Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-807-478/2015

Teisėja Loreta Masevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00274-2013-1

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, nuteistajam G. V. ir jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo,

G. V. pripažintas kaltu BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintos taikant bausmių apėmimo principą ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015-02-20 nuosprendžiu paskirta bausme, tai yra prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį (8 mėnesius) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. G. V. į paskirtosios bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, atliekant bausmę pagal ankstesnį nuosprendį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198¹ straipsnio 1 dalį G. V. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. G., G. Č., R. M. bei B. G., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. nuteistas už tai, kad kartu su M. G., G. Č., R. M. bei B. G., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, t. y.: G. V., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2013-05-17, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, mobiliojo ryšio telefonu paskambinęs nukentėjusiajai L. K. į jos mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), melagingai žadėdamas į jos sąskaitą pervesti pinigų, apgaule išgavo jos asmens kodą, banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), prisijungimo prie banko sąskaitos kodus ir slaptažodžius; toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. V. šiuos duomenis perdavė M. G. ir R. M., kurie šiuos duomenis mobiliojo ryšio telefonu perdavė G. Č., nurodydami L. K. vardu paimti kreditą; G. Č. 2013-05-18 09:54:41 val., iš kompiuterinės sistemos IP adreso (duomenys neskelbtini), L. K. vardu užsiregistravus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje ir sudarius paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), gavo 1 000 litų paskolą 24 mėnesių laikotarpiui, kurią 2013-05-18, vykdydamas gautus nurodymus, iš L. K. sąskaitos pervedė į B. G. sąskaitą (duomenys neskelbtini), o vėliau (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgryninus pinigus juos pasisavino, taip apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą ir padarė 1 000 litų turtinę žalą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. V. apeliacinis skundas atmestinas.

G. V., apeliaciniame skunde keldamas bausmės individualizavimo klausimą, neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadaryta, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendžio plačiau neanalizuodamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas G. V. pritaikytas tinkamai ir bausmė paskirta teisingai.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skundžiamu nuosprendžiu G. V. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas – laisvės atėmimo bausme 1 metams, pagal 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 2 metams ir pagal 215 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 2 metams. Taigi, kaip matyti iš minėtų straipsnių sankcijų, G. V. už kiekvieną iš veikų skirtos mažesnės nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Nuteistojo G. V. nuomone, tokia bausmė yra per griežta, todėl jis prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir jam paskirtą bausmę sumažinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas G. V. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, į nusikalstamų veikų stadiją, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, kurias subendrino, nepažeisdamas BK 63 straipsnio nuostatų.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju tokia situacija nėra susidariusi. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad G. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad G. V. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Pirmos instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad G. V. teistas daugiau nei 5 kartus (t. y. 14 kartų), charakterizuojamas neigiamai. Pirmos instancijos teismas įvertino tai, kad nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant jų pavojingumą bei norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai, teismas atsižvelgė ir į tai, kad padaryti nusikaltimai yra nesunkūs ir apysunkiai. Įvertinęs reikšmingas skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybes, apibūdinančias padarytas tris tyčines nusikalstamas veikas, G. V. asmenybę, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bausmės paskirtis bus pasiekta G. V. paskiriant laisvės atėmimo bausmes, nustatant trumpesnį nei vidurkis jų terminą. Bausmių subendrinimo taisyklių, numatytų BK 63 straipsnyje, apylinkės teismas taip pat nepažeidė ir paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Nusikaltimus, už kuriuos G. V. nuteistas 2015-06-16 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, jis padarė iki priimant 2015-02-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 metams, todėl bausmė, paskirta 2015-06-16 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015-02-20 nuosprendžiu paskirta bausme, t. y. prie griežtesnės (8 metų laisvės atėmimo bausmės) pridedant švelnesnės bausmės dalį (8 mėnesius laisvės atėmimo), ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taigi, iš to, kas išdėstyta, matyti, jog G. V. prie jau paskirtos ir atliekamos 8 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta tik 8 mėnesiai laisvės atėmimo už nusikaltimus, dėl kurių jis nuteistas 2015-06-16 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Atsižvelgus į šias aplinkybes, paskirta bausmė tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, ji proporcinga nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, ypač atsižvelgiant į tai, kad šias nusikalstamas veikas jis padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už kitus nusikaltimus, ir todėl yra tinkamai individualizuota. Bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau šiuo atveju, atsižvelgus į G. V. ankstesnį nusikalstamą elgesį, nėra pagrindo manyti, kad tokie tikslai gali būti pasiekti skiriant jam švelnesnę bausmę.

Pažymėtina ir tai, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustas laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo bausmės laiką jam skaičiuoti ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuo tada, kada jis buvo sulaikytas, t. y. nuo 2008-09-29.

Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, buvo subendrintos su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2015-02-20 nuosprendžiu. BK 63 straipsnio 9 dalis numato, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

2015-06-16 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad G. V. į paskirtosios bausmės laiką įskaitomas laikotarpis, atliekant bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, t. y. Kauno apylinkės teismo 2015-02-20 nuosprendį. Tačiau negalima sutikti su apelianto prašymu bausmės laiką jam skaičiuoti nuo jo sulaikymo 2008-09-29.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyti nuosprendžiai, priimti G. V. atžvilgiu, yra įsiteisėję, o jais paskirtos bausmės bendrintos BK 63 ir 64 straipsniuose numatyta tvarka, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą. Kaip minėta, taikant BK 63 straipsnio 9 dalies taisykles, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tačiau taikant BK 64 straipsnyje numatytas bausmių subendrinimo taisykles, pagal ankstesnį nuosprendį atliktas bausmės laikas į subendrintą bausmę nėra įskaitomas. Pagal baudžiamojo įstatymo reikalavimus, teismas taiko BK 64 straipsnio nuostatas tuo atveju, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį (b. l. 39-54, t. 2) bei 2013-06-12 Kauno apylinkės teismo nutartis (b. l. 60, t. 2) patvirtina, kad 2013-04-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, buvo subendrinta su 2012-10-11 ir 2012-11-29 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis ir 2013-04-24 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintomis bausmėmis, paskiriant G. V. subendrintą 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. BK 64 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis; jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. 2013-04-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šis nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl, atsižvelgiant į tai, kad 2015-02-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė su 2013-04-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2013-06-12 Kauno apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme subendrinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklėmis, G. V. atlikta bausmės dalis skaičiuojama nuo 2013-04-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o ne nuo 2008-09-29, kaip to prašo apeliantas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. G. V. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas individualizuotos teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose numatytų nuostatų, jos subendrintos, nepažeidžiant BK 63 straipsnyje numatytų taisyklių. Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, teisingai pritaikė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatas ir įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės pagrįstos įrodymų visetu, abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo, nuteistajam G. V. paskirta bausmė individualizuota teisingai, todėl keisti nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.