Kauno apygardos teismo nutartis

2022-10-20 · Civilinė byla Nr. e2S-1614-657/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-20
Bylos Nr.
e2S-1614-657/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08412-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Ieškovas
valstybės įmonės „ORO NAVIGACIJA“
Civilinė byla Nr. e2S-1614-657/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08412-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės „ORO NAVIGACIJA“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14980-959/2022, kuria iš ieškovės atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 14 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo N. Š. ieškovei VĮ „ORO NAVIGACIJA“ 5 500 nuostolius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 62 Eur žyminį mokestį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi panaikino 2022 m. birželio 14 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį paliko nenagrinėtu.

3. Atsakovas N. Š. 2022 m. rugpjūčio 24 d. teismui pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 726 Eur už advokato paslaugas, surašant prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad dėl to, jog ieškovė nesilaikė pagal DK 231 straipsnio 1 dalį privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, atsakovas buvo priverstas patirti bylinėjimosi išlaidas, kurios jam turi būti atlygintos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi priteisė iš ieškovės atsakovui N. Š. 726 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nurodė, kad, priėmus preliminarų sprendimą, atsakovas naudojosi savo teisėmis byloje turėti atstovą bei teikti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, dėl ko patyrė 726 Eur išlaidas.

Šalies argumentai

6. Įsiteisėjusia 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi konstatuota, kad ieškovė netinkamai įgyvendino savo procesines teises, t. y. kreipėsi į teismą, nesilaikydama išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Atsižvelgus, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastimi buvo ieškovės netinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, ieškovė privalo atlyginti šias išlaidas atsakovui. Nagrinėjamu atveju maksimalus priteistinas advokato užmokesčio dydis sudarytų 1 470,42 Eur (1 729,90 x 0,85). Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, realiai patirtos ir neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos nesumažintos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskirajame skunde ieškovė VĮ „ORO NAVIGACIJA“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

8. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastimi yra netinkamas ieškovės procesinių teisių įgyvendinimas. Faktas, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nesilaikydama išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, negali būti laikomas nesąžiningu proceso šalies elgesiu. Teismas turėjo įvertinti abiejų proceso šalių elgesį. Ieškovė siekė taikiai išspręsti kilusį ginčą , ir 2022 m. sausio 31 d. raštu Nr. 2-65 „Dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo“ prašė atsakovo kompensuoti ieškovei jos sumokėtą studijų kainą – 5 500 Eur bei nurodė, kad tuo atveju, jeigu atsakovas nevykdys šio prašymo, kreipsis į teismą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Raštas atsakovui buvo įteiktas 2022 m. kovo 8 d., todėl atsakovas žinojo apie ieškovės ketinimus kreiptis į teismą. Teismas nenurodė argumentų, pagrindžiančių, kad gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Šiuo atveju teismas nenagrinėjo bylos iš esmės, todėl ieškovė negali būti laikoma pralaimėjusia šalimi. Teismas, vertindamas priežastis, dėl kurių atsirado bylinėjimo išlaidos, nukrypo nuo CPK 94 straipsnio normų, ieškovę vertindamas, kaip pralaimėjusią proceso šalį, bei neįvertindamas jos patirtų materialinių teisinių padarinių.

Atsiliepimas

9. Atsakovas N. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsiliepime nurodė, kad teismas iš ieškovės priteisė atsakovo realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylai jau esant teisme, o ieškovės nurodytos aplinkybės iki bylos iškėlimo nėra aktualios. Teismas vadovavosi CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nustatė, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis yra būtent ieškovės kreipimasis į teismą, tačiau ji šias savo teises įgyvendino netinkamai, kadangi ji nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Atsakovas bylinėjimosi išlaidas patyrė išimtinai dėl ieškovės elgesio, nes jeigu ieškovė ir jos atstovai būtų tinkamai nustatę, kad ginčas tarp šalių yra kilęs iš darbo teisinių santykių, ieškinys teismui galėjo būti ir nepateiktas. Teismas, nagrinėdamas bylą dokumentinio proceso tvarka, priima sprendimą pagal su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus, atsiliepimas nėra teikiamas, preliminarus sprendimas priimamas rašytinio proceso tvarka, nekviečiant šalių į teismo posėdį, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas nedalyvavo bylos nagrinėjime ir nepateikė atsiliepimo. Būtent ieškovės elgesys teismo ir buvo įvertintas, kaip netinkamas, kas lėmė atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nutartyje nėra nustatyta, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ar jos elgesys būtų pripažintas nesąžiningu. Ieškovė pati, kreipdamasi į teismą, ieškinyje nenurodė visų su šalių ginču susijusių aplinkybių. Atsakovas savo pareigą domėtis bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu bei pateikti rašytinius įrodymus įvykdė tinkamai. Prieštaravimuose į preliminarų sprendimą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kartu pateikė PVM sąskaitą faktūrą, patvirtinančią patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą. Teismui, rašytinio proceso tvarka priėmus nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovas sekančią dieną pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas kartu su jas patvirtinančiais rašytiniais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

12. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi panaikino 2022 m. birželio 14 d. priimtą preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atsakovui N. Š. dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo paliko nenagrinėtą CPK 412 straipsnio 1 dalies pagrindu.

13. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovui priteisė jo turėtas 726 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

14. Apeliantės teigimu, išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymas negali būti laikomas nesąžiningu proceso šalies elgesiu, teismas privalėjo vertinti abiejų šalių elgesį, nukrypo nuo CPK 94 straipsnio normų, ieškovę vertindamas, kaip pralaimėjusią proceso šalį.

15. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) ir Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str. 1 d.). Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius.

16. CPK 94 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

17. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

18. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantys teisės principai (CPK 7 str., 8 str.), taip pat ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės skatina šalis protingai įvertinti bylinėjimosi perspektyvas, ginčus spręsti taikiai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi tiesiogiai į teismą, inicijavo civilinį procesą. Byla pačios ieškovės prašymu buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, taigi, buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie pareištą ieškinį nepranešant (CPK 427 str. 2 d., 4 d.). Šios aplinkybės paneigia atskirojo skundo argumentus dėl atsakovo pasyvumo teisminiame procese.

19. Atsakovo atlikti veiksmai, pateikiant teismui procesinį dokumentą – prieštaravimus dėl 2022 m. birželio 14 d. priimto preliminaraus sprendimo atitiko sąžiningo procesinio elgesio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės tinkamai vertino šalių apdairumą ir rūpestingumą, atliekant procesinius veiksmus, ir pagrįstai darė išvadą, kad civilinės bylos inicijavimas, paduodant teismui ieškinį, kurio reikalavimo pobūdis lemia privalomą ginčo nagrinėjimą ikiteismine tvarka, buvo atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.

20. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliantės netinkamai pasirinktą procesinį elgesį, teikiant ieškinį, nėra pagrindo pripažinti akivaizdžiu šalies piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad nagrinėju atveju teikiant prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, byla nebuvo sudėtinga ir didelės apimties, nereikalavo specialių žinių ar naujo teisės aiškinimo poreikio, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, yra pagrindas sumažinti iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 363 Eur sumos (CPK 98 str. 2 d.).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas nei darė pirmosios instancijos teismas, tačiau yra pagrindas sumažinti iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies – skundžiama nutartis pakeistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. Atsakovas N. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti jo apeliacinės instancijos teisme turėtas teisinės pagalbos išlaidas. Pateikė turėtų 423,50 Eur išlaidų sumą pagrindžiančius įrodymus (2022 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2022 m. spalio 18 d. banko Swedbank, AB mokėjimo nurodymą). Ieškovės atskirąjį skundą tenkinus iš dalies (50 proc.), atsakovui iš ieškovės proporcingai priteistinas jo apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 211,75 Eur (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį pakeisti – sumažinti iš ieškovės valstybės įmonės „ORO NAVIGACIJA“, juridinio asmens kodas 210060460, atsakovui N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 363 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) sumos.

Priteisti iš ieškovės valstybės įmonės „ORO NAVIGACIJA“, juridinio asmens kodas 210060460, atsakovui N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 211,75 Eur (du šimtus vienuolika eurų 75 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė