Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. V. (įgaliota atstovė L. V.) atstovės advokatės E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-500-199/2016 pagal ieškovės UAB „BALTIC REALTY ADVISER“ (teisių perėmėjas UAB „Profunda“) ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei J. V., tretieji asmenys Kauno rajono savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažinimo teisės be bendraturčio sutikimo atlikti statybos rekonstrukcijos darbus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčas kilęs dėl galimybės vykdyti statinio rekonstrukciją (griovimą) neturint bendraturčio sutikimo.

Ieškovė UAB „BALTIC REALTY ADVISER“ patikslinusi ieškinį prašė: 1) pripažinti ieškovei teisę vykdyti buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) griovimo darbus, atliekant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją pagal UAB „SIV projektai“ parengtus gyvenamojo namo projektinį pasiūlymą, projekto Nr. SIVP-1009, be J. V. sutikimo; 2) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei tenkančią ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį, J. V. priteisiant visą ūkinį pasatą, o ieškovei už jos turimą ½ ūkinio pastato dalį iš J. V. priteisiant 303,50 Lt (atitinka 87,90 Eur) kompensaciją. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė J. V. yra gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), ir šio namo priklausinio – ūkinio pastato, bendrasavininkės (ieškovei nuosavybės teise priklauso butai Nr. 1 ir 3 name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato ½ dalis, o atsakovei nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato ½ dalis). Ieškovė ketina nugriauti jai nuosavybės teise priklausančius butus ir atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją, kadangi gyvenamasis namas yra avarinės būklės. Ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama duoti sutikimą butų griovimui ir namo rekonstrukcijai, tačiau atsakovė atsakymo nepateikė.

Atsakovė J. V. atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiomis aplinkybėmis: ginčo statiniai yra įtraukti į kultūros vertybių registrą; ieškovės parengtas nugriovimo projektas nėra suderintas su atitinkamomis institucijomis; gyvenamojo namo pripažinimo avariniu aktuose nėra nurodymo, kad ginčo statiniai turi būti nugriauti; rekonstrukcijos projekte nenurodyta, ar griovimo darbai nepažeis atsakovei priklausančio buto.

Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Kauno teritorijos padalinys atsiliepimu prašė ieškinio reikalavimų pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ginčo statiniai nėra įtraukti į Kultūros vertybių registrą ir nepatenka į kultūros paveldo objekto teritoriją.

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad neprieštarauja dėl ieškinio tenkinimo.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino ieškovei teisę vykdyti butų Nr. 1 ir 3, priklausančių ieškovei nuosavybės teise, esančių (duomenys neskelbtini), griovimo darbus, atliekant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją pagal UAB „SIV projektai“ parengtą gyvenamojo namo projektinį pasiūlymą be bendraturtės atsakovės J. V. sutikimo, likusioje dalyje ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetė. Teismas, tenkindamas ieškinį dalyje, tokį savo sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:

Ieškovės pateikti projektiniai pasiūlymai yra išsamiai motyvuoti, juose atskleista rekonstrukcijos apimtis ir būdas. Tuo tarpu atsakovė savo pasiūlymo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto, gyvenamojo namo būklės pagerinimo išsprendimo, apsaugojant jį nuo sugriuvimo, nepateikė.

Gyvenamasis namas ir aplink esanti teritorija nėra įtraukta į kultūros paveldo saugomų vertybių teritorijas, atsakovė neįrodė, kad griovimo darbai ir namo rekonstrukcija pažeis jos teises ar padarys žalos, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą nepagrįstas. Priešingai, gyvenamojo namo rekonstrukcija atsakovės padėtį pagerins, kadangi ji taps vienbučio gyvenamojo namo savininke, griovimo darbai ir rekonstrukcija bus atlikti ieškovės sąskaita ir pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus.

Atsakovė J. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės patikslintas ieškinys, šioje dalyje ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Atlikus kapitalinės sienos griovimo darbus, atsirastų apeliantei priklausančio buto sugriuvimo tikimybė, todėl teismas, ieškovei nepateikus pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų, kad pastato stabilumui nebus pakenkta, ieškinį turėjo atmesti. Atitinkamai teismas atsakovei turėjo pasiūlyti pateikti dokumentus, kurie pagrįstų galimą grėsmę griaunamam pastatui.

Byla turi viešojo intereso elementų, nes ieškiniu kėsinamasi į pamatinę žmogaus teisę – teisę į nuosavybę, be to, pastatas yra kultūros paveldo zonoje.

Teismas neteisingai vadovavosi parengtu projektiniu pasiūlymu, kaip esminiu dokumentu, pagrindžiančiu ieškovės teisę vykdyti gyvenamojo namo griovimo darbus. Projektas parengtas prieš trejus metus, todėl jame esanti informacija galimai neatitinka tikrosios situacijos, jame nenurodyta, ar nebus pakenkta apeliantės butui, projektas parengtas iki 2014 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo, jame nurodomas netikslus ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas.

Teismas išsprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, nes ieškovė perleido ginčo turtą UAB „Profunda“ dar iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo dienos, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo registruotas Kultūros vertybių registre kaip kultūros vertybė.

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl to, kad teismas sprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų ir teisių, kadangi teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

Ieškovės UAB „BALTIC REALTY ADVISER“ bankroto administratorius ir ieškovės teisių perėmėja UAB „Profunda“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimai grindžiami šiais esminiais argumentais:

Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nugriovus ieškovės butus apeliantei priklausančiam butui kiltų grėsmė nugriūti.

Teismas neprivalo siūlyti šalims pateikti byloje papildomus įrodymus, be to, teismas nurodė, kad ieškovės pateiktų įrodymų pakanka pagrįsti aplinkybei, kad pastato stabilumui nebus pakenkta.

Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad įvyko kokių nors esminių pokyčių per trejus metus, todėl projektiniai pasiūlymai yra tinkami. Be to, byloje pateikta eksperto išvada patvirtino, kad nugriovus pastato dalį, apeliantės butui nebus padaryta jokios žalos. Administracinio teismo sprendimas dėl žemės sklypų suformavimo neturi jokios įtakos projekto sprendiniams, kadangi projektas buvo parengtas atsižvelgiant į faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką, be to griovimo darbai bus atliekami tik ieškovei priklausančiame žemės sklype.

UAB „Profunda“ neturėjo galimybės anksčiau parengti tinkamo prašymo dėl ieškovės pakeitimo jos teisių perėmėja, nei pasirengti įstoti į ne vienerius metus trunkantį ginčą, nes nuosavybės teisė į ginčo statinius perleista 2016 m. gegužės 18 d., o atitinkamas juridinis faktas Nekilnojamo turto registre užregistruotas 2016 m. gegužės 23 d.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalyką byloje sudaro teisės ieškovei vykdyti gyvenamojo namo rekonstrukciją be atsakovės kaip statinio bendraturtės sutikimo vertinimas bei absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 str., 329 str. 2 d. 2 p.).

Dėl bylos sustabdymo

Apeliantė prašė sustabdyti civilinę bylą iki bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo įstaigoje pagal atsakovės J. V. įgaliotos atstovės L. V. pareiškimą dėl galimo dokumentų suklastojimo tvarkant J. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), dokumentus (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-32386-16).

Kolegija konstatuoja, jog bylą prašoma stabdyti fakultatyviuoju bylos stabdymo pagrindu, t. y. kuomet teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 str. 4 p.). Aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali būti svarbios atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų civilinius teisinius padarinius. Teismas be kita ko turi įvertinti, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-242/2012). Taip pat pripažintina, kad civilinės bylos sustabdymas vilkina teismo sprendimo priėmimą ir dėl to gali būti pateisinamas tik išimtiniais, įstatyme numatytais ar kitais atvejais, kai nesustabdžius civilinės bylos nagrinėjimo teisingas civilinės bylos išnagrinėjimas yra negalimas.

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas, užvestas dėl galimo dokumentų suklastojimo tvarkant J. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini) dokumentus. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne atsakovės J. V. nuosavybės teisės klausimas, o siekiama teisės vykdyti rekonstrukciją be bendraturtės (atsakovės) sutikimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantė nenurodė, kokią teisinę reikšmę ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai turės nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos nagrinėjimą stabdyti iki bus atliktas nurodomas ikiteisminis tyrimas, nėra tikslinga.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantė skunde išdėstė prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.

CPK 321 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

Nagrinėjamu atveju apeliantė savo prašymo negrindžia jokiais motyvais, o byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia spręsti dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo apeliaciniame skunde keliamais klausimais, todėl darytina išvada, kad nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijai sprendžiant, kad bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka, apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliantė nurodo, kad ieškovė UAB „BALTIC REALTY ADVISER“ perleido ginčo turtą UAB „Profunda“ dar iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo dienos, tačiau ieškovė savo teisių perėmėja buvo pakeista tik po teismo sprendimo priėmimo, o tai, apeliantės vertinimu, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas negali būti konstatuotas automatiškai, t. y. apsiribojant tik tuo siauru faktu, kad byloje priimtas sprendimas susijęs su asmens, kuris nedalyvavo byloje, materialiosiomis teisėmis. Kiekviena situacija turi būti vertinama kruopščiai ir individualiai. Kolegija nustatė, kad 2016 m. gegužės 18 d. ieškovė UAB „BALTIC REALTY ADVISER“ su UAB „Profunda“ sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kuria ieškovė jai priklausiusius nuosavybės teise ginčo statinius perleido UAB „Profunda“ (3 t. b. l. 129-133). Ši sutartis viešame registre buvo įregistruota 2016 m. gegužės 23 d., t. y. tą pačią dieną kai vyko ir paskutinysis teismo posėdis pirmosios instancijos teisme, po kurio teismas išėjo priimti sprendimo. Taigi pats teismas neturėjo jokių galimybių patikrinti šios informacijos. Be to, kaip matyti iš posėdžio garso įrašo, ieškovę šioje byloje atstovavo advokatė V. N. (3 t. b. l. 74-75), kuri apie sudarytą sutartį teismo taip pat neinformavo. Tačiau ši advokatė vėliau atstovavo ir apeliacinės instancijos teisme UAB „Profunda“ (4 t. b. l. 35). Tai pat iš bylos medžiagos matyti, kad dar neįsiteisėjus teismo sprendimui, UAB „Profunda“ kreipėsi į teismą dėl procesinių teisių perėmimo (3 t. b. l. 127-128).

Todėl kolegija sprendžia, kad nors ir sprendimo priėmimo dienai UAB „Profunda“ formaliai ir nedalyvavo byloje, tačiau atsižvelgiant į 19 punkte nurodytas aplinkybes daroma išvada, jog ji žinojo apie procesą ir nemanė, kad jos teisės kokia nors apimtimi yra pažeidžiamos. Be to svarbu ir tai, kad UAB „Profunda“ buvo suteikta galimybė būti išklausytai procese pateikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuris pirmosios instancijos buvo priimtas, tačiau jame šis asmuo jokių prieštaravimų dėl sprendimo ar nusiskundimų dėl savo teisių pažeidimo nepareiškė (4 t. b. l. 58-64). Svarbu pažymėti ir tai, kad ginčai tarp bendraturčių reglamentuojami privatinės teisės normų. Privatinei teisei būdingas šalių autonomijos, arba dispozityvumo, principas, leidžiantis joms pačioms, neperžengiant įstatymo nustatytų ribų, rinktis savo elgesio modelį. Tai reiškia, kad šalys yra savo materialiųjų teisių šeimininkės, t. y. gali jomis naudotis, bet gali ir nesinaudoti. Atitinkamai savo teisių įgyvendinimu šalys privalo rūpintis pačios, todėl tik pats teisės turėtojas gali nuspręsti kokios gynybos reikalauti. Kaip jau minėta UAB „Profunda“ savo teisių pažeidimo nemato.

Todėl kolegija atsižvelgdama į 19-20 punktuose nurodytus motyvus, įstatyminę nuostatą, jog teisių perėmimas leidžiamas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat įvykusį teisių perėmimą, sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo pripažinimo yra pernelyg formalūs ir nepagrįsti.

Dėl bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą kitam bendraturčiui rekonstruoti motyvų

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Vienas iš teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad norint gauti leidimą statinio rekonstrukcijai būtinas statinio bendraturčių sutikimas. Nagrinėjamoje byloje atsakovė, būdama statinio, kurį ieškovė ketina rekonstruoti, bendrasavininke, tokio sutikimo nedavė.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Tais atvejais, kai bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, ginčas nagrinėjamas teisme. Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove valdo statinį – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise (1 t. b. l. 10-12). Pastatas yra tributis gyvenamasis namas, kurio 1 ir 3 butai priklauso ieškovei, o 2 butas – atsakovei. 2010 m. gegužės 25 d. butas Nr. 1 ir butas Nr. 3 su bendro naudojimosi patalpomis pripažinti avarinėmis, nes statinio laikančiosios konstrukcijos suirusios, negali perimti savojo svorio bei vėjo apkrovų, kilęs pastato griūties pavojus (1 t. b. l. 22-24, 142-144). Ieškovės užsakymu UAB „SIV projektai“ 2013 metais parengė projektinį pasiūlymą Nr. SIVP-1009 dėl bendrai valdomo statinio rekonstrukcijos, kuriame numatyta, jog ieškovei priklausančios gyvenamojo namo dalys (butai Nr. 1, 3) bus nugriaunami suformuojant vienbutį gyvenamąjį namą (atsakovės butą Nr. 2) (1 tomo gale esantis projektinis pasiūlymas), šio projektinio pasiūlymo aiškinamajame rašte nurodoma, kad esant reikalui bus stiprinami ir pastato pamatai bei sienos, kurios anksčiau ribojosi su vidinėmis patalpomis, bus apšiltinamos, pertvarinei sienai sustiprinti numatomas plytų mūras, taip užtikrinant statinio stabilumą (1 t. b. l. 94). 2014 m. kovo 12 d. teismo posėdyje apklaustas ekspertas J. R. patvirtino, kad po rekonstrukcijos namas tenkins statiniui keliamus reikalavimus (2 t. b. l. 91-92). 2013 m. rugsėjo 4 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus raštas patvirtina, kad leidimas vykdyti rekonstrukciją be bendraturčio sutikimo neišduodamas (1 t. b. l. 145). 2013 m. rugsėjo 17 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. SD-3121 nurodo, kad nesant bendraturčio sutikimo prašymas rekonstruoti nebus registruojamas ir tikrinimo Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams procedūra nebus pradėta (1 t. b. l. 146-147).

Atsakovė savo nesutikimą, kartu ir apeliacinį skundą grindžia iš esmės dviem argumentų grupėmis: pirma, projektinis pasiūlymas nėra tinkamas (parengtas prieš trejus metus, todėl galimai neatitinka tikrosios situacijos; projekte nurodomos netikslus žemės sklypo plotas; nugriovus kapitalinę sieną, atsakovės butui gali būti pakenkta) ir antra, pažeidžiamas viešasis interesas (kėsinamasi į nuosavybės teisę, pastatas yra kultūros paveldas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės nurodomos atsisakymo duoti sutikimą priežastys nėra aiškiai apibrėžtos ir konkrečių atsakovės teisių ar interesų pažeidimo neatskleidžia, nėra pagrindžiamos įrodymais, o paremtos tik prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiomis išvadomis.

Kasacinio teismo praktikoje, kuria vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Kadangi ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą statybai, nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, turi būti išlaikyti atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.

Dalis apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų susiję su viešuoju interesu, argumentuojant, kad statinys yra kultūros vertybė, todėl jį rekonstruoti dalį statinio iš viso nugriaunant, nėra galima. Šį atsakovės argumentą paneigia byloje surinkta medžiaga. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo pastatas – gyvenamasis namas, plane pažymėtas 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nebuvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, nors šis klausimas ir buvo svarstytas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010 m. gegužės 25 d. posėdyje, tačiau buvo nutarta, kad nėra pagrindo tikslinti Dvaro duomenų Kultūros registre ir keisti esamų teritorijos ribų, nes dalyje Dvaro teritorijos vertingosios savybės sunaikintos, padaryta žala autentiškumo požymiams (1 t. b. l. 160-164). 2015 m. gruodžio 14 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokolas Nr. VT-3-102 patvirtina, kad Dvaro sodybos teritorija įtraukiant į ją ginčo pastatą nebuvo padidinta (2 t. b. l. 166-168). Patikrinus Kultūros vertybių registro duomenų bazę (adresu internete: http://kvr.kpd.lt/#/ žiūrėta 2016 m. gruodžio 22 d.) matyti, kad ginčo statinys nėra įtrauktas į kultūros vertybių registrą ir šiai dienai.

Atitinkamai nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas dėl jos nuosavybės teisių suvaržymo, nes turtą valdant bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet kuris bendraturtis yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios ir turi pareigą bendradarbiauti įgyvendinant savo nuosavybės teisę. Bendrosios nuosavybės teisę traktuojant kaip tam tikrą savininko teisių įgyvendinimo suvaržymą, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kiekvienas iš bendraturčių turi teisę veikti bendrai, o jiems nesutariant, ginčą išsprendžia teismas, įvertinęs abiejų pusių argumentus, pagrįstus objektyviais duomenimis.

Kita dalis apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų susiję su projektiniu statinio rekonstrukcijos pasiūlymu, kuris, apeliantės nuomone, nėra tinkamas. Šie argumentai susiję su bendraturčio informavimu apie būsimus statybos darbus tinkamumu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad informavimo apie būsimus statybos darbus tinkamumo nustatymas yra fakto klausimas. Pagrindinis kriterijus, lemiantis bendraturčio apsisprendimo galimybę – bendraturčiui pateikiamos informacijos apie būsimą statybos apimtį, būdą, pagrindinius techninius parametrus pakankamumas. Ši informacija išsamiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektą, tačiau ji gali būti pateikta ir projektinių pasiūlymų forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs. Informacijos atskleidimo būdas gali priklausyti nuo statinio sudėtingumo, statybos darbų masto, projektavimo darbų kainos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Ginčo atveju teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimui pažymi, kad ieškovės pateikti UAB „SIV projektai“ parengti projektiniai pasiūlymai laikytini tinkamu bendraturtės informavimu apie ieškovės ketinimus pastatą rekonstruoti, juose pakankamai atskleista rekonstrukcijos apimtis, būdas ir kt. Be to, byloje yra pateikta eilė kitų įrodymų ir duomenų (eksperto išvada ir paaiškinimai, projektinio pasiūlymo aiškinamasis raštas, fotonuotraukos ir aktai apie statinio būklę, atsakymai iš valstybės institucijų, ieškovės patvirtinimai apie numatomą darbų atlikimo periodą ir kt.), kas pagal teismų praktiką laikytina tinkamu bendraturčio informavimu apie būsimos rekonstrukcijos apimtis, būdą bei pagrindinius techninius parametrus.

Svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog 2013 m. birželio 27 d. pasikeitusi Statybos įstatymo redakcija, panaikinusi projektavimo sąlygų sąvado institutą ir su juo susijusį reikalavimą gauti suinteresuotų asmenų sutikimus prieš gaunant projektavimo sąlygų sąvadą ir įtvirtinusi, kad sutikimas yra būtinas tik prieš kreipiantis statybą leidžiančio dokumento (šiuo metu galiojanti Statybos įstatymo 23 straipsnio redakcija), vis tiek reiškia, jog pagrindinis kriterijus, lemiantis bendraturčio apsisprendimo galimybę išlieka tas pats – bendraturčiui pateikiamos informacijos apie būsimą statybos apimtį, būdą, pagrindinius techninius parametrus pakankamumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

Apeliantė, teigdama, kad pagal projektą bus griaunama kapitalinė siena, todėl ši aplinkybė gali turėti įtakos negriaunamo atsakovės buto (namo dalies) stabilumui, šio teiginio niekuo nepagrindė. Priešingai, iš pateikto projekto (pasiūlymo) nustatyta, kad atliekant rekonstrukciją bus griaunama tik dalis kapitalinės sienos, o vienoje pusėje bus įrengiama nauja mūrinė lauko siena. Be to, byloje pateikta UAB „Įraža“ 2013 m. gruodžio 9 d. eksperto išvada Nr. 13-12/01-1, kuri patvirtina, kad yra galimybė rekonstruoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) pagal UAB „SIV projektai“ parengtus projektinius pasiūlymus. Šioje išvadoje nurodoma, kad rekonstrukcija yra galima, po jos pastatas tenkins Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus (mechaninis pastovumas ir atsparumas). Kaip nurodyta, jokių įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis atsakovė nėra pateikusi.

Atitinkamai nepagrįstais laikytini ir atmestini atsakovės argumentai dėl rekonstrukcijos projekto netinkamumo netiksliai nurodant žemės sklypo, kuris priklauso ieškovei, dydį, pasikeitusį po administracinio teismo sprendimo dėl žemės sklypų suformavimo, nes ši aplinkybė neturi jokios įtakos projekto sprendiniams, o griovimo darbai bus atliekami tik ieškovei priklausančiame žemės sklype.

Tai, kad projektas buvo parengtas prieš trejus metus taip pat atsakovės interesams jokios įtakos neturi, nes šis projektas atlieka atsakovės, kaip bendraturtės, informavimo apie numatomus atlikti rekonstrukcijos darbus funkciją, o konkretūs darbai bus atliekami kontroliuojant valstybės institucijoms pagal kompetenciją Statybos įstatymo nustatyta tvarka, pagal kurią turint bendraturčio sutikimą (arba atitinkamai teismo sprendimą), bus vykdoma patikrinimo Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams procedūra. Be to pažymėtina, kad visų statybos proceso dalyvių teises ir pareigas, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos statybos procese principines nuostatas nustato Statybos įstatymas. Todėl ieškovė privalo vykdyti šiame įstatyme nustatytas statytojo pareigas (Statybos įstatymo 12 str.), o šių pareigų vykdymą kontroliuoja leidimą išduodančios ir statybos priežiūrą vykdančios institucijos. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad dalis atsakovės nuogąstavimų yra grįsti prielaidomis.

Byloje nustačius, kad atsakovė yra tinkamai informuota apie būsimus rekonstrukcijos darbus bei nenustačius jos interesų pažeidimo, taip pat įvertinus abiejų ginčo šalių interesus (teisę rekonstruoti itin blogos (avarinės) būklės gyvenamąjį namą ir laikinus nepatogumus, vykstant statybai, bei abejones, ar darbai bus vykdomi laikantis teisės aktų reikalavimų), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė sutikimo rekonstrukcijai neduoda be pakankamo pagrindo. Laikytina, kad ieškovės interesas nugriauti avarinėmis pripažintas statinio dalis taip sumažinant grėsmę, šiuo atveju yra svarbesnis už statinio bendraturtės atsisakymą duoti sutikimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai.

Nors apeliantė skunde teigia, kad teismas be pagrindo nepasiūlė atsakovei pateikti rašytinius įrodymus apie tai, kad jos teisės yra pažeidžiamos, teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip deklaratyvius nurodydama, jog bylinėjimasis vyksta daugiau nei trejus metus, byloje atsakovė buvo tinkamai atstovaujama advokato, tačiau ji nei pirmosios instancijos teismui neteikė specialistų išvadų, nei kitų kitais patikimais duomenimis pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, kad rekonstrukcija lems esminį jos nuosavybės pablogėjimą. Taigi savo pareigos įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą rekonstrukcijai yra pagrįstas, atsakovė neįvykdė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, nors, kaip minėta, buvo atstovaujama profesionalios teisininkės. Toks apeliantės elgesys nurodant niekuo konkrečiai nepagrindžiamus argumentus, kurie nepatvirtina galimo atsakovės teisių pažeidimo, vertintinas kaip vengimas derinti interesus ir siekti kuo mažesnio teisių ribojimo abiem ginčo šalims.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą sprendimą faktų nustatymo ir teisės taikymo aspektu bei atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti atsisakymą duoti sutikimą nemotyvuotu ir trukdančiu bendraturtei įgyvendinti teisę į statybą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės J. V. priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Profunda“ patyrė 1 540,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimu (4 t. b. l. 106-110). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo 2, 7, 8.11 punktus, tai pat vadovaujantis ir teisingo, protingumo bei sąžiningumo principais, priteistinas patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 800 Eur.

Kauno apygardos teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Profunda“ (į. k. 304178213) priteisti 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.