Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-331-891/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-17
Bylos Nr.
1S-331-891/2020
Teisminio proceso Nr.
1-02-5-00145-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nuteistasis
L. G.
Advokatai
Dovilė Boguševičienė
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-331-891/2020
Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00145-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.17; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. G. gynėjos advokatės Dovilės Boguševičienės (toliau ir – gynėja, advokatė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria netenkintas gynėjos prašymas dėl nuteistajam L. G. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu L. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 24 parų arešto bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 16 parų arešto. Į bausmės laiką įskaitytas L. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą laiką prilyginant vienai arešto parai. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. kovo 3 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. patvarkymu pateiktas vykdyti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui – pataisos namams.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. spalio 13 d. buvo gautas nuteistojo L. G. gynėjos prašymas, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsniu, prašoma pritaikyti L. G. nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusius BK 75 straipsnio pakeitimus ir atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės vykdymą.

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi nuteistojo L. G. gynėjos prašymas netenkintas. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą. Pažymėjo, kad šiuo atveju baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo pasibaigęs dar iki naujos BK 75 straipsnio redakcijos įsigaliojimo, patvarkymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui – pataisos namams išsiųstas 2020 m. kovo 10 d., dėl to, naujos redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas arešto bausmės vykdymo atidėjimas L. G. paskirtos arešto bausmės vykdymui netaikytinas.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Skundu nuteistojo L. G. gynėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti nuteistojo L. G. prašymą dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo. Anot gynėjos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas arešto bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

5. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) baudžiamosios bylos Nr. 2K-7-386-746/2015 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) yra skirtingi, nes nurodytoje byloje kaltinamoji buvo įtariama ir teisiama už sunkaus nusikaltimo padarymą, nuteista laisvės atėmimo (ne arešto) bausme, tai yra šių bylų negalima vertinti nei kaip analogiškų, nei kaip iš esmės panašių. Be to, išplėstinė septynių teisėjų kolegija šioje byloje nagrinėjo tik BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. įstatymo (Nr. XII-1554) redakcijoje taikymo klausimą. Advokatės teigimu, sutiktina, kad nagrinėjant bylą įprasto baudžiamojo proceso tvarka, BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka, tačiau nagrinėjamoje byloje nuteistojo atžvilgiu yra priimtas baudžiamasis įsakymas, kas reiškia, kad įprastas baudžiamasis procesas instancine tvarka nevykdomas. L. G. neturėjo jokios objektyvios galimybės reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kadangi paskirta arešto bausmė buvo priimtina, o prašyti jos vykdymo atidėjimo nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes baudžiamasis įsakymas surašytas 2020 m. vasario 6 d., o naujos BK 75 straipsnio nuostatos, suteikiančios galimybę asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įsigaliojo tik 2020 m. liepos 1 d. Dėl šių priežasčių, gynėjos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais.

6. Taip pat skunde pažymima, kad prašymas atidėti L. G. arešto bausmės vykdymą taip pat motyvuojamas tuo, kad pataisos įstaiga atsisako su nuteistuoju derinti bausmės atlikimo laiką, nors tokią pareigą jai numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 51 straipsnio 4 dalis, o negalėjimą įstaigos nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimą lemia objektyvios priežastys – nepalanki epidemiologinė situacija. Dėl šių aplinkybių, pasak gynėjos, apylinkės teismas nepasisakė.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

8. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą medžiagą, taip pat įvertinęs nuteistojo gynėjos skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

9. Pagal BPK nuostatas įsiteisėjusiu ir vykdomu nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti švelninama tik BK, BPK nustatyta tvarka tais atvejais, kai nuteistajam taikomas įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Pagal BPK 362¹ straipsnio 1 dalį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, išnagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis (BPK 362¹ straipsnio 2 dalis). BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. BPK 362¹ straipsnio 4 dalyje numatyta ir tai, kad teismas, nustatęs, jog prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo, o nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis). Taigi BPK 362¹ straipsnio 2, 4 dalyse bei BK 3 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai apibrėžtos BPK 362¹ straipsnio taikymo galimybės, t. y. teisinio reguliavimo pasikeitimas turi būti susijęs tik su baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo, pakeitimais. Nuteistojo L. G. atžvilgiu tokių sąlygų nenustatyta.

10. Nuteistojo L. G. gynėja skunde teigia, kad L. G. turėtų būti atidėtas jam paskirtos arešto bausmės vykdymas vadovaujantis 2020 m. liepos 1 d. BK redakcijoje pasikeitusiomis teisės normomis. Nuo 2020 m. liepos 1 d. pasikeitus BK redakcijai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) pakito BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisinis reguliavimas (kitokių pakeitimų, susijusių su bausmėmis, nebuvo priimta). Naujos redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad ankstesnėje BK 75 straipsnio redakcijoje, galiojusioje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu, arešto bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo numatytas. Vis dėlto, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisinio reguliavimo pakeitimas bausmės vykdymo metu negali turėti įtakos L. G. teisinei padėčiai. Kaip pažymėta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-223-654/2020, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik teismui priimant nuosprendį (nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 29 straipsnio 2 dalis)) ir skiriant bausmę.

11. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, laisvės atėmimo (nagrinėjamu atveju – arešto) bausmės vykdymo atidėjimas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, galėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki naujosios BK 75 straipsnio redakcijos įsigaliojimo, tačiau tik tuomet, jei tokios bylos teisminis nagrinėjimas nėra pasibaigęs, t. y. BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka (pirmosios ar apeliacinės, arba kasacinės instancijos teisme). Šios nuostatos netaikytinos bausmės vykdymo procese (LAT nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-7-386-746/2015, Nr. 2K-502-699/2015, Nr. 2K-525-648/2015 ir kt.).

12. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo L. G. buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį arešto bausme, įsiteisėjo 2020 m. kovo 3 d. ir yra vykdomas. Taigi baudžiamosios bylos nagrinėjimas jau yra pasibaigęs. Nustačius tokio pobūdžio aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, įsigaliojusios nuo 2020 m. liepos 1 d., L. G. negali būti taikomos. Sutiktina su gynėja, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos ir aukščiau paminėtos LAT baudžiamosios bylos Nr. 2K-7-386-746/2015 bei nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra analogiškos, kad baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas baudžiamasis įsakymas, įprastas baudžiamasis procesas instancine tvarka nevykdomas, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo nesivadovauti kasacinio teismo išaiškinimu ir spręsti klausimą dėl galimybės taikyti L. G. nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusias BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šiuo atveju svarbu, kad yra prašoma taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tai yra būtent bausmės vykdymo atidėjimą (nesvarbu, ar nuteistajam būtų paskirta laisvės atėmimo, ar arešto bausmė) ir tai daroma jau bausmės vykdymo procese (nesvarbu, ar yra vykdomas nuosprendis ar baudžiamasis įsakymas, kuris, kaip jau minėta taip pat laikomas nuosprendžiu), kuomet BK 75 straipsnio nuostatų atgalinis veikimas nenumatytas.

13. Gynėjos skundas argumentuojamas ir tuo, kad pataisos įstaiga atsisako su nuteistuoju derinti bausmės atlikimo laiką, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog ši aplinkybė negali būti pagrindu teismui atidėti L. G. skirtos arešto bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi. Pažymėtina, kad arešto bausmės vykdymas yra priskirtas pataisos įstaigos kompetencijai (BVK 21 straipsnio 1 dalyje) ir klausimus dėl bausmės atlikimo datos, kai nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmę, sprendžia būtent pataisos įstaigos (BVK 51 straipsnio 4 dalis), teismui tokia funkcija nėra priskirta. Taigi teismas negali įpareigoti pataisos įstaigą suderinti su nuteistuoju jam tinkamą bausmės atlikimo laiką. Kita vertus, kaip matyti iš teikimo medžiagos, nuteistasis jau tris kartus yra kreipęsis į Kauno tardymo izoliatorių (bausmę vykdančią instituciją) dėl teismo paskirtos arešto bausmės vykdymo pradžios atidėjimo ir visi jo prašymai buvo tenkinti nukeliant arešto bausmės atlikimo pradžią (b. l. 3). Todėl, priešingai nei skunde teigia advokatė, matyti, kad pataisos įstaiga net kelis kartus derino bausmės atlikimo laiką su nuteistuoju, o tai, kad paskutinis nuteistojo prašymas buvo atmestas, nereiškia, jog pataisos įstaiga nevykdė savo pareigos, numatytos BVK 51 straipsnio 4 dalyje.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį skunde pateiktais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. G. gynėjos advokatės Dovilės Boguševičienės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Budrys