- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- I3-3754-1066/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01856-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos transporto saugos administracija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos transporto saugos administracijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos metinio veiklos vertinimo komisijos 2021 m. gegužės 4 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 11B-1619 (toliau – Vertinimo išvada); 2) panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. 3BE-272 „Dėl pareiginės algos valstybės tarnautojui R. M. nustatymo“ (toliau – Įsakymas); 3) panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Kauno skyriaus vyresniojo inspektoriaus R. M. tarnybinės veiklos gerinimo planą; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 400,00 Eur.
2. Savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas yra karjeros valstybės tarnautojas – Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Kauno skyriaus vyresnysis inspektorius.
2.2. Vertinant jo tarnybinę veiklą, buvo priimta skundžiama Vertinimo išvada, kurioje pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, taip pat pateiktas pasiūlymas nustatyti jam mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas. Atsakovas priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjui nustatė 6,3 pareiginės algos koeficientą. Taip pat pareiškėjo tiesioginis vadovas R. V. (toliau – viršininkas, tiesioginis vadovas) sudarė Priežiūros departamento Kauno skyriaus vyresniojo inspektoriaus R. M. tarnybinės veiklos gerinimo planą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vertinimo išvada, Įsakymu ir jam sudarytu tarnybinės veiklos gerinimo planu, mano, jie turi būti panaikinti kaip neteisėti ir nepagrįsti.
2.3. Nurodo, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra buvo netinkama nuo pat pradžių dėl jo viršininko (tiesioginio vadovo) išankstinio nusiteikimo prieš pareiškėją. Pareiškėjui dar 2020 m. gegužės 4 d. jo tiesioginis vadovas nurodė, kad vertindamas jo metinę veiklą, vieną iš užduočių laikys neįvykdyta. 2020 metais R. M. atžvilgiu buvo pradėti du tarnybiniai patikrinimai dėl mažareikšmių (formalių) nusižengimų. Pasak pareiškėjo, prieš jį tiesiog vykdomas mobingas ir tam įtakos turi ir tai, kad R. M. yra profesinės sąjungos narys. Išankstinį viršininko nusistatymą R. M. atžvilgiu patvirtina ir tokie faktai, kaip nuolatinis tikrinimas, ką jis veikia, priemokų jam neskyrimas ir pan.
Mano, kad jo viršininkas motyvuotame siūlyme, aprašydamas rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, pateikė melagingus nepagrįstus argumentus ir faktus, nurodydamas, kad R. M. neįvykdė nei vienos iš trijų jam nustatytų užduočių.
Šalies argumentai
2.4. Pareiškėjo teigimu, jis įvykdė visas jam nustatytas užduotis tinkamai:
2.4.1. Dėl pirmosios užduoties pateikti ir parengti medžiagą ir aktualią informaciją apie krovinių tvirtinimo ypatumus ir svarbą paaiškina, kad 2020 m. balandžio 28 d. R. M. viršininkui el. paštu išsiuntė medžiagą apie krovinių tvirtinimo ypatumus ir svarbą. Pats tiesioginis vadovas, persiųsdamas minėtą medžiagą E. K., kuri yra atsakinga už komunikaciją, nurodė, jog visai neblogai padirbėta, tačiau vėliau 2020 m. gegužės 4 d. el. paštu atkreipė dėmesį, kad ši užduotis neįvykdyta. Kadangi jis nenurodė pareiškėjui pakoreguoti pateiktą medžiagą ar ją paruošti iš naujo, pareiškėjas manė, kad ši užduotis įvykdyta tinkamai.
2.4.2. Dėl antrosios užduoties apie pranešimą dėl saugaus elgesio eisme vykstant į ir iš mokymo įstaigų paaiškina, kad 2020 m. birželio 29 d. pareiškėjas el. paštu siuntė pranešimus apie saugų elgesį eisme vykstant į ir iš mokymo įstaigų bei pateikė objektyvius įrodymus, dėl ko nebuvo galimybės šių pranešimų pristatyti moksleiviams. Taigi nesutinka su padaryta išvada, kad ši užduotis neįvykdyta, nes pranešimo rengimui apie saugų elgesį eisme vykstant į ir iš mokymo įstaigų Covid-19 pandemija įtakos neturėjo, o pareiškėjas pranešimo nerengė ir nesuderino.
2.4.3. Dėl trečiosios užduoties pateikti ne mažiau 4 pasiūlymus, kaip efektyvinti ūkio subjektų priežiūrą nustatant darbo laiko klastojimo atvejus, paaiškina, kad 2020 m. balandžio 3 d. ir 2020 m. spalio 13 d. atliko du patikrinimus, kurių metu nustatė 2 darbo laiko klastojimo atvejus. Nepaisant to, Išvadoje nurodyta, kad užduotis neįvykdyta, nes, tiesioginio vadovo manymu, rodikliui įgyvendinti Covid-19 pandemija tiesioginės įtakos neturėjo.
2.5. Mano, kad toks vertinimas yra diskriminacinio pobūdžio, susijęs su pareiškėjo veikla ir naryste profesinėje sąjungoje. R. M. yra gana aktyvus profesinės sąjungos narys, todėl toks vertinimas negali būti laikomas objektyviu ir pagrįstu.
2.6. Taip pat teigia, kad tarnybinės veiklos gerinimo planas parengtas tendencingai, siekiant, kad pareiškėjas neįvykdytų siūlomų priemonių ir būtų atleistas iš užimamų pareigų, jame nurodant veiklos trūkumus ir tobulintinas sritis nėra aišku, kaip ir kuo remiantis nustatyta, kad būtent minėtose srityse yra trūkumai, ir kad jos turi būti tobulintinos. Pažymi, kad valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai ir nustačius mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių jo tarnybinės veiklos gerinimo planas, tačiau ginčo atveju mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga nebuvo nustatyta, nes jo pareiginės algos koeficientas ir taip yra mažiausias jo pareigybei nustatytas koeficientas.
2.7. Tarnybinės veiklos vertinimas Vertinimo komisijoje atliktas neišsamiai ir neobjektyviai.
2.8. Pateiktuose papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjas dar prieš pat tarnybinės veiklos vertinimą tiesioginiam vadovui pateikė informaciją apie iškeltų užduočių vykdymą ir priežastis, dėl kurių šios užduotys objektyviai negalėjo būti įvykdytos. Teigia, kad tokio tarnybinio vertinimo priežastis yra tik netinkamas vadovo požiūris į jį. Tai patvirtina aplinkybė, kad pareiškėjas po 2020 m. sausio 23 d. tarnybinės nuobaudos išnykimo nė karto negavo priemokos, nors kitiems darbuotojams jos buvo mokamos. Pažymi, kad tiesioginis vadovas jau du metus vesdamas susirinkimus nė karto pareiškėjo į juos nekvietė, kas taip pat parodo požiūrį į pareiškėją.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Administracija) atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia poziciją, kuria grindžia šiais argumentais:
3.1. Nesutinka su tuo, kad dėl tos priežasties, jog pareiškėjo atžvilgiu 2020 m. buvo atlikti 2 tarnybiniai nusižengimo tyrimai, galima daryti išvadą, jog tiesioginis vadovas yra priešiškai nusiteikęs prieš pareiškėją. Paaiškina, kad:
3.1.1. Pirmasis tarnybinis nusižengimo tyrimas buvo atliktas dėl to, kad pareiškėjas tarnybos (darbo) metu kaip pretendentas dalyvavo Administracijos Priežiūros departamento Kauno skyriaus vyriausiųjų inspektorių konkurse, tačiau nepateikė prašymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo ir negavo tiesioginio vadovo sutikimo. Atsakovės teigimu, jokiais veiksmais jis padarė tarnybinį nusižengimą, nes naudojo tarnybos laiką kitiems tikslams. Pareiškėjas skunde nurodo, kad informavo tiesioginį vadovą ir gavo jo sutikimą dėl dalyvavimo konkurse. Atsakovė sutinka, kad tiesioginis vadovas iš tiesų buvo informuotas ir sutiko dėl pareiškėjo dalyvavimo konkurse, tačiau jokio pokalbio apie tai, kad pareiškėjas dalyvaus konkurse naudodamas tarnybos laiką, nebuvo ir toks sutikimas pareiškėjui nebuvo duotas. Su tuo iš esmės sutinka ir pats pareiškėjas, nes skunde jokia forma neužsimena apie tai, kad jam buvo duotas sutikimas dalyvavimui konkurse panaudoti būtent tarnybos laiką. Tuo tarpu, kai kiti konkurse dalyvavę asmenys pateikė prašymus dėl kasmetinių atostogų suteikimo 2020 m. spalio 6 d. (konkurso dienai).
3.1.2. Antrasis tarnybinis nusižengimo tyrimas buvo atliktas dėl to, kad pareiškėjas aplaidžiai vykdė pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neužfiksavo visų pažeidimų, kurie yra sisteminiai, t. y. aplaidžiai, neišsamiai, nekokybiškai atliko UAB „Transaibė“ patikrinimą. Dėl ko buvo konstatuotas tarnybinio nusižengimo faktas. Teigia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas pagrįstai – gavus oficialią informaciją, todėl nėra pagrindo teigimui, kad tarnybiniai patikrinimai atliekami dėl tiesioginio vadovo priešiškos nuomonės pareiškėjo atžvilgiu.
3.1.3. Tuo pačiu akcentuoja tai, kad šiais dviem tarnybinių patikrinimų atvejais konstatuota, jog buvo padaryti tarnybiniai nusižengimai, tačiau tarnybinės nuobaudos pareiškėjui nebuvo skirtos, kas įrodo, jog tarnybinio nusižengimo tyrimai buvo inicijuoti pagrįstai ir pareiškėjas Administracijoje nėra engiamas.
3.2. Dėl skatinimo priemonių pareiškėjui neskyrimo paaiškina, kad pareiškėjo atžvilgiu 2020 m. buvo atliekami du tarnybinių nusižengimų tyrimai, po kurių buvo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinius nusižengimus. Taip pat pareiškėjas iki 2020 m. sausio 23 d. turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą – pastabą. Taigi, esant tokiai situacijai, pareiškėjo veikla niekaip negali būti vertinama kaip nepriekaištinga, paskiriant jam teisės aktuose numatytą skatinimo priemonę. Pareiškėjo teiginiai, kad skatinimo priemonių neskyrimas įrodo tiesioginio vadovo nusistatymą prieš pareiškėją, laikytini neįrodytais. Pareiškėjui skatinimo priemonės negalėjo būti skiriamos būtent dėl teisinio reglamentavimo.
3.3. Nesutinka su pareiškėju, kad tiesioginis vadovas yra nusistatęs prieš pareiškėją ir vykdo mobingą jo atžvilgiu. Kaip patvirtina el. paštu siųsti pareiškėjo laiškai tiesioginiam vadovui, būtent pats pareiškėjas yra nusiteikęs prieš tiesioginį vadovą ir su juo nuo 2017 m. bendrauja arogantiškai bei pašaipiai. Pareiškėjas savo valia nurodė, kad metinių užduočių neįvykdė ir metinio pokalbio su tiesioginiu vadovu metu (2021 m. balandžio 15 d.) pareiškėjas savo pozicijos nekeitė, t. y. sutiko, kad metinių užduočių nėra įvykdęs. Tik vertinimo komisijos posėdžio metu pirmą kartą pareiškėjas nurodė, kad jam nustatytas metines užduotis įvykdė iš dalies. Vertinimo komisijos nariams pasiteiravus pareiškėjo, kodėl tokiu atveju pildydamas vertinimo anketą pareiškėjas savo valia pažymėjo, jog metinių užduočių neįvykdė, pareiškėjas atsakė, kad suklydo žymėdamas. Pareiškėjas, tiek pildydamas veiklos vertinimo anketą, tiek jau metinio pokalbio metu neišplėtojo argumentų, kodėl Covid-19 pandemija turėjo įtakos jam nustatytų metinių užduočių įvykdymui. Svarbu tai, kad pareiškėjas, įžvelgdamas grėsmę, jog metinių užduočių gali neįvykdyti dėl Covid-19 pandemijos, turėjo teisę inicijuoti pokalbį su tiesioginiu vadovu, aptarti galimas rizikas ir pakoreguoti metines užduotis ir (ar) jų vykdymo terminus.
3.4. Dėl metinių užduočių įvykdymo atsakovė paaiškina, kad:
3.4.1. Pirmoji metinė užduotis laikytina kaip neįvykdyta, nes pareiškėjas derinimui nepateikė jokios medžiagos. Pareiškėjas savo skunde nutyli aplinkybę, kad jo pateikta medžiaga buvo viso labo kitų autorių, parengtų viešai prieinamų straipsnių, sujungimas į vieną dokumentą. Palyginus straipsnių bei pareiškėjo parengtos medžiagos turinį, matyti, kad pareiškėjas tiesiog juos perkėlė. Pareiškėjo pateiktoje medžiagoje nėra daromos šaltinio nuorodos į aukščiau minėtus straipsnius ar kaip kitaip nurodoma, kad yra cituojami kitų autorinių teiginiai, taip pat nėra pateikiamos jokios papildomos pareiškėjo įžvalgos ir (ar) apibendrinimas. Taigi pareiškėjas pasisavino kitų asmenų intelektinę nuosavybę ir tokiais veiksmais siekė apgauti tiesioginį vadovą, esą pats parengė medžiagą.
3.4.2. Antroji metinė užduotis – didinti sausumos transporto ir jo eismo dalyvių saugumą pareiškėjo buvo neįvykdyta, nes pareiškėjas tiesioginiam vadovui atsiuntė ne pranešimus, o nuorodas į kitų asmenų parengtus video filmukus interneto svetainėje www.saugusmokinys.lt bei www.youtube.com. Iš esmės tokiu būdu pareiškėjas, kaip ir pirmosios metinės užduoties atveju, siekė pasinaudoti kitų asmenų sukurta intelektine nuosavybe tam, kad įvykdytų savo metinę užduotį. Pažymi, kad pastaruosius mokymosi metus mokinių mokymas ir ugdymas buvo sėkmingai vykdomas nuotoliniu būdu, taigi, pasak atsakovės, pareiškėjas turėjo galimybę pristatyti tinkamai parengtą pranešimą nuotoliniu būdu, fiziškai nevykdamas į mokymosi įstaigas.
3.4.3. Dėl trečiosios metinės užduoties nurodo, kad pareiškėjas turėjo pateikti ne mažiau kaip 4 pasiūlymus, kaip efektyvinti ūkio subjektų priežiūrą, nustatant darbo laiko klastojimo atvejus, ir, vadovaudamasis savo paties pateiktais siūlymais (juos pritaikydamas), atlikti ūkio subjektų priežiūrą. Tačiau pareiškėjas, vykdydamas šią užduotį, tik įprastine tvarka atliko 2 patikrinimus, kurių metu buvo nustatytas vairavimo ir poilsio duomenų klastojimo faktas. Negana to, vienu atveju už šį pažeidimą traukiant administracinėn atsakomybėn atsakingą asmenį, pareiškėjas net kelis kartus turėjo perrašinėti administracinio nusižengimo protokolą, kas patvirtina pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas trūkumą. Pareiškėjas nepateikė paaiškinimų, kodėl tiesioginiam vadovui iki numatyto termino nepateikė konkrečių pasiūlymų, skirtų ūkio subjektų priežiūros efektyvinimui.
3.5. Tvirtina, kad tiesioginis vadovas teisingai ir pagrįstai metines užduotis įvertino kaip neįvykdytas, o pareiškėjas dalinio užduočių įvykdymo neįrodė.
3.6. Atsakovės teigimu, tokie rodikliai, kaip rezultatyvumas ir veiksmingumas, kurie yra vertinami nustatant valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas yra neatsiejamai susiję su metinių užduočių (ne) įvykdymo faktu.
3.7. Pareiškėjas nenurodo, kaip konkrečiai jo dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje galėjo turėti įtakos jo tarnybinės veiklos vertinimui. Administracija neturi jokios informacijos (pvz., nėra sulaukusi jokių pasiūlymų, kurių iniciatoriumi būtų pareiškėjas), kad pareiškėjas aktyviai dalyvauja profesinės sąjungos veikloje ir (ar), kad jo dalyvavimas dėl tam tikrų priežasčių galėjo būti nenaudingas tiesioginiam vadovui.
3.8. Nesutinka su pareiškėju, kad Vertinimo komisija netinkamai įvertino pareiškėją, nes šiuo atveju nėra pateikiami konkretūs pavyzdžiai, kokius procedūrinius pažeidimus atliko. Vertinimo komisijos posėdis buvo protokoluojamas, tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti buvo daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris, Administracijos manymu, paneigia pareiškėjo teiginius dėl vertinimo komisijos šališkumo ir nagrinėjimo neišsamumo. Pabrėžia, kad visų Vertinimo komisijos narių pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimas buvo vienodas. Pareiškėjas buvo įvertintas nepatenkinamai, Vertinimo komisijos narių siūlymas taip pat buvo sutapo.
3.9. Pažymi, kad tarnybinės veiklos trūkumai / tobulintinos sritys yra nustatyti, atsižvelgus į atliktą tarnybinės veiklos vertinimą, kurio metu vertinant metines užduotis, gebėjimus, kompetenciją bei kvalifikacijas buvo nustatytos sritys, kuriose pareiškėjui būtų naudinga patobulėti. Tiek parenkant sprendimą dėl nepatenkinamo pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimo, tiek tvirtinant pareiškėjo tarnybinės veiklos gerinimo planą buvo siekiama ne susidoroti su pareiškėjui, o sudaromos sąlygos pareiškėjui pasitaisyti ir, iš tiesų, pagerinti savo kompetencijas bei kvalifikaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėjas yra karjeros valstybės tarnautojas – Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Kauno skyriaus vyresnysis inspektorius. Pareiškėjas nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. kovo 31 d. buvo laikinai nedarbingas, todėl pareiškėjo metinis veiklos vertinimas Administracijoje įvyko 2021 m. balandžio 15 d. Tiesioginio vadovo ir pareiškėjo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio metu buvo aptarti pareiškėjo praėjusių metų (2020 m.) tarnybinės veiklos rezultatai, jo gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, kompetencija.
4.2. Po metinio pokalbio 2021 m. balandžio 15 d. tiesioginis vadovas užpildė motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. VTV-389 (toliau – Motyvuotas siūlymas), kuriuo pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinimai ir pasiūlė pareiškėjui nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veikos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas. Siūlymas buvo pateiktas, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pasiekti praėjusių (vertinamųjų) metų tarnybinės veiklos rezultatai, t. y. pareiškėjas neįvykdė nei vienos iš trijų jam nustatytų metinių užduočių. Pareiškėjo gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas buvo įvertinti nepatenkinamai. Pareiškėjo kvalifikacija įvertinta gerai, tačiau bendras tarnybinės veiklos vertinimas, išvedus vertinimų aritmetinį balų vidurkį, yra nepatenkinamai.
4.3. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 20 d. pateikė prašymą dėl tarnybinės veiklos vertinimo Nr. 15B-3940. Jame nurodoma, kad pareiškėjas nesutinka su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos vertinimu, prašydamas, kad jo tarnybinę veiklą įvertintų valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija.
4.4. 2021 m. gegužės 4 d. įvyko valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos, kuri buvo sudaryta 2021 m. vasario 8 d. įsakymu „Dėl Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ Nr. 2BE-44 (toliau – Vertinimo komisija), posėdis. Po posėdžio 2021 m. gegužės 4 d. surašyta Išvada, kurioje pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai ir pateiktas siūlymas pareiškėjui nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veikos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas.
4.5. 2021 m. gegužės 14 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 1 punktą, 29 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatomis, taip pat atsižvelgus į pateiktą Išvadą, Administracijos direktorius priėmė Įsakymą „Dėl pareiginės algos R. M. nustatymo“, kuriuo pareiškėjui buvo nustatytas 6,3 dydžio pareiginės algos koeficientas (ne mažesnis negu pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas).
4.6. 2021 m. gegužės 17 d., vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalimi, buvo sudarytas pareiškėjo tarnybinės veiklos gerinimo planas, kuriame nurodyti pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumai, nustatyti siektini tarnybinės veiklos rezultatai, pasiūlytos priemonės šiems rezultatams pasiekti, taip pat nurodyti terminai.
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo už 2020 m. teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas nesutinka su Vertinimo išvada, Įsakymu ir jam sudarytu tarnybinės veiklos gerinimo planu, ir mano, kad jo tarnybinės veiklos vertinimas už 2020 m. atliktas neobjektyviai ir neišsamiai, tuo tarpu, atsakovė tvirtina, kad pareiškėjo tarnybinė veikla už 2020 m. įvertinta nepatenkinamai visiškai pagrįstai.
6. Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu: 1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas, arba 2) valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje; 3) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ar savivaldybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, vadovus); 4) valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, pasibaigus jo tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus nepatenkinamai.
Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai ir nustačius mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių jo tarnybinės veiklos gerinimo planas.
Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – Aprašas) 15 punktas numato, kad Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalyje nustatytu atveju sudarius tarnybinės veiklos gerinimo planą, jame nurodomi valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos trūkumai, nustatomi siektini tarnybinės veiklos rezultatai, siūlomos priemonės šiems rezultatams pasiekti, tarnybinės veiklos gerinimo plano įvykdymo terminas. Tiesioginis vadovas nurodytą planą sudaro atskiru dokumentu ir pateikia valstybės tarnautojui susipažinti ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo sprendimo nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą priėmimo. Nurodyto plano vykdymą koordinuoja tiesioginis vadovas.
7. Dėl metinių užduočių įvykdymo.
7.1. Pasak pareiškėjo, jis tinkamai įvykdė metines užduotis, todėl nebuvo jokio pagrindo jo tarnybinės veiklos už 2020 m. užduotis laikytini neįvykdytomis.
7.1.1. Byloje nustatyta, kad pirmoji metinė užduotis: Įgyvendinti eismo saugumo priemones. Vertinimo rodiklis: iki 2020 m. balandžio 30 d. parengta ir su skyriaus viršininku suderinta medžiaga bei aktuali informacija apie krovinių tvirtinimo ypatumus ir svarbą, skirta įmonių vadovams ar atsakingiems asmenims už transporto veiklą įmonėje, pristatyta ir pateikta ne mažiau kaip per 80 proc. 2020 m. įmonių patikrinimų. Įvykdymo terminas: 2020 m. balandžio 30 d. Darbuotojo vertinimas: Neįvykdyta. Darbuotojo komentaras: Covid-19 įtaka. Vadovo įvertinimas: Neįvykdyta. Vadovo komentaras: Rodikliui įgyvendinti Covid-19 pandemija tiesioginės įtakos neturėjo. Medžiaga galėjo būti parengta, su skyriaus viršininku suderinta ir įmonių vadovams ar atsakingiems asmenims už transporto veiklą įmonėje, pateikta naudojantis informacinių sistemų galimybėmis. Darbuotojas derinimui nepateikė jokios medžiagos.
Pareiškėjas su tuo nesutinka, tvirtindamas, kad dar 2020 m. balandžio 28 d. el. paštu išsiuntė medžiagą apie krovinių tvirtinimo ypatumus ir svarbą. Skyriaus viršininkas, persiųsdamas minėtą medžiagą E. K., kuri yra atsakinga už komunikaciją, nurodė, kad mano, jog visai neblogai padirbėta, tačiau vėliau 2020 m. gegužės 4 d. el. paštu atkreipė dėmesį, kad ši užduotis neįvykdyta. Kadangi skyriaus viršininkas nenurodė, kad medžiagą būtina pakoreguoti ar pateikti iš naujo, pareiškėjas suprato, jog viršininkas nusprendė, kad pareiškėjas užduotį įvykdė.
Byloje pateikti pareiškėjo el. laiškai, kurie buvo siųsti tiesioginiam vadovui 2021 m. balandžio 28 d., kartu su medžiaga „Krovinių tvirtinimas“ tiesioginio vadovo pripažinta kaip netinkama metinei užduočiai įvykdyti ir teismo su tokia išvada sutinka, nes ji nebuvo suderinta. Tai patvirtina atsakovė, teigdama, jog nors ir galima pripažinti, kad pareiškėjas pateikė tam tikrą medžiagą, tačiau tikrai ne tokią, kokia turėjo būti pateikta siekiant įgyvendinti pirmąją metinę užduotį. Tiesioginis vadovas pareiškėjo pateiktą medžiagą pripažino, kaip kitų autorių parengtų viešai prieinamų straipsnių sujungimą į vieną dokumentą. Tai tiesioginis vadovas pareiškėjui nurodė ir savo 2020 m. gegužės 4 d. el. laiške, siųstą medžiagą vertindamas kaip plagiatą, kas paaiškėjo tiesioginiam vadovui, atlikus detalesnį pareiškėjo pateiktos medžiagos vertinimą, dėl ko buvo ir paprašyta pareiškėjo patikslinti informacijos šaltinį. Iš tiesų, sprendžiant dėl pareiškėjo pateiktos medžiagos, matyti, kad joje nėra pateiktos šaltinio nuorodos (pareiškėjas tik el. laiške nurodė vienintelį šaltinį internetinio puslapio adresą: www.cargonews.lt/aktualijos/kroviniu-tvirtinimo-abc-fizika-teise/), taip pat nėra pateikiamos jokios paties pareiškėjo kartu su tiesioginiu vadovu padarytos įžvalgos ir (ar) apibendrinimas. Iš metinės užduoties formuluotės akivaizdu, kad būtent pats valstybės tarnautojas (kartu su vadovu) turi atlikti medžiagos pristatymą, kuri turi būti pateikta ne mažiau kaip per 80 proc. 2020 m. įmonių patikrinimų. Iš esmės pats pareiškėjas skunde neginčija tos aplinkybės, kad būtent tokiu būdu įgyvendino pirmąją metinę užduotį, tačiau, pareiškėjo teigimu, kadangi tiesioginis vadovas jam nenurodė jokių pastabų, jog būtina pakoreguoti pateiktą medžiagą ir / ar ją paruošti iš naujo, pareiškėjas manė, kad ši užduotis įvykdyta tinkamai. Teismo vertinimu, metinių užduočių įgyvendinimas yra paties valstybės tarnautojo siekiamybė, todėl pareiškėjas privalėjo pats būti pakankamai aktyvus ir pasidomėti tiesioginio vadovo, ką galėtų atlikti, kad užduotis būtų įgyvendinta tinkamai. Be to, 2020 m. gegužės 4 d. el. laiške tiesioginis vadovai pasisakė, kad laiko, jog užduotis neįvykdyta, tačiau Pareiškėjas jokių veiksmų nesiėmė. Pareiškėjas ir pats vertinimo anketoje neginčijo, kad užduotis neįvykdyta, tačiau neįvykdymo priežastimi nurodė Covid 19 įtaką. Toks Pareiškėjo vertinimas tik deklaratyvus – jis konkrečiai nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokią įtaką pandemija turėjo užduoties vykdymui ir kaip jis bandė spręsti šią problemą (pavyzdžiui, jeigu negalėjo padaryti pristatymų fiziškai, nesidomėjo ir nesiūlė kitokių galimybių). Taigi tokioje situacijoje teismas daro išvadą, kad pirmoji metinė užduotis įvertinta kaip neįvykdyta pagrįstai.
7.1.2. Antroji metinė užduotis – didinti sausumos transporto ir jo eismo dalyvių saugumą. Vertinimo rodiklis – iki 2020 m. birželio 30 d. parengtas ir iki 2020 m. rugsėjo 30 d. pristatytas, su skyriaus viršininku suderintas, ne mažiau kaip 100 ir ne mažiau kaip dviejų skirtingų rajoninių mokyklų pradinių klasių moksleivių pranešimas apie saugų elgesį eisme, vykstant į ir iš mokymosi įstaigų. Po pranešimų rezultatai pateikti el. paštu skyriaus viršininkui. Įvykdymo terminas: 2020 m. rugsėjo 30 d. Darbuotojo vertinimas: neįvykdyta. Darbuotojo komentaras: Covid-19 įtaka. Vadovo vertinimas: neįvykdyta. Vadovo komentaras: Pranešimo rengimui apie saugų elgesį eisme vykstant į ir iš mokymo įstaigų Covid-19 pandemija įtakos neturėjo. Darbuotojas pranešimo nerengė ir su skyriaus viršininku nederino.
Į bylą pateiktas pareiškėjo el. laiškas (siųstas tiesioginiam viršininkui 2020 m. balandžio 29 d.) patvirtina, kad pareiškėjas tiesioginiam vadovui atsiuntė ne parengtą pranešimą (pranešimus), o tik atskiras nuorodas į kitų asmenų parengtus video filmukus, rastus interneto svetainėse: www.saugusmokinys.lt ir www.youtube.com. Vienintelis prierašas prie šių nuorodų toks, kad pareiškėjas rugsėjo mėn. tarsis su mokykla. Išklausius teismui pateiktą garso įrašą, kuriame užfiksuotas pareiškėjo pokalbis su Vertinimo komisija, darytina išvada, kad antrosios metinės užduoties (ne) įvykdymo aplinkybės buvo išsamiai aptartos Vertinimo komisijos posėdyje ir ji pagrįstai laikytina kaip neįvykdyta. Vertinimo komisija pareiškėjo išklausė ir pareiškėjas pripažino, kad tiesiog paėmė medžiagą iš „Youtube“ kanalo (garso įrašo 30 min.) ir tuo pačiu patvirtino, kad kitokio būdo, kaip šią metinę užduotį įvykdyti, neįsivaizduoja. Dėl to akivaizdu, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog antroji metinė užduotis buvo įvykdyta tinkamai. Tačiau su tokiu pareiškėjo manymu nesutiktina, nes antrosios metinės užduoties formuluotė patvirtina, jog pareiškėjas šią užduotį suprato neteisingai (kaip suprantama iš vertinimo posėdžio metu pateiktų pareiškėjo paaiškinimų, minėtai užduočiai įgyvendinti pakanka parodyti jo surastus video įrašus). Kaip galima spręsti iš antrosios metinės užduoties formuluotės, pareiškėjas turėjo pats parengti ir su tiesioginiu vadovu suderinti savo parengtą pranešimą, skirtą sausumos transporto ir jo eismo dalyvių saugumui didinti, kuris turėjo būti pristatytas pradinių klasių moksleiviams. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad siekė iki 2020 m. rugsėjo 30 d. padaryti pristatymus mokyklose ir nenurodė priežasčių, kurios sutrukdė tai padaryti.
7.1.3. Trečioji metinė užduotis – didinti patikrinimų efektyvumą, atliekant ūkio subjektų priežiūrą. Vertinimo rodiklis – iki 2020 m. kovo 31 d. el. paštu skyriaus viršininkui pateikti ne mažiau 4 pasiūlymai, kaip efektyvinti ūkio subjektų priežiūrą nustatant darbo laiko klastojimo atvejus. Iki 2020 m. gruodžio 31 d. ne mažiau nei 2 pasiūlymai sėkmingai pritaikyti praktiškai (nustatyti ne mažiau nei 2 darbo laiko klastojimo atvejai), jų rezultatai aprašyti ir persiųsti skyriaus viršininkui el. paštu. Įvykdymo terminas: 2020 m. gruodžio 31 d. Darbuotojo vertinimas: neįvykdyta. Darbuotojo komentaras: Covid-19 įtaka. Vadovo vertinimas: neįvykdyta. Vadovo komentaras: rodikliui įgyvendinti Covid-19 pandemija tiesioginės įtakos neturėjo. Pandemijos metu įmonių tikrinimai buvo atliekami nuotoliniu būdu. Pasiūlymai, kaip efektyvinti ūkio subjektų priežiūrą nustatant darbo laiko klastojimo atvejus, nederinti, nepateikti ir nepritaikyti praktiškai.
Kaip matyti iš pateiktos šios metinės užduoties formuluotės, pareiškėjas turėjo pateikti ne mažiau kaip 4 pasiūlymus, kaip efektyvinti ūkio subjektų priežiūrą nustatant darbo laiko klastojimo atvejus, ir, vadovaudamasis savo paties pateiktais pasiūlymais (juos pritaikydamas praktikoje), atlikti ūkio subjektų priežiūrą. Pareiškėjo teigimu, 2020 m. balandžio 3 d. ir 2020 m. spalio 13 d. jis atliko du patikrinimus, kurių metu nustatė 2 darbo laiko klastojimo atvejus, todėl jam nesuprantama, kodėl tiesioginis vadovas pripažino, kad trečioji metinė užduotis neįvykdyta. Teismo vertinimu, vien tai, kad turėjo būti pateikti ne mažiau kaip 4 pasiūlymai, įrodo, kad metinė užduotis nebuvo įvykdyta tinkamai, nes nagrinėjamu atveju pareiškėjas atliko 2 įprastinius patikrinimus, kurių metu buvo nustatytas vairavimo ir poilsio duomenų klastojimo faktas. Tai patvirtina byloje pareiškėjo pateikti patikrinimo rezultatai ir prie jų pridėti protokolai. Tačiau juose nėra suformuluoti jokie pasiūlymai, kaip efektyvinti ūkio subjektų priežiūrą, kai nustatomi darbo laiko klastojimo atvejai. Šios metinės užduoties formuluotė gana aiškiai matyti, kad ji susideda iš dviejų dalių: visų pirma, pateikti pasiūlymus, antra, sėkmingai pritaikyti juos (bent 2) praktiškai. Išklausius teismui pateiktą garso įrašą, spręstina, kad Vertinimo komisijos posėdžio metu (garso įrašo 37 min.) pareiškėjas Vertinimo komisijai nepaaiškino, kodėl tiesioginiam vadovui iki numatyto termino nepateikė konkrečių pasiūlymų, skirtų ūkio subjektų priežiūros efektyvinimui ir pripažino, kad tokius pasiūlymus pateiks kitais metais. Įvertinus tai, kad trečiajai metinei užduočiai įgyvendinti nepakanka tik atlikti įprastinius patikrinimus, kuriuos pareiškėjas atlieka vykdydamas savo darbo funkcijas, teismas daro išvadą, jog buvo pagrįstai nuspręsta, kad ši metinė užduotis yra neįvykdyta.
7.1.4. Tuo pačiu teismas pastebi, kad pareiškėjas pats savo metines užduotis įvertino kaip neįvykdytas ir kaip objektyvią aplinkybę, sutrukdžiusią jam tinkamai įgyvendinti metines užduotis nurodė Covid-19 pandemija. Tiesioginis vadovas su tokiu pareiškėjo teigimu nesutiko, nurodydamas, kad vertinimo rodikliui (visų trijų metinių užduočių įgyvendinimui) Covid-19 pandemija tiesioginės įtakos neturėjo. Teismas iš esmės visiškai sutikti su tokiu tiesioginio vadovo (atsakovės) vertinimu negali, nes vis tik visuotinė pasaulinė pandemija dėl Covid-19 apsunkino galimybes ne tik pareiškėjui tinkamai atlikti pavestus uždavinius, nepaisant to, gali patvirtinti, kas tokia galimybė nebuvo visiškai apribota, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, nuotoliniu būdu. Taigi pripažinti, kad metinių užduočių įgyvendinimui Covid-19 pandemija tiesioginės įtakos visiškai neturėjo, yra neteisinga.
7.1.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad metinės užduotys įgyvendinimui valstybės tarnautojui pateikiamos metų pradžioje ir su jomis valstybės tarnautojas susipažįsta iš karto po praėjusiųjų metų tarnybinės veiklos vertinimo, taigi yra pakankamai laiko suprasti, kaip valstybės tarnautojas jas įgyvendins (įvertinus jose nurodytus terminus). Nagrinėjamu atveju metinės užduotys buvo suderintos su pačiu pareiškėju ir iš esmės suformuotos iš pirminių jo pasiūlytų (garso įrašo 1:34 min.). Tai įrodo, kad pareiškėjas jam suformuluotas įvykdyti metines užduotis turėjo suprasti. Pareiškėjui suformuluotos užduotys Vertinimo komisijos buvo taip pat įvertintos, kaip aiškios ir suprantamos.
8. Dėl tiesioginio vadovo išankstinio nusistatymo prieš pareiškėją ir vykdomo mobingo pareiškėjo atžvilgiu.
8.1. Pareiškėjo teigimu, toks jo tarnybinis veiklos vertinimas už 2020 m. yra diskriminacinio pobūdžio, susijęs su pareiškėjo veikla ir naryste profesinėje sąjungoje.
Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, kad tiesioginis vadovas siekia pašalinti jam nepalankų profesinės sąjungos narį. Pareiškėjas nurodo tik bendro pobūdžio teiginius, kad jis aktyviai dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, tačiau jie negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog dėl tokių pareiškėjo veiksmų atlikti tarnybiniai patikrinimai ar dėl to pareiškėjo tarnybinė veikla už 2020 m. buvo įvertinta nepatenkinamai. Tokie pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Byloje nei atsakovė, nei pareiškėjas nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad toks pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas siekiant nubausti pareiškėją išimtinai tik dėl to, kad jis yra profesinės sąjungos narys.
8.2. Taip pat pareiškėjas tvirtina, kad dėl tiesioginio vadovo priešiškumo (nepalankumo) jo atžvilgiu, 2020 m. buvo atlikti net 2 tarnybiniai patikrinimai. Teismas, pasisakydamas dėl šio pareiškėjo manymo, pažymi, kad iš byloje pateiktų motyvuotų išvadų dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatų matyti, jog 2020 m. buvo atlikti 2 tarnybiniai patikrinimai. Teismas šioje byloje nesprendžia dėl tarnybinio nusižengimo konstatavimo teisėtumo, šią aplinkybę vertina tik tiek, kiek ji susijusi su skundo dalyku – kasmetiniu vertinimu ir jo rezultatais:
8.2.1. Pirmasis 2020 m. tarnybinis patikrinimas (motyvuota išvada 2020 m. lapkričio 5 d. Nr. 1PE-21) buvo atliktas dėl to, kad pareiškėjas, neinformavęs tiesioginio vadovo ir vadovybės, tarnybos metu dalyvavo konkurse Kauno skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigoms užimti ir taip galimai pažeidė valstybės tarnautojo pareigas, t. y. manydamas, kad gali išnaudoti pietų pertraukos ir specialiųjų pertraukų laiką (tuo metu dirbdamas) ir šį laiką panaudoti kitu, nei nustatyta, laiku, ir atsižvelgdamas į tai, kad pretendentų vertinimas komisijoje nuotoliniu būdu vyko Administracijos patalpose gretimame kabinete, tarnybos (darbo) metu kaip pretendentas dalyvavo Administracijos Priežiūros departamento Kauno skyriaus vyriausiųjų inspektorių (skelbimų Nr. 44841 ir Nr. 44842) konkurse, nepateikęs prašymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo ir negavęs tiesioginio vadovo sutikimo jokia kita forma. Pareiškėjas skunde neginčija, kad jam nebuvo galimybės pateikti prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo (arba jam tokia galimybė buvo apribota), tačiau tvirtina, kad 2020 m. jo atžvilgiu buvo pradėti tarnybiniai patikrinimai tik dėl mažareikšmių (formalių) nusižengimų, dėl prieš jį vykdomo tiesioginio vadovo mobingo. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka, nes byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog tiesioginis vadovas iš tiesų būtų šališkas pareiškėjo atžvilgiu, jį nuolat engtų ir kitaip neigiamai su juo elgtųsi. Pareiškėjas pateikia teismui tik jo subjektyvius teiginius (pamąstymus). Nagrinėjamu atveju tiesioginis vadovas 2020 m. spalio 8 d. pranešimu apie galimai pažeistas valstybės tarnautojo pareigas kreipėsi į Administraciją, dėl ko pareiškėjo atžvilgiu buvo inicijuotas tarnybinio nusižengimo tyrimas, tačiau teigti, kad dėl tokio pranešimo pareiškėjas yra engiamas, pagrindo nėra. Vien tik kreipimasis dėl galimo pažeidimo nesudaro pagrindo teigti esant šališkumą. Juolab, kad konstatuota, kad pareiškėjas iš esmės pažeidimą padarė.
8.2.2. Dėl antrojo tarnybinio patikrinimo (motyvuota išvada 2020 m. gruodžio 4 d. Nr. 1PE-29) pasakytina, kad jis buvo atliktas, patikrinus pareiškėjo tikrintos UAB „Transaibė“ Ūkio subjektų, susijusių su kelių transportu, stebėsenos ir informavimo valstybės informacinėje sistemoje „Vektra (toliau – IS „Vektra“) pateiktus skaitmeninius tachografų duomenis. Šio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad patikrinimo akte nėra užfiksuotų ir išanalizuotų duomenų apie transporto priemones vairavusius asmenis, kurių vairuotojų skaitmeninės kortelės buvo naudojamos įmonės transporto priemonėse įrengtuose skaitmeniniuose tachografuose ir neužfiksuoti pažeidimai, t. y. krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais nenaudojant vairuotojo kortelės. Taigi antrasis 2020 m. tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo – dėl aplaidžiai, neišsamiai ir nekokybiškai atlikto UAB „Transaibė“ patikrinimo. Atlikus antrąjį tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo konstatuotas tarnybinio nusižengimo faktas.
8.3. Pareiškėjo teigimu, jam nepagrįstai tiesioginis vadovas neskyrė skatinimo priemonių. Teismas tokį pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes pareiškėjui skatinimo priemonių neskyrimo klausimas nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, vertinant tarnybinės veiklos už 2020 m. teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat tai niekaip neįrodo tiesioginio vadovo nusistatymo prieš pareiškėją.
9. Dėl Vertinimo komisijos atlikto tarnybinės veiklos vertinimo pažymėtina, kad valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo Vertinimo komisijoje tvarka reglamentuojama Vyriausybės patvirtintame Apraše.
Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo sudaro nuolatinę valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją, į kurios sudėtį Aprašo 43 punkto trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje pastraipose nustatytais atvejais įtraukia papildomus vertinimo komisijos narius (41 punktas). Pagal Aprašo 43 punktą vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 valstybės tarnautojų, einančių pareigas toje pačioje įstaigoje, kaip ir valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama. <...> Vertinimo komisijos darbo forma – posėdžiai. Sprendimą dėl vertinimo komisijos posėdžio datos ir laiko priima vertinimo komisija. Šis posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens rašytinio prašymo ar valstybės tarnautojo rašytinio kreipimosi pateikimo vertinimo komisijai dienos, išskyrus Aprašo 52 punkto pirmojoje pastraipoje nustatytus atvejus (45 punktas).
Aprašo 49 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu vertinimo komisija posėdyje: 49.1. nagrinėja valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą pagal Motyvuotą siūlymą ar Siūlymą; 49.2. priima sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo; 49.3. priima sprendimą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikiamo siūlymo; 49.4. surašo Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą.
Vertinimo komisija, nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertina pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat vertina tarnybinės veiklos gerinimo plano vykdymo rezultatus, jeigu toks planas buvo sudarytas (50 punktas). Valstybės tarnautojas, nagrinėjant jo tarnybinę veiklą, kviečiamas į vertinimo komisiją pokalbiui, išskyrus Aprašo 52 punkto antrojoje pastraipoje nustatytą atvejį. <...> Vertinimo komisija turi teisę į vertinimo komisiją kviesti pokalbiui valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą, tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, prašymu – liudytojus (51 punktas). Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai arba nepatenkinamai, priima sprendimą dėl vieno iš Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 8 ar 9 dalyje nurodytų siūlymų pateikimo valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui (54 punktas). Vertinimo komisijos posėdis protokoluojamas (58 punktas). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris perkeliamas į skaitmeninę laikmeną ir saugomas įstaigoje (59 punktas).
Teismas, susipažinęs su garso įrašu, daro išvadą, kad Vertinimo komisijos nariai, siekdami išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su metinių užduočių, gebėjimų bei kompetencijos vertinimu, savo funkciją atliko tinkamai ir atsakingai. Pokalbio metu pareiškėjui buvo užduodami tikslingi klausimai, siekiant išsamiai išsiaiškinti tam tikras aplinkybes. Tuo pačiu pareiškėjas buvo išklausytas ir jam pokalbio metu buvo sudarytos sąlygos pateikti savo poziciją dėl tiesioginio vadovo atlikto tarnybinės veiklos vertinimo. Pokalbio (vertinimo) metu taip pat buvo kviečiamas (išklausytas) ir pats tiesioginis vadovas, kuriam taip pat buvo pateikti klausimai dėl tarnybinės veiklos vertinimo (taip pat buvo išdėstyta tiesioginio vadovo pozicija). Išklausius tiek pareiškėjo, tiek tiesioginio vadovo pozicijas, Vertinimo komisijos nariai aptarė pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimą. Ko pasekoje, buvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimo. Pažymėtina, kad, kaip to reikalauja Aprašo nuostatos, Vertinimo komisijos posėdis buvo protokoluojamas, taip pat tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti buvo daromas skaitmeninis garso įrašas. Byloje pateiktas vertinimo lentelė patvirtina, kad visų Vertinimo komisijos narių pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimas buvo vienodas – nepatenkinamai. Taip pat ir visų Vertinimo komisijos narių siūlymas – nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veikos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas. Šioje situacijoje teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad Vertinimo komisija savo funkcijas atliko netinkamai, nes tarnybinės veiklos vertinimas atliktas neobjektyviai (šališkai), o Vertinimo komisija palaikė šališką ir subjektyvią pareiškėjo viršininko nuomonę.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės priimtas skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti pagrindo nėra. Pareiškėjo reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Administracijos Įsakymas paliekamas nepakeistas.
11. Dėl skundžiamos Vertinimo išvados pasakytina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-172-10, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-560-10, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-62-180-11). Kita vertus, nurodyta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-502-278-06, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1669-08). Anksčiau aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad Vertinimo komisijos parengta išvada yra sudėtinė galutinio įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimo dėl valstybės tarnybinės veiklos vertinimo dalis. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada tik siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, kuriuo ir būtų galutinai įvertinta pareiškėjo tarnybinė veikla.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose, taikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, laikosi nuoseklios praktikos, kad valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolas ir išvada, kuriose išreiškiami siūlymai dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo, yra tik sudėtinės galutinio įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimo dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo dalys, kurios vertinamos tikrinant minėto galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1111-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-684-556/2019, 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-552/2020, 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-484-492/2021).
Pareiškėjo keliamas ginčas dėl Vertinimo išvados iš esmės yra ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės (joje nėra formuojami nurodymai arba taikomos atsakomybės priemonės (skiriamos sankcijos), tiesioginio poveikio asmens, kuriam ji surašyta, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vertinimo išvada pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Taigi administracinė byla dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Vertinimo išvadą nutrauktina.
12. Dėl sudaryto pareiškėju tarnybinės veiklos gerinimo plano pasakytina, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalį valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai ir nustačius mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių jo tarnybinės veiklos gerinimo planas. Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalyje nustatytu atveju, sudarius tarnybinės veiklos gerinimo planą, jame nurodomi valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos trūkumai, nustatomi siektini tarnybinės veiklos rezultatai, siūlomos priemonės šiems rezultatams pasiekti, tarnybinės veiklos gerinimo plano įvykdymo terminas. Tiesioginis vadovas nurodytą planą sudaro atskiru dokumentu ir pateikia valstybės tarnautojui pasirašytinai susipažinti ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo sprendimo nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą priėmimo. Nurodyto plano vykdymą koordinuoja tiesioginis vadovas (Aprašo 15 punktas).
Pareiškėjas teigia, kad tarnybinės veiklos gerinimo planas parengtas tendencingai, siekiant, kad jis neįvykdytų siūlomų priemonių ir būtų atleistas iš užimamų pareigų, jame nurodant veiklos trūkumus ir tobulintinas sritis.
Teismas su tokiu pareiškėjo manymu iš dalies sutinka, pažymėdamas, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjui sudaryto tarnybinės veiklos gerinimo plano turinį, matyti, kad jis nors yra pakankamai aiškus ir detalus, tačiau vis dėl to teismui tenka pripažinti, kad jame yra nustatyti tarnybinės veiklos trūkumai / tobulintinos sritys bei nurodytos siūlomos priemonės, kurių pagalba pareiškėjas gali pasiekti numatytą rezultatą, nėra visiškai objektyvūs ir pakankamai apibrėžti. Vertintina, kad atsakovės įvardintos tobulintinos sritys tokios, kaip trūksta bendradarbiavimo su kolegomis, dalijimosi informacija (II lentelės eilutė), griežtas ir nedraugiškas bendravimo stilius, neišlaikomas ramus ir malonus balso tonas (III lentelės eilutė), nedemonstruoja gebėjimų kurti dalykišką ir pozityvų santykį (V lentelės eilutė), trūksta gebėjimų valdyti konfliktines situacijas, jų metu yra kategoriškas, neatsižvelgia į kitų asmenų nuomonę (VI lentelės eilutė), trūksta gebėjimų parengti išsamias ataskaitas, išskirti esminę informaciją, savarankiškai nerengia motyvuotų pasiūlymų (VII lentelės eilutė), savarankiškai nekeičia veiklos prioritetų, nesprendžia probleminių klausimų (X lentelės eilutė), nors ir, kaip teigia atsakovė, buvo nustatytos su tikslu, kad pareiškėjas patobulėtų, tačiau šiuo atveju yra pernelyg sunkiai pasiekiami. Pirma, siektini rezultatai suformuluoti abstrakčiai (pvz., II eilutėje – „efektyviai bendradarbiaujama“, II eilutėje – „Bendravimo stilius malonus, draugiškas <..> Balso tonas išlaikomas ramus ir malonus, nepriklausomai nuo pašnekovo bendravimo.“, V eilutėje – „Kuria dalykiškus ir pozityvius santykius...“, „Geba valdyti konfliktines situacijas. Pokalbių metu yra lankstus (nekategoriškas)..“, VII eilutėje – „Nesunkiai atlieka analizes, <..>“, X eilutėje – „Savarankiškai keičiami veiklos prioritetai“) arba subjektyviai (II eilutė – „Ne mažiau 70 proc. bendrą projektą/užduotį vykdžiusių kolegų tarnautojo bendravimą vertina teigiamai“), siūlomos priemonės neatitinka pareiškėjo funkcijų (VII eilutė – „Išanalizuoti pasirinktą skyriaus veiklos sritį ir išskirti tobulintinas vietas“, nes tai susiję su skyriaus darbo organizavimu). Taip pat reikia įvertinti tai, kad pareiškėjas metų eigoje privalo vykdyti ir savo tiesiogines funkcijas, numatytas pareigybės aprašyme. Dėl to sutiktina su pareiškėju, kad tai pernelyg sunkiai pasiekiamos priemonės. Teismas pritaria, kad tokios siūlomos priemonės, kaip perskaityti ugdomąsias knygas, viešai prieinamus straipsnius ar priemonės, susijusios su dalyvavimu mokymuose, bendravimu ir (ar) komunikavimu su kolegomis bei kitais kompetentingais asmenimis, siekiant įgauti gerosios praktikos – tikrai nėra neįveikiamos per 6 mėnesius laikotarpį, kuris numatytas minėtame tarnybinės veiklos gerinimo plane. Dėl šios priežasties tarnybinės veiklos gerinimo planas naikintinas iš dalies, paliekant galioti tarnybinės veiklos gerinimo plano I, IV, VIII ir IX lentelės stulpelius.
13. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 400,00 Eur už skundo parengimą ir konsultacijas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
Pareiškėjas prašo priteisti 400,00 Eur už advokato V. P. (2021 m. gegužės 24 d. atstovavimo sutartis) parengtą jam skundą. Nagrinėjamu atveju 2020 m. metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1 524,20 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 2,5, t. y. už 2021 m. gegužės 28 d. parengto skundo surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 3 840,50 Eur (2,5 x 1 524,20 Eur). Teismo vertinimu, tarnybinės veiklos gerinimo planas sudaro reikšmingą Pareišėkjo interesą, todėl laikytina, kad buvo patenkinta 40 proc. iš 3 pareiškėjo skundo reikalavimų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinęs, kad už teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prašoma priteisti suma protinga, neviršijanti Rekomendacijose nurodytų sumų, pareiškėjui priteisia 160,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 40 straipsniu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. M. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Kauno skyriaus vyresniojo inspektoriaus R. M. tarnybinės veiklos 2021 m. gegužės 17 gerinimo plano Nr. 11B-1744 dalį (II, III, V, VI, VII, X eilutes).
Nutraukti administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo R. M. skundo reikalavimo panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos metinio veiklos vertinimo komisijos 2021 m. gegužės 4 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 11B-1619.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjui R. M. priteisti iš atsakovės Lietuvos transporto saugos administracijos 160,00 Eur (šimtas šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.