartu su medžiaga „Krovinių tvirtinimas“ tiesioginio vadovo pripažinta kaip netinkama metinei užduočiai įvykdyti. Teismo su tokia išvada sutiko, nes medžiaga nebuvo suderinta. Tiesioginis vadovas pareiškėjo pateiktą medžiagą pripažino kaip kitų autorių parengtų viešai prieinamų straipsnių sujungimą į vieną dokumentą. Tai tiesioginis vadovas pareiškėjui nurodė ir savo 2020 m. gegužės 4 d. elektroniniame laiške, siųstą medžiagą vertindamas kaip plagiatą. Teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl pareiškėjo pateiktos medžiagos, matyti, jog joje nėra pateiktos šaltinio nuorodos, taip pat nėra pateikiamos jokios paties pareiškėjo kartu su tiesioginiu vadovu padarytos įžvalgos ir (ar) apibendrinimas. Teismas nurodė, kad iš metinės užduoties formuluotės akivaizdu, jog būtent pats valstybės tarnautojas (kartu su vadovu) turi atlikti medžiagos pristatymą, kuri turi būti pateikta ne mažiau kaip per 80 proc. 2020 m. įmonių patikrinimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas skunde neginčija tos aplinkybės, kad būtent tokiu būdu įgyvendino pirmąją metinę užduotį, tačiau, pareiškėjo teigimu, kadangi tiesioginis vadovas jam nenurodė jokių pastabų, jog būtina pakoreguoti pateiktą medžiagą ir / ar ją paruošti iš naujo, pareiškėjas manė, kad ši užduotis įvykdyta tinkamai. Teismo vertinimu, metinių užduočių įgyvendinimas yra paties valstybės tarnautojo siekiamybė, todėl pareiškėjas privalėjo pats būti pakankamai aktyvus ir pasidomėti, ką galėtų atlikti, kad užduotis būtų įgyvendinta tinkamai. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. gegužės 4 d. elektroniniame laiške tiesioginis vadovas pasisakė, kad laiko, jog užduotis neįvykdyta, tačiau pareiškėjas jokių veiksmų nesiėmė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ir pats vertinimo anketoje neginčijo, jog užduotis neįvykdyta, tačiau neįvykdymo priežastimi nurodė Covid-19 įtaką. Teismo teigimu, toks pareiškėjo vertinimas yra deklaratyvus, nes jis konkrečiai nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokią įtaką pandemija turėjo užduoties vykdymui ir kaip jis bandė spręsti šią problemą. Teismas darė išvadą, kad pirmoji metinė užduotis įvertinta kaip neįvykdyta pagrįstai.
18. Pasisakydamas dėl antrosios metinės užduoties, teismas nustatė, kad byloje pateiktas pareiškėjo elektroninis laiškas, siųstas tiesioginiam viršininkui 2020 m. balandžio 29 d., patvirtina, kad pareiškėjas tiesioginiam vadovui atsiuntė ne parengtą pranešimą (pranešimus), o tik atskiras nuorodas į kitų asmenų parengtus video filmukus, rastus interneto svetainėse. Vienintelis prierašas prie šių nuorodų toks, kad pareiškėjas rugsėjo mėnesį tarsis su mokykla. Išklausęs garso įrašą, kuriame užfiksuotas pareiškėjo pokalbis su vertinimo komisija, teismas darė išvadą, kad antrosios metinės užduoties (ne) įvykdymo aplinkybės buvo išsamiai aptartos vertinimo komisijos posėdyje ir ji pagrįstai laikytina kaip neįvykdyta. Teismas pažymėjo, kad antrosios metinės užduoties formuluotė patvirtina, jog pareiškėjas šią užduotį suprato neteisingai, nes pareiškėjas turėjo pats parengti ir su tiesioginiu vadovu suderinti savo parengtą pranešimą, skirtą sausumos transporto ir jo eismo dalyvių saugumui didinti, kuris turėjo būti pristatytas pradinių klasių moksleiviams. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog siekė iki 2020 m. rugsėjo 30 d. padaryti pristatymus mokyklose, ir nenurodė priežasčių, kurios sutrukdė tai padaryti.
19. Pasisakydamas dėl trečiosios metinės užduoties, teismas nurodė, kad iš šios metinės užduoties formuluotės matyti, jog pareiškėjas turėjo pateikti ne mažiau kaip keturis pasiūlymus, kaip efektyvinti ūkio subjektų priežiūrą nustatant darbo laiko klastojimo atvejus, ir, vadovaudamasis savo paties pateiktais pasiūlymais (juos pritaikydamas praktikoje), atlikti ūkio subjektų priežiūrą. Teismo vertinimu, vien tai, kad turėjo būti pateikti ne mažiau kaip keturi pasiūlymai, įrodo, kad metinė užduotis nebuvo įvykdyta tinkamai, nes nagrinėjamu atveju pareiškėjas atliko du įprastinius patikrinimus, kurių metu buvo nustatytas vairavimo ir poilsio duomenų klastojimo faktas. Tai patvirtina byloje pareiškėjo pateikti patikrinimo rezultatai ir prie jų pridėti protokolai. Teismas atkreipė dėmesį, kad juose nėra suformuluoti jokie pasiūlymai, kaip efektyvinti ūkio subjektų priežiūrą, kai nustatomi darbo laiko klastojimo atvejai. Išklausęs teismui pateiktą garso įrašą, teismas sprendė, kad vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėjas vertinimo komisijai nepaaiškino, kodėl tiesioginiam vadovui iki numatyto termino nepateikė konkrečių pasiūlymų, skirtų ūkio subjektų priežiūros efektyvinimui, ir pripažino, kad tokius pasiūlymus pateiks kitais metais. Įvertinęs tai, kad trečiajai metinei užduočiai įgyvendinti nepakanka tik atlikti įprastinius patikrinimus, kuriuos pareiškėjas atlieka vykdydamas savo darbo funkcijas, teismas darė išvadą, jog buvo pagrįstai nuspręsta, kad ši metinė užduotis yra neįvykdyta.
20. Teismas pažymėjo, kad yra neteisinga pripažinti, jog metinių užduočių įgyvendinimui Covid-19 pandemija tiesioginės įtakos visiškai neturėjo. Teismas atkreipė dėmesį, kad metinės užduotys įgyvendinimui valstybės tarnautojui pateikiamos metų pradžioje ir su jomis valstybės tarnautojas susipažįsta iš karto po praėjusiųjų metų tarnybinės veiklos vertinimo, todėl yra pakankamai laiko suprasti, kaip valstybės tarnautojas jas įgyvendins (įvertinus jose nurodytus terminus). Teismas nurodė, kad metinės užduotys buvo suderintos su pačiu pareiškėju ir iš esmės suformuotos iš pirminių jo pasiūlytų. Teismo vertinimu, tai įrodo, kad pareiškėjas jam suformuluotas įvykdyti metines užduotis turėjo suprasti. Pareiškėjui suformuluotos užduotys vertinimo komisijos buvo taip pat įvertintos kaip aiškios ir suprantamos.
21. Pasisakydamas dėl tiesioginio vadovo išankstinio nusistatymo prieš pareiškėją ir vykdomo mobingo pareiškėjo atžvilgiu, teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo dėl jo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, kad tiesioginis vadovas siekia pašalinti jam nepalankų profesinės sąjungos narį. Teismas pareiškėjo nurodomus bendro pobūdžio teiginius, kad jis aktyviai dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, negalėjo vertinti kaip pagrindą pripažinti, jog dėl tokių pareiškėjo veiksmų atlikti tarnybiniai patikrinimai ar dėl to pareiškėjo tarnybinė veikla už 2020 m. buvo įvertinta nepatenkinamai. Teismas nurodė, kad tokie pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad dėl tiesioginio vadovo priešiškumo (nepalankumo) jo atžvilgiu 2020 m. buvo atlikti net du tarnybiniai patikrinimai, pažymėjo, kad šioje byloje nesprendžia dėl tarnybinio nusižengimo konstatavimo teisėtumo, šią aplinkybę vertina tik tiek, kiek ji susijusi su skundo dalyku – kasmetiniu vertinimu ir jo rezultatais. Dėl pirmojo 2020 m. tarnybinio patikrinimo teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde neginčija, jog jam nebuvo galimybės pateikti prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo (arba jam tokia galimybė buvo apribota). Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad 2020 m. jo atžvilgiu buvo pradėti tarnybiniai patikrinimai tik dėl mažareikšmių (formalių) nusižengimų, dėl prieš jį vykdomo tiesioginio vadovo mobingo, kadangi byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog tiesioginis vadovas iš tiesų būtų šališkas pareiškėjo atžvilgiu, jį nuolat engtų ir kitaip neigiamai su juo elgtųsi. Teismas nurodė, kad vien tik kreipimasis į Administraciją dėl galimo pažeidimo nesudaro pagrindo teigti esant tiesioginio vadovo šališkumą, be to, buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidimą padarė. Dėl antrojo tarnybinio patikrinimo teismas nurodė, kad antrasis 2020 m. tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo – dėl aplaidžiai, neišsamiai ir nekokybiškai atlikto UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo. Atlikus antrąjį tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo konstatuotas tarnybinio nusižengimo faktas. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad tiesioginis vadovas jam nepagrįstai neskyrė skatinimo priemonių, nes pareiškėjui skatinimo priemonių neskyrimo klausimas nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, vertinant tarnybinės veiklos už 2020 m. teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, taip pat tai niekaip neįrodo tiesioginio vadovo nusistatymo prieš pareiškėją.
23. Pasisakydamas dėl vertinimo komisijos atlikto tarnybinės veiklos vertinimo, teismas vadovavosi Aprašo 43, 45, 49, 50, 51, 54, 58, 59 punktais, susipažino su garso įrašu ir darė išvadą, kad vertinimo komisijos nariai, siekdami išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su metinių užduočių, gebėjimų bei kompetencijos vertinimu, savo funkciją atliko tinkamai ir atsakingai. Pokalbio metu pareiškėjui buvo užduodami tikslingi klausimai, siekiant išsamiai išsiaiškinti tam tikras aplinkybes. Tuo pačiu pareiškėjas buvo išklausytas ir jam pokalbio metu buvo sudarytos sąlygos pateikti savo poziciją dėl tiesioginio vadovo atlikto tarnybinės veiklos vertinimo. Pokalbio (vertinimo) metu taip pat buvo kviečiamas (išklausytas) ir pats tiesioginis vadovas, kuriam taip pat buvo pateikti klausimai dėl tarnybinės veiklos vertinimo (taip pat buvo išdėstyta tiesioginio vadovo pozicija). Išklausius tiek pareiškėjo, tiek tiesioginio vadovo pozicijas, vertinimo komisijos nariai aptarė pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimą. Teismas pažymėjo, kad, kaip to reikalauja Aprašo nuostatos, vertinimo komisijos posėdis buvo protokoluojamas, taip pat tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti buvo daromas skaitmeninis garso įrašas. Teismas nurodė, kad byloje pateikta vertinimo lentelė patvirtina, jog visų vertinimo komisijos narių pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimas buvo vienodas – nepatenkinamai. Taip pat ir visų vertinimo komisijos narių siūlymas – nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veikos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad vertinimo komisija savo funkcijas atliko netinkamai, nes tarnybinės veiklos vertinimas atliktas neobjektyviai (šališkai), o vertinimo komisija palaikė šališką ir subjektyvią pareiškėjo viršininko nuomonę. Teismas darė išvadą, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra pagrindo.
24. Pasisakydamas dėl Vertinimo išvados, teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė išvadą, kad vertinimo komisijos parengta išvada yra sudėtinė galutinio įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimo dėl valstybės tarnybinės veiklos vertinimo dalis. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada tik siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, kuriuo ir būtų galutinai įvertinta pareiškėjo tarnybinė veikla. Teismas nurodė, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl Vertinimo išvados iš esmės yra ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės (joje nėra formuojami nurodymai arba taikomos atsakomybės priemonės (skiriamos sankcijos), tiesioginio poveikio asmens, kuriam ji surašyta, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro. Teismas konstatavo, kad Vertinimo išvada pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Vertinimo išvadą.
25. Pasisakydamas dėl Plano, teismas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalimi, Aprašo 15 punktu ir iš dalies sutiko su pareiškėjo argumentais, kad Planas parengtas tendencingai, siekiant, kad jis neįvykdytų siūlomų priemonių ir būtų atleistas iš užimamų pareigų, jame nurodant veiklos trūkumus ir tobulintinas sritis. Teismas pažymėjo, kad, įvertinus Plano turinį, matyti, jog jis, nors yra pakankamai aiškus ir detalus, tačiau jame nustatyti tarnybinės veiklos trūkumai / tobulintinos sritys bei nurodytos siūlomos priemonės, kurių pagalba pareiškėjas gali pasiekti numatytą rezultatą, nėra visiškai objektyvūs ir pakankamai apibrėžti. Teismas nurodė, kad atsakovo įvardintos tobulintinos sritys: trūksta bendradarbiavimo su kolegomis, dalijimosi informacija (II lentelės eilutė), griežtas ir nedraugiškas bendravimo stilius, neišlaikomas ramus ir malonus balso tonas (III lentelės eilutė), nedemonstruoja gebėjimų kurti dalykišką ir pozityvų santykį (V lentelės eilutė), trūksta gebėjimų valdyti konfliktines situacijas, jų metu yra kategoriškas, neatsižvelgia į kitų asmenų nuomonę (VI lentelės eilutė), trūksta gebėjimų parengti išsamias ataskaitas, išskirti esminę informaciją, savarankiškai nerengia motyvuotų pasiūlymų (VII lentelės eilutė), savarankiškai nekeičia veiklos prioritetų, nesprendžia probleminių klausimų (X lentelės eilutė), nors ir buvo nustatytos su tikslu, kad pareiškėjas patobulėtų, tačiau šiuo atveju yra pernelyg sunkiai pasiekiamos. Teismas pažymėjo, kad siektini rezultatai suformuluoti abstrakčiai (pvz., II eilutėje – „efektyviai bendradarbiaujama“, II eilutėje – „Bendravimo stilius malonus, draugiškas <..> Balso tonas išlaikomas ramus ir malonus, nepriklausomai nuo pašnekovo bendravimo.“, V eilutėje – „Kuria dalykiškus ir pozityvius santykius...“, „Geba valdyti konfliktines situacijas. Pokalbių metu yra lankstus (nekategoriškas)..“, VII eilutėje – „Nesunkiai atlieka analizes, <..>“, X eilutėje – „Savarankiškai keičiami veiklos prioritetai“) arba subjektyviai (II eilutė – „Ne mažiau 70 proc. bendrą projektą / užduotį vykdžiusių kolegų tarnautojo bendravimą vertina teigiamai“), siūlomos priemonės neatitinka pareiškėjo funkcijų (VII eilutė – „Išanalizuoti pasirinktą skyriaus veiklos sritį ir išskirti tobulintinas vietas“, nes tai susiję su skyriaus darbo organizavimu). Teismas atkreipė dėmesį, kad reikia įvertinti tai, jog pareiškėjas metų eigoje privalo vykdyti ir savo tiesiogines funkcijas, numatytas pareigybės aprašyme. Teismas sutiko su pareiškėju, kad tai pernelyg sunkiai pasiekiamos priemonės. Teismas pritarė, kad tokios siūlomos priemonės, kaip perskaityti ugdomąsias knygas, viešai prieinamus straipsnius ar priemonės, susijusios su dalyvavimu mokymuose, bendravimu ir (ar) komunikavimu su kolegomis bei kitais kompetentingais asmenimis, siekiant įgauti gerosios praktikos – nėra neįveikiamos per 6 mėnesius laikotarpį, kuris numatytas Plane. Teismas Planą panaikino iš dalies ir paliko galioti Plano I, IV, VIII ir IX lentelės stulpelius.
26. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 400 Eur už skundo parengimą ir konsultacijas, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktu, vertino, kad Planas sudaro reikšmingą pareiškėjo interesą, todėl darė išvadą, kad buvo patenkinta 40 proc. iš trijų pareiškėjo skundo reikalavimų. Teismas vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertino, kad už teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prašoma priteisti suma protinga, neviršijanti Rekomendacijose nurodytų sumų, todėl pareiškėjui priteisė 160 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III.
27. Pareiškėjas R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą bei Planą ir įpareigoti Administraciją iš naujo atlikti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
28. Pareiškėjas tvirtina, kad jo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra buvo netinkama nuo pat pradžių, nes skyriaus viršininkas neslėpė išankstinio nusistatymo prieš jį, kadangi dar 2020 m. gegužės 4 d. nurodė, jog, vertindamas pareiškėjo metinę veiklą, vieną iš užduočių laikys neįvykdyta. Be to, 2020 metais pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėti du tarnybiniai patikrinimai dėl mažareikšmių, formalių nusižengimų. Pareiškėjas nurodo, kad skyriaus viršininkas jo atžvilgiu vykdo mobingą, nes dėl neaiškių priežasčių, galbūt siekdamas įtvirtinti savo lyderio poziciją ir parodyti viršenybę, nuolat menkina pareiškėjo orumą. Pareiškėjas pažymi, kad tam įtakos galbūt turi ir tai, kad jis yra Administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas. Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. gegužės 14 d. skyriaus viršininkas, neatsiklausęs jo nuomonės, pavedė jam atlikti papildomą neapmokamą darbą. 2020 m. liepos mėnesį pareiškėjas pateikė prašymą dalyvauti atrankoje į aukštesnes pareigas prieš tai paklausęs skyriaus viršininko, ar gali dalyvauti. 2020 m. spalio 6 d. 13.30 val. savo darbo vietoje tik kitame kabinete jis dalyvavo atrankoje, kuri vyko naudojantis telekomunikacijos įrenginiais. Skyriaus viršininkas, būdamas komisijos nariu, jau prieš atranką žinojo, kad pareiškėjas dalyvaus atrankoje, nes jis ruošia klausimus, susipažįsta su visų pretendentų gyvenimo aprašymais, be to, pareiškėjas jį apie tai buvo informavęs. Pareiškėjo teigimu, dėl atrankos jo darbai nenukentėjo. Pareiškėjas pažymi, kad išankstinį skyriaus viršininko nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu patvirtina ir tokie faktai: nuolatinis tikrinimas, ką jis veikia, priemokų jam neskyrimas ir pan. Skyriaus viršininko šališkumą parodo ir tas faktas, kad teismas panaikino daugiau kaip pusę Plano. Pareiškėjas daro išvadą, kad Planas buvo parengtas tendencingai, siekiant, kad pareiškėjas neįvykdytų siūlomų priemonių ir būtų atleistas iš užimamų pareigų.
29. Pareiškėjas tvirtina, kad jis vykdė jam nustatytas užduotis, tačiau jas pilnai neįvykdė tik dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių, į kurias skyriaus viršininkas neatsižvelgė. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjo pareigybės aprašyme yra numatyta daug daugiau funkcijų, kurias jis turi vykdyti ir vykdė. Dėl pirmosios užduoties, pareiškėjas nurodo, kad dar 2020 m. balandžio 28 d. jis skyriaus viršininkui elektroniniu paštu išsiuntė medžiagą apie krovinių tvirtinimo ypatumus ir svarbą. Skyriaus viršininkas, persiųsdamas šią medžiagą E. K., kuri yra atsakinga už komunikaciją, nurodė, kad mano, jog visai neblogai padirbėta, tačiau vėliau 2020 m. gegužės 4 d. elektroniniu paštu atkreipė dėmesį, kad, vertindamas pareiškėjo metinę veiklą, laikys, jog ši užduotis neįvykdyta. Kadangi skyriaus viršininkas nenurodė jam pakoreguoti pateiktą medžiagą ar ją paruošti iš naujo, pareiškėjas nurodo, kad jis suprato, jog jau 2020 m. gegužės 4 d. skyriaus viršininkas nusprendė, kad šios užduoties pareiškėjas neįvykdė, nors medžiagą jis buvo parengęs ir tik dėl tokio skyriaus viršininko sprendimo jos nesiuntė įmonėms, kurioms ji buvo skirta. Dėl antrosios užduoties pareiškėjas paaiškina, kad 2020 m. birželio 29 d. elektroniniu paštu skyriaus viršininkui išsiuntė pranešimus apie saugų elgesį eisme vykstant į ir iš mokymo įstaigų bei pateikė objektyvius įrodymus, dėl ko nebuvo galimybės šių pranešimų pristatyti moksleiviams. Dėl trečiosios užduoties pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. balandžio 3 d. ir 2020 m. spalio 13 d. jis atliko du patikrinimus, kurių metu nustatė du darbo laiko klastojimo atvejus.
30. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepasisakė dėl to, jog skyriaus viršininkas, įvertinęs pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (veiksmingumą bei rezultatyvumą ir tinkamumą) (Motyvuoto siūlymo III skyrius) nepatenkinamai, kaip to priežastį komentare nurodė nepasiektus rezultatus, vykdant užduotis, nors tai jis buvo padaręs jau vertindamas pasiektus rezultatus, vykdant užduotis (Motyvuoto siūlymo II skyrius). Skyriaus viršininkas, vertindamas pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (veiksmingumą bei rezultatyvumą ir tinkamumą) (Motyvuoto siūlymo III skyrius) nepatenkinamai, turėjo nurodyti išsamius ir pagrįstus argumentus, kodėl pareiškėjo veiksmingumą bei rezultatyvumą ir tinkamumą vertino nepatenkinamai, nors prieš metus minėti rodikliai buvo įvertinti gerai, tačiau to jis nepadarė, o šabloniškai nurodė, kad pareiškėjas neįvykdė jam iškeltų metinių užduočių, kurios buvo vykdomos ir net įvykdytos. Pareiškėjas daro išvadą, kad skyriaus viršininkas turėjo pagrįsti ir nurodyti, kodėl, jo nuomone, pareiškėjo gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (veiksmingumas bei rezultatyvumas ir tinkamumas) per metus iš vertintų gerai tapo nepatenkinamais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skyriaus viršininko įvertinimai balais tiek vertinant kvalifikaciją, tiek vertinant kompetencijas ženkliai skyrėsi nuo pareiškėjo vertinimų. Pareiškėjas nurodo, kad nerado jokio realaus pagrindimo dėl tokio jo kvalifikacijos bei kompetencijų vertinimo. Pareiškėjas daro išvadą, kad kriterijų vertinimai buvo pagrįsti ne konkrečiais faktais ar argumentais, o tik pateikiant tiesioginio vadovo subjektyvią nuomonę.
Šalies argumentai
31. Pareiškėjas nurodo, kad jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (veiksmingumo bei rezultatyvumo ir tinkamumo) objektyvus įvertinimas būtų turėjęs ypatingos reikšmės galutiniam vertinimui, nes jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (veiksmingumą bei rezultatyvumą ir tinkamumą) įvertinus gerai, gerai būtų įvertinta ir pareiškėjo tarnybinė veikla. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo 2019 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai, o skyriaus viršininkas neturėjo jokių pastabų dėl jo kvalifikacijos ir kompetencijų.
Atsiliepimas
32. Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
33. Atsakovas nepritaria pareiškėjo pozicijai dėl pirmojo tarnybinio patikrinimo, kad aplinkybė, jog tiesioginis vadovas pranešė apie situaciją, pateikdamas pranešimą apie galimai pažeistas valstybės tarnautojo pareigas, kurio pagrindu pareiškėjo atžvilgiu buvo inicijuotas tarnybinio nusižengimo tyrimas, bei tai, kad kitiems asmenims buvo suteiktos atostogų dienos dalyvauti konkurse, įrodo tiesioginio vadovo „protegavimą jam palankių darbuotojų, pareiškėjo menkinimą ir jo diskriminaciją kitų darbuotojų atžvilgiu“. Atsakovas pažymi, kad tokie teiginiai galėtų būti teisingi tik tuo atveju, jeigu kiti Administracijos valstybės tarnautojai taip pat konkurse būtų dalyvavę tarnybos metu, tačiau už tai jų atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimas nebūtų inicijuotas. Dėl antrojo tarnybinio patikrinimo atsakovas paaiškina, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjas aplaidžiai vykdė pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neužfiksavo visų pažeidimų, kurie yra sisteminiai ir labai sunkūs – aplaidžiai, neišsamiai, nekokybiškai atliko UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą, todėl buvo konstatuotas tarnybinio nusižengimo faktas. Atsakovo teigimu, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas pagrįstai – gavus oficialią informaciją, todėl nėra pagrindo teigti, jog tiesioginis vadovas, informuodamas apie galimą tarnybinį nusižengimą, tokiu būdu siekė emociškai ar kaip kitaip paveikti pareiškėją, tiesiog buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų bei skaidrumo, efektyvumo, sąžiningumo principų Administracijoje. Atsakovas akcentuoja, kad abejais atvejais konstatuota, jog buvo padaryti tarnybiniai nusižengimai, tačiau dėl skirtingų priežasčių tarnybinės nuobaudos pareiškėjui nebuvo skirtos. Atsakovas pažymi, kad skatinimo priemonių (ne)paskyrimo faktas nėra vertinamas atliekant valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą. Atsakovo teigimu, pareiškėjo veikla niekaip negali būti vertinama kaip nepriekaištinga, paskiriant jam teisės aktuose numatytą skatinimo priemonę. Pareiškėjui skatinimo priemonės negalėjo būti skiriamos dėl teisinio reglamentavimo, o ne dėl asmenių antipatijų.
Atsiliepimas
34. Atsakovas nurodo, kad nuo 2018 m. kovo 22 d. iki šio atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo dienos pareiškėjas nėra pateikęs nei vieno kreipimosi / siūlymo, kuris būtų skirtas Administracijos darbuotojų darbo / profesinių sąlygų gerinimui ar pan., nors pareiškėjas minėtu terminu yra pateikęs Administracijai 29 prašymus leisti jam dalyvauti profesinės sąjungos veikloje, kuriuos visus Administracija tenkino.
35. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jo gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (veiksmingumo, efektyvumo ir tinkamumo kriterijai) buvo nemotyvuotai ir subjektyviai įvertinti nepatenkinamai, atsakovas nurodo, kad šie rodikliai yra vertinami nustatant valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jie yra neatsiejamai susiję su metinių užduočių (ne)įvykdymo faktu, ką savo vertinime ir pažymėjo tiesioginis vadovas. Atsakovas pažymi, kad Administracija teismui pateikė įrodymus, kurie pagrindžia tai, jog pareiškėjas ne tik neįvykdė jam nustatytų metinių užduočių, tačiau ir įprastas užduotis, kylančias iš jo pareigybės aprašymo, vykdydavo atmestinai, palikdavo klaidų, kurias tekdavo ištaisyti jam pačiam arba jo kolegoms. Atsakovas paaiškina, kad buvo vertinti bendri pareiškėjo gebėjimai, kurie atsispindi ir per jo metinių užduočių (ne)įvykdymą, todėl tai yra paminėta tiesioginio vadovo vertinime / komentare. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ne visus rodiklius tiesioginis vadovas įvertinimo nepatenkinamai – tinkamumo 38 rodiklis buvo įvertintas gerai. Atsakovas daro išvadą, kad, jeigu tiesioginis vadovas būtų šališkas ir nusistatęs prieš pareiškėją, ir šis kriterijus būtų buvęs įvertintas nepatenkinamai. Atsakovo teigimu, Administracija pateikė visus įrodymus, kurie pagrindžia būtent tokio tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumą, koks ir buvo atliktas (įskaitant ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimas nėra šio ginčo dalykas, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai neturėtų būti vertinami.
Atsiliepimas
36. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad jis metines užduotis įvykdė iš dalies. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, tiek pildydamas veiklos vertinimo anketą, tiek jau metinio pokalbio metu neišplėtojo argumentų, kodėl Covid-19 pandemija turėjo įtakos jam nustatytų metinių užduočių įvykdymui. Be to, pareiškėjas, įžvelgdamas grėsmę, jog metinių užduočių gali neįvykdyti dėl Covid-19 pandemijos, turėjo teisę inicijuoti pokalbį su tiesioginiu vadovu, aptarti galimas rizikas ir pakoreguoti metines užduotis ir (ar) jų vykdymo terminus, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, nors tokį raginimą visiems savo skyriaus darbuotojams buvo išreiškęs ir pats tiesioginis vadovas.
37. Atsakovo teigimu, tiesioginis vadovas teisingai ir pagrįstai metines užduotis įvertino kaip neįvykdytas, o pareiškėjas dalinio užduočių įvykdymo neįrodė. Pačios metinės užduotys buvo suderintos su pareiškėju ir iš esmės suformuotos iš pirminių jo pasiūlytų, todėl pareiškėjas iš anksto buvo informuotas apie jam teksiančias įvykdyti metines užduotis, jas suprato ir joms neprieštaravo. Atsakovas pažymi, kad Plane siūlomos priemonės yra protingos ir lengvai prieinamos, be to, buvo numatytas maksimalus šešių mėnesių terminas Plano įgyvendinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
38. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu priimtų Vertinimo išvados, Administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 12 d. įsakymo, kuriuo, atsižvelgus į Vertinimo išvadą, pareiškėjui nustatytas 6,3 dydžio pareiginės algos koeficientas, bei pareiškėjo tarnybinės veiklos gerinimo plano, teisėtumo ir pagrįstumo.
39. Pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl Vertinimo išvados, panaikino Plano dalį ir atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčo šalių argumentus bei įvertinęs ginčui aktualias aplinkybes ir įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjo tarnybinis vertinimas buvo atliktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, buvo pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neįvykdė metinių užduočių, todėl teismas darė išvadą, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus ir priėmė neteisėtą sprendimą.
41. Pažymėtina, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą ir išanalizavęs Valstybės tarnybos įstatymo ir Aprašo nuostatas, nagrinėjamo ginčo kontekste išsamiai įvertino su Vertinimo išvados parengimu susijusias aplinkybes ir dokumentus, atsakė į esminius proceso šalių pateiktus argumentus, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, todėl teisėjų kolegija pasisako tik tais aspektais, kurie keliami apeliaciniame skunde.
43. Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas (1 str.), kurio 27 straipsnyje įtvirtintas valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis. Pagal aptariamo straipsnio 5 dalį karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas.
44. Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) nepatenkinamai. Pagal to paties straipsnio 9 dalies 1 punktą, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas. Taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui nėra privaloma.
45. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą nepatenkinamai. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija Vertinimo išvadoje taip pat nurodė, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimas – nepatenkinamai, ir pateikė pasiūlymą pareiškėjui nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas. Skundžiamu Įsakymu Administracijos direktorius atsižvelgė į Vertinimo išvadoje pateiktą pasiūlymą ir nustatė pareiškėjui 6,3 dydžio pareiginės algos koeficientą.
46. Pareiškėjas, reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo siedamas su jam taikytu mobingu ( šis terminas apibūdinamas kaip ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras, kurį grupė dažniausiai taiko vienam asmeniui), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pastarojo niekaip nepagrindė. Tai bendro pobūdžio tvirtinimas, kuris nebuvo pakankamai aiškiai išdėstytas bei pagrįstas, t. y. kada, kiek dažnai bei kaip pasireiškė galbūt psichologinio persekiojimo / teroro atakos. Tai, kad pareiškėjas dalyvavo profesinės sąjungos veikloje, taip pat neįrodo darbdavio nusistatymo prieš jį. Byloje nėra duomenų, kad Įsakymas būtų priimtas ar ankstesni tarnybiniai patikrinimai būtų atlikti dėl pareiškėjo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje, kuri keltų nepasitenkinimą darbdaviui. Pareiškėjo teiginiai dėl pavedimo atlikti papildomą neapmokamą darbą, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nepatvirtina, kad darbdavys yra nusistatęs prieš pareiškėją, taip pat ši pareiškėjo nurodoma aplinkybė neturi jokios reikšmės vertinant Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą. Atmestini ir pareiškėjo argumentai dėl skyriaus viršininko kitų darbuotojų protegavimo ir nusistatymo prieš jį, dalyvaujant atrankoje į aukštesnes pareigas, kadangi, kaip nustatyta, kiti atrankoje dalyvavę darbuotojai, skirtingai nei pareiškėjas, pateikė prašymus suteikti atostogas atrankos laikui. Tokios aplinkybės paneigia pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad skyriaus viršininkas proteguoja sau palankius darbuotojus ir menkina pareiškėją bei diskriminuoja jį kitų darbuotojų atžvilgiu. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta valstybės tarnautojų pareiga nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl mobingo, darbdavio nusistatymo prieš jį ir diskriminavimo kitų darbuotojų atžvilgiu yra be faktinio pagrindimo.
47. Pareiškėjas tvirtina, kad užduotis vykdė, tačiau jų neįvykdė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausiusių priežasčių. Dėl pirmosios užduoties atlikimo pareiškėjas nurodo, kad jis parengė medžiagą, tačiau negalėjo išsiųsti įmonėms tik dėl to, jog skyriaus viršininkas nusprendė, kad šios užduoties pareiškėjas neįvykdė. Pažymėtina, kad skyriaus viršininko netenkino pareiškėjo parengtos medžiagos kokybė, tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde neteikia jokių argumentų šiuo aspektu. Tai, kad skyriaus viršininkas pareiškėjui skirtame 2020 m. gegužės 4 d. elektroniniame laiške nurodė, kad laiko, jog užduotis neįvykdyta, nereiškia, kad pareiškėjui buvo užkirstas kelias įvykdyti užduotį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas, gavęs tokį skyriaus viršininko vertinimą, galėjo imtis veiksmų, siekdamas patobulinti bei papildyti parengtą medžiagą ir taip įgyvendinti užduotį, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas vertinimo anketoje užduoties neįvykdymo priežastimi nurodė Covid-19 įtaką, tačiau apeliaciniame skunde neteikia jokių su šia priežastimi susijusių argumentų ir nenurodo, kaip pandemija tiesiogiai kliudė užduoties įvykdymui.
48. Nesutikdamas su antrosios užduoties vertinimu, pareiškėjas nurodo, kad skyriaus viršininkui išsiuntė pranešimus apie saugų elgesį eisme vykstant į ir iš mokymo įstaigų bei pateikė objektyvius įrodymus, dėl ko nebuvo galimybės šių pranešimų pristatyti moksleiviams. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kaip ir pirmosios užduoties atveju, nepateikia jokių argumentų dėl jo parengtos medžiagos autentiškumo ir kokybės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas turėjo pats parengti ir su tiesioginiu vadovu suderinti pranešimą, skirtą sausumos transporto ir jo eismo dalyvių saugumui didinti, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad, vykdydamas antrąją užduotį, pareiškėjas tik paėmė medžiagą iš „Youtube“ kanalo. Pareiškėjas neneigia šių aplinkybių. Toks antrosios užduoties atlikimas, pasinaudojimas kitų asmenų įdirbiu pagrįstai nebuvo laikomas tinkamu užduoties įvykdymu. Be to, pareiškėjas nepateikė pakankamai argumentų, pagrindžiančių jo nurodomas priežastis, dėl ko nebuvo galimybės pranešimus pristatyti moksleiviams.
49. Tai, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 3 d. ir 2020 m. spalio 13 d. atliko du patikrinimus, kurių metu nustatė du darbo laiko klastojimo atvejus, nepatvirtina, kad trečioji metinė užduotis buvo įvykdyta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal trečiosios užduoties vertinimo rodiklį turėjo būti pateikti ne mažiau kaip keturi pasiūlymai, kaip efektyvinti ūkio subjektų priežiūrą nustatant darbo laiko klastojimo atvejus. Šiuo atveju pareiškėjas tik atliko du įprastinius patikrinimus ir neteikė jokių siūlymų. Todėl buvo pagrįstai nuspręsta, kad ši metinė užduotis yra neįvykdyta. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių tokią išvadą paneigiančių argumentų.
50. Konstatavus, kad pareiškėjas neįvykdė metinių užduočių, neturi reikšmės pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl praeitų metų vertinimo. Tai, kad prieš metus tam tikri rodikliai buvo įvertinti gerai, nereiškia, kad kitų metų vertinimo rezultatas negali būti kitoks, nes vertinama būtent vienerių metų tarnybinė veikla. Nors pareiškėjo savęs vertinimas ženkliai skyrėsi nuo skyriaus viršininko vertinimo, taip pat savaime nepaneigia galutinio įvertinimo teisingumo, o bylos faktinės aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl jo tiesioginio vadovo vertinimo subjektyvumo.
51. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą bei atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Įsakymą.
52. Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai ir nustačius mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių jo tarnybinės veiklos gerinimo planas, po kurio privalo būti atliekamas neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas (Valstybės tarnybos įstatymo 27 str. 11 d. 4 p.). Aprašo 15 punkte nustatyta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalyje nustatytu atveju, sudarius tarnybinės veiklos gerinimo planą, jame nurodomi valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos trūkumai, nustatomi siektini tarnybinės veiklos rezultatai, siūlomos priemonės šiems rezultatams pasiekti, tarnybinės veiklos gerinimo plano įvykdymo terminas. Tiesioginis vadovas nurodytą planą sudaro atskiru dokumentu ir pateikia valstybės tarnautojui pasirašytinai susipažinti ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo sprendimo nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą priėmimo. Nurodyto plano vykdymą koordinuoja tiesioginis vadovas. Aprašo 50 punkte įtvirtinta, kad vertinimo komisija, nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertina pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat vertina tarnybinės veiklos gerinimo plano vykdymo rezultatus, jeigu toks planas buvo sudarytas.
53. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-552/2020). Teismų praktikoje bylos (jų dalys) dėl skundų reikalavimų, kuriais yra ginčijami tarpiniai valstybės tarnautojų (pareigūnų) vertinimo procedūros aktai, nutraukiamos, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, o šie tarpiniai dokumentai (jų pagrįstumas ir teistumas) vertinami kaip galutinio sprendimo sudėtinė dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-684-556/2019; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-484-492/2021).
54. Teisėjų kolegijos vertinimu, Planas tėra tarpinis viešojo administravimo subjekto priimamas dokumentas. Pats Plano priėmimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukuria. Pareiškėjui nesutinkant su Plane išdėstytais siektinais rezultatais, pareiškėjas galėtų kreiptis į tiesioginį vadovą dėl jų pakoregavimo. Neeilinio vertinimo metu, be kita ko, įvertinus ir Plano vykdymo rezultatus bei priėmus pareiškėją netenkinantį galutinį sprendimą dėl jo įvertinimo, šis, skųsdamas tokį galutinį sprendimą, galėtų pateikti ir savo nesutikimo su Planu argumentus, kuriuos privalėtų vertinti teismas, spręsdamas klausimą dėl neeilinio įvertinimo, kuris remiasi Plano vykdymo rezultatais, teisėtumo ir pagrįstumo.
55. Pirmosios instancijos teismas panaikino Plano dalį. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų šiuo aspektu, tačiau formuluoja prašymą panaikinti visą Planą. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti ir išnagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Planą, kuris yra tarpinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros dokumentas ir nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui. Kadangi pareiškėjo ginčijamas Planas jam nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, konstatuotina, jog šis Planas negalėjo būti ABTĮ nustatyta tvarka skųstinu aktu (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacinio skundo ribose, taip pat vadovaudamasi ABTĮ 144 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, pirmosios instancijos teismo sprendimo neturi pagrindo keisti. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo priteisti jam jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.