- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-30
- Bylos Nr.
- eAN2-292-1072/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02018-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Advokatai
- Jonas Bložė
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) įgalioto atstovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutarimo, kuriuo V. A. skundas tenkintas, Institucijos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-30106-2024 panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena V. A. atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. V. A. Institucijos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones, 4 mėnesiams, už tai, kad jis, 2024 m. spalio 2 d. 08.13 val. Vilniaus r. sav., krašto kelyje, Vilnius–Švenčionys–Zarasai, 29,000 km, vairuodamas transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė automobilį vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y. kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė linija. Šiais savo veiksmais V. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 3 priedo 1.1 punkto, 140 straipsnio 7 punkto (teismo past. turi būti 140.7 punkto) reikalavimus.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutarimu Institucijos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimas panaikintas ir administracinė teisena V. A. atžvilgiu nutraukta. Priteista V. A. iš valstybės 2 105,40 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucijos įgaliotas atstovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Institucijos įgalioto atstovo nuomone, skundžiamą nutarimą priėmęs pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytų įrodymų visumą, dėl to nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Vieni iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų, už kuriuos kyla administracinė atsakomybė, yra lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Įstatymo leidėjas nėra nurodęs, kad lenkimas nelaikomas draudžiamu, kai jis pradedamas leidžiamoje zonoje, o baigiamas draudžiamoje. Lenkimas prasideda įsitikinus, jog lenkti saugu ir baigiasi tik saugiai atlikus manevrą bei sugrįžus į savo važiuojamąją eismo juostą. Todėl įstatymo leidėjas yra uždraudęs atlikti lenkimo manevrą, kad jis bet kuriuo metu būtų atliekamas uždraustoje tam daryti teritorijoje, ką ženklina kelio ženklai ir horizontalus kelio ženklinimas. Vairuotojas turi pareigą įvertinti visas aplinkybes, ar kelio ruožas leidžia atlikti lenkimą ir, ar yra galimybė jį saugiai užbaigti.
3.2. Pasak Institucijos įgalioto atstovo, V. A. pradėjo lenkti leidžiamoje vietoje, tačiau manevrą baigė kirsdamas ištisinę liniją. Pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo vairuotojo pareigas, manydamas, jog užtenka, kad lenkimas būtų pradėtas leidžiamoje atkarpoje. Priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime, net jei ženklinimas nėra idealiai tikslus, tai neatleidžia vairuotojo nuo atsakomybės laikytis KET. Eismo dalyvis vertina visą situaciją – kelio ženklus, eismo sąlygas, kitų transporto priemonių padėtį. V. A. lenkė dvi transporto priemones ir manevras tęsėsi ilgesnėje kelio atkarpoje. Vaizdo įraše užfiksuota, jog lenkimas buvo atliktas iš anksto planuojant aplenkti ne vieną, bet kelis automobilius, nes V. A. po pirmos transporto priemonės lenkimo neįjungė posūkio žibintų, rodančių ketinimą grįžti į savo eismo juostą, o tai padarė susilyginęs su antrąja lenkiama transporto priemone. Institucijos įgalioto atstovo vertinimu, toks iš anksto suplanuotas kelių automobilių lenkimas, esant artėjančiai ištisinei linijai ir pavojingai sankryžai, negali būti vertinamas kaip sąlygotas netikėtų aplinkybių. Lenkiama transporto priemonė greitį keitė nežymiai, neviršydama leistinos ribos, todėl nėra pagrindo teigti, kad kitas vairuotojas sąmoningai trukdė lenkimo manevrui. V. A. manevras buvo pradėtas prieš sankryžą ir baigtas kertant ištisinę liniją, iškart stabdant prieš lenkiamą automobilį, todėl būtent jis pažeidė KET 140.7 punktą.
3.3. Pasak Institucijos įgalioto atstovo, vairuotojas, objektyviai negalėdamas įvertinti situacijos, neturi pradėti lenkimo manevro. Tikėjimas, kad kelio ženklinimas bus tęsiamas pagal įprastą logiką, negali būti laikomas pateisinama priežastimi ignoruoti faktinius kelio ženklinimo elementus. Kelio horizontaliojo ženklinimo neatitikimai tam tikrų kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių nepanaikina veikos pavojingumo. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad V. A. veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties, nors veika objektyviai atitiko ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, o subjektyvioji pusė – kaltė dėl neatsargumo – akivaizdi.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. A. atstovas advokatas Jonas Bložė (toliau – ir atstovas) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti V. A. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, rengiant atsiliepimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas įvertino pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, vaizdo įrašus ir išklausė proceso dalyvių paaiškinimus, AB „Via Lietuva“ pateiktą išvadą, UAB „MC Baltics“ audito išvadą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti ir ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad V. A. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Taip pat apylinkės teismas padarė išvadą, kad turi būti vadovaujamasi principu, jog negalima reikalauti neįmanomo, todėl esant neatitikimams tarp kelio horizontaliojo ir vertikaliojo ženklinimo, tikintis, kad kelio horizontalusis ženklinimas atitiks kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių 11 pavyzdžio schemos reikalavimus, V. A., turintis specialiųjų kelio ženklinimo žinių, kaip buvęs AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), negalėjo numatyti, kad jis pažeis KET.
4.2. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog V. A. veikoje yra subjektyvioji pusė – kaltė dėl neatsargumo, prieštarauja konstatuotoms faktinėms aplinkybėms. Pasak atstovo, Institucija pripažįsta, kad V. A. vykdant lenkimo manevrą kelio ženklinimas nebuvo tinkamas bei nurodo, kad eismo dalyviui kyla atsakomybė vertinti visą situaciją. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas faktines aplinkybes ir įrodymus, nustatė, kad ginčo ruože buvo neatitikimas tarp kelio horizontaliojo ir vertikaliojo ženklinimo, kas konstatuota ir apeliaciniame skunde. Todėl akivaizdu, kad V. A., būdamas atsakingu kelių eismo dalyviu, įvertino visą situaciją – kelio ženklus, eismo sąlygas, kitų transporto priemonių padėtį ir manevrą vykdė tinkamai įsitikinęs, kad jį laiku pabaigs, tačiau to nepadarė dėl objektyvių aplinkybių, o ne dėl neatsargumo.
4.3. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad V. A. atliekant lenkimo manevrą, jis važiavo drausmingai, leistinu greičiu, nelenkė kitų transporto priemonių neleistinose vietose. Lenkimo manevras buvo užbaigtas gero matomumo ruože iki pavojingos vietos – sankryžos, kurioje draudžiamas lenkimas (KET 140.1 punktas). V. A., pradėjęs manevrą, kelio ženklą matė, atitinkamai įvertino galimą mažiausią teisės aktuose nustatytą atstumą (150 m) iki sankryžos. Jis abiejų transporto priemonių lenkimo manevrą užbaigė iki pavojingos vietos (sankryžos), kaip tai numatyta kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 34 punkte, nepažeisdamas KET reikalavimų, o vykdant lenkimo manevrą buvo įsitikinęs, kad jį pabaigs pagal KET 136 punkto reikalavimus. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad pareigūno automobilis lenkimo metu padidino greitį nuo 79 km/h iki 86 km/h, priartėjo prie priešais važiuojančios transporto priemonės ir trukdė tinkamai užbaigti vienos transporto priemonės lenkimo manevrą ir tokie veiksmai nulėmė situacijos baigtį. V. A., negalėdamas saugiai aplenkti pareigūno transporto priemonės, buvo priverstas papildomai lenkti dar vieną transporto priemonę. Atsiliepime taip pat pažymima, kad Institucija bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvi, neteikė įrodymų, nereiškė prieštaravimų, kurie paneigtų V. A. įrodymus ir argumentus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Institucijos įgalioto atstovo apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliaciniu skundu Institucijos įgaliotas atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. A. atžvilgiu nutraukti, motyvuojant tuo, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Institucijos įgalioto atstovo teigimu, V. A. pradėjo lenkti leidžiamoje vietoje, tačiau manevrą baigė kirsdamas ištisinę liniją. Pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo vairuotojo pareigas, manydamas, jog užtenka, kad lenkimas būtų pradėtas leidžiamoje atkarpoje. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei Institucijos įgalioto atstovo apeliacinio skundo ir pateikto atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutarimas, kuriuo panaikintas Institucijos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena V. A. atžvilgiu nutraukta, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas, iš kurių viena už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Pagal KET 140.7 punktą, be kita ko, lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1. Tuo tarpu KET 3 priedo 1.1 punkte numatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
9. Šioje byloje V. A. Institucijos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis, 2024 m. spalio 2 d. 08.13 val. Vilniaus r. sav., krašto kelyje, Vilnius–Švenčionys–Zarasai, 29,000 km, vairuodamas transporto priemonę lenkė automobilį vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y. kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė linija ir šiais savo veiksmais pažeidė KET 3 priedo 1.1 punkto, 140 straipsnio 7 punkto (teismo past. turi būti 140.7 punkto) reikalavimus.
10. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir dėl to nekyla ginčo, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad V. A. minėtu laiku ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę, grįždamas į savo eismo juostą po atliekamo lenkimo manevro, kirto ištisinę liniją. Esminis ginčas byloje kyla dėl to, ar V. A., pradėdamas lenkimo manevrą leidžiamoje vietoje ir manevrą baigdamas kertant ištisinę liniją, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad V. A. veiksmai, sugrįžtant į savo eismo juostą kertant ištisinę liniją, atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymius, tačiau dėl netinkamo kelio ženklinimo, jis negalėjo numatyti, kad pažeis KET. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad neįžvelgia V. A. tyčios lenkti kitą automobilį kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti kertant ištisinę eismo juostą, t. y. nenustatė administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymio. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nėra pagrindo sutikti.
11. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
12. Apygardos teismo vertinimu, pirmiau paminėtą pirmosios instancijos teismo išvadą paneigia šioje administracinio nusižengimo byloje objektyviausiu įrodymu esantis tarnybinio automobilio vaizdo kameros nufilmuotas vaizdo įrašas ,,alwa_20241002_081109_F“, kuriame užfiksuoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manevrai ir kurio pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir dėl jo svarbos kitų įrodymų kontekste nepasisakė, pernelyg sureikšmindamas V. A. pateiktą audito išvadą dėl kelio atkarpos horizontaliojo ženklinimo. Iš minėto vaizdo įrašo nuo pat jo pradžios matyti, kad kelio ruožas iki V. A. atliekamo lenkimo manevro kelio ruože, yra pakankamai aiškiai sužymėtas tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju ženklinimu. Taip pat kelio ruože yra įspėjamieji kelio ženklai, atkreipiantys vairuotojo dėmesį į būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, t. y. žyminčių sankryžą su šalutiniu keliu, šalutinį kelią iš dešinės, šalutinį kelią iš kairės bei informacinių kelio ženklų su eismo krypties rodykle į gyvenvietes ir atstumą iki jų. Toks kelio ruožo ženklinimas, įvertinus horizontalųjį kelio ženklinimą, neabejotinai patvirtina, kad kelio ruožas ir atitinkamai ginčo atkarpa reikalauja kelių eismo dalyvius būti itin atidiems bei imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Vaizdo įraše laiku apytiksliai nuo 0:02:46 iki 0:02:52 aiškiai matyti, kad V. A. vairuojamas automobilis pradėjo lenkimo manevrą dar nekirsdamas siauros ištisinės linijos, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą prieš pat prasidedant siauros ištisinės linijos žymėjimui, apvažiavo tiek automobilį, vairuojamą policijos pareigūno, kuris užfiksavo V. A. lenkimo manevrą, tiek priešais važiavusį automobilį, priešpriešine eismo juosta greta siauros ištisinės linijos apie šešias sekundes važiavo tol, kol sugrįžo į savo eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę liniją.
13. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad V. A. atliko dviejų transporto priemonių lenkimą, kurį pabaigė kirsdamas siaurą ištisinę liniją. Aplinkybė, kad V. A. lenkimo manevrą pradėjo esant leistinam lenkimo manevrui horizontaliajam kelio žymėjimui, tačiau šį manevrą pabaigė esant draudžiamam lenkimą žymėjimui (siaurai ištisinei linijai), niekaip nepašalina jo atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, ką pagrįstai pažymėjo ir Institucijos įgaliotas atstovas apeliaciniame skunde. Pastebėtina ir tai, kad V. A. lenkimo manevrą pradėjo prieš pat atsirandančiai siaurai ištisinei linijai (KET 3 priedo 1.1 punktas) bei dešiniajame kelio kelkraštyje esančiam įspėjamajam kelio ženklui Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ (prie pagrindinio kelio iš dešinės pusės prisijungia šalutinis kelias), todėl priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, jis pagrįstai galėjo tikėtis, kad toje atkarpoje, kurioje pradėjo lenkimą manevrą, buvęs horizontalusis kelio ženklinimas (artėjimo linija pagal KET 3 priedo 1.6 punktą) pasikeis.
Žemesnės instancijos teismas
14. Nors V. A. atstovas atsiliepime nurodo, kad lenkimo manevras buvo užbaigtas gero matomumo ruože iki pavojingos vietos – sankryžos, kurioje draudžiamas lenkimas (KET 140.1 punktas), o V. A., pradėjęs manevrą, kelio ženklą matė, atitinkamai įvertino galimą mažiausią teisės aktuose nustatytą atstumą (150 m) iki sankryžos, tai V. A. administracinės atsakomybės nepaneigia. Iš vaizdo įrašo ir paties V. A. pateiktos audito išvados matyti, kad vieta, kurioje V. A. pradėjo lenkimo manevrą, kelias yra ženklinamas artėjimo linija (KET 3 priedo 1.6 punktas), kuri įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus. Kaip jau buvo minėta, KET 3 priedo 1.1 punkte nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, todėl V. A., išmanydamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėdamas KET ir jų laikydamasis, taip pat pamatęs kelio ženklą Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ turėjo suvokti, jog priartėjęs prie artėjimo linijos, sekančiai lenkimo manevro atlikti negalės, kadangi už mažiausiai 150 m atstumo prie pagrindinio kelio iš dešinės pusės prisijungia šalutinis kelias, o toks lenkimo manevras yra draudžiamas. Kaip ir nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad pareigūno vairuojamo automobilio lenkimo metu padidintas greitis sutrukdė V. A. tinkamai užbaigti lenkimo manevrą. Sutiktina, kad vaizdo įraše laiku nuo 0:02:42 iki 0:02:46 užfiksuota, jog prieš pat V. A. lenkimo manevrą policijos pareigūno vairuojamas automobilis padidino važiavimo greitį nuo 82 km/h iki 86 km/h, tačiau toks greičio padidėjimas, išlaikant važiavimo leistiną greitį, nelaikytinas kaip trukdymas aplenkti didinant važiavimo greitį. Pažymėtina ir tai, kad V. A. atliekant lenkimo manevrą, pareigūno vairuojamo automobilio greitis taip pat sumažėjo iki 82 km/h, todėl spręsti, kad minėtas greičio padidinimas buvo neleistinas, sąmoningas siekis trukdyti, dėl kurio V. A. negalėjo užbaigti lenkimo manevro, nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, V. A. lenkimo manevro neketino užbaigti lenkdamas tik pareigūno vairuojamą transporto priemonę, nepaisant to, kad pareigūno vairuojamas automobilis buvo tokio atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, kad jį lenkianti transporto priemonės netrukdomai galėtų persirikiuoti į dešinę kelio pusę. Pagrindą daryti tokią išvadą patvirtina tai, kad V. A. ne tik po pirmos transporto priemonės lenkimo neįjungė posūkio žibintų, tačiau ir jo vairavimo trajektorija, važiuojant priešpriešine eismo juosta, išliko tapati.
15. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, įstatymo leidėjas nėra įtvirtinęs, jog lenkimas nelaikomas draudžiamu, kai jis pradedamas leidžiamoje zonoje, o baigiamas draudžiamoje, tačiau be KET 140.7 punkte įtvirtinto draudimo lenkti kelio ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria atitinkamas horizontalusis ženklinimas, taip pat lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“ (KET 140.1 punktas) ar kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias (KET 140.3 punktas). Kiekvienu atveju vairuotojas be specialiųjų KET taisyklių privalo laikytis ir bendrųjų eismo dalyvių pareigų, taip pat atlikdamas lenkimo manevrą, vadovautis ne vien tam tikruose kelio ruožuose esančiu kelio ženklinimu, leidžiančiu atlikti tokį manevrą, tačiau įvertinti ir kelyje susiklosčiusią eismo situaciją, sąlygas, kelio matomumą, ypatumus, lenkiamo automobilio greitį, atstumą, kurio reikės šiam veiksmui atlikti ir kitus veiksnius, kurie gali nulemti, ar šį manevrą pavyks atlikti saugiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariamu atveju V. A., būdamas atsakingu vairuotoju, turėdamas vairavimo patirties, taip pat kaip buvęs AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), išmanydamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėdamas KET ir jų laikydamasis, neabejotinai turėjo suvokti, kad priartėjęs prie artėjimo linijos (KET 3 priedo 1.6 punktas), toje atkarpoje lenkimo manevro atlikti negalės, tačiau vis tik lenkimo manevrą atliko, jį pabaigdamas kertant ištisinę liniją (KET 3 priedo 1.1 punktas), tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkto, 140.7 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje,
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vien subjektyvi V. A. nuomonė, jog kelio ruože, kuriame buvo padarytas teisės pažeidimas, yra neatitikimų tarp kelio horizontaliojo ir vertikaliojo ženklinimo, dėl kurių jis padarė pažeidimą, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Manydamas, kad konkretus horizontalusis kelio ženklinimas neatitinka visuomenės poreikių, jiems prieštarauja, V. A. turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas su pasiūlymais, kaip turėtų būti tobulinamas eismo reguliavimas keliuose, tačiau neturi teisės nesilaikyti KET reikalavimų, juos ignoruoti, elgtis taip, kaip jo subjektyviu vertinimu yra patogiau. Akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. A. turėjo galimybę lenkimo manevrą atlikti nepažeisdamas KET reikalavimų, vietoje, kurioje šio manevro atlikimas nėra draudžiamas, visiškai nepatirdamas reikšmingesnių laiko sąnaudų, tačiau jis pasirinko neteisėtą, jam patogesnį elgesio variantą, kas rodo nepakankamai atsakingą požiūrį į savo kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo pareigas kelyje.
17. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad V. A. Institucijos nutarimu paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo paskirta pažeidžiant ANK 34 straipsnio nuostatas. Apygardos teismo vertinimu, Institucijos nutarimu V. A. paskirta ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta 200 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams, nežymiai viršijant nustatytus minimalius jų dydžius, aptariamu atveju buvo individualizuota tinkamai, įvertinus ir V. A. asmenybę byloje esančius charakterizuojančius duomenis apie baustumą administracine tvarka, neatsargią kaltės formą, nėra per griežtos ir tinkamai užtikrina administracinės nuobaudos paskirtį. Be kita ko, V. A. nubaudimui neturi reikšmės tai, kad Institucija bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvi, neteikė įrodymų, nereiškė prieštaravimų. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Institucija, laikydamasi ANK 567 straipsnio reikalavimų, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo pripažino V. A. kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jai turimų duomenų pakako asmens kaltei pagrįsti. Aplinkybė, kad V. A. ir jo atstovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savarankiškai teikė įrodymus, neleidžia pripažinti, kad įrodinėjimo pareiga buvo perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
18. Atsiliepime prašoma priteisti V. A. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, rengiant atsiliepimą. Įvertinus tai, kad apeliacine tvarka išnagrinėjus Institucijos įgalioto atstovo apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, paliekant galioti Institucijos nutarimą, toks prašymas šia nutartimi yra atmestinas, nesant teisinio pagrindo tenkinti tokį pašymą. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (ANK 666 straipsnio 1 dalis), o nagrinėjamu atveju paliekant galioti Institucijos nutarimą, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. A. neturi teisės į išlaidų, patirtų dėl atstovo advokato dalyvavimo procese, atlyginimą.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Institucijos įgalioto atstovo skundas tenkinamas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutarimas panaikintinas ir paliktinas galioti Institucijos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgalioto atstovo apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-30106-2024.
V. A. atstovo advokato J. B. prašymo priteisti V. A. nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.