- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-28
- Bylos Nr.
- 1S-337-487/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00463-2008-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Nuteistasis
- J. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria nuteistojo J. G. prašymas dėl bausmės laiko įskaitymo paliktas nenagrinėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį galutine laisvės atėmimo 12 metų bausme.
2. Neatlikęs Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, dar neįsiteisėjus nuosprendžiui, nuteistasis J. G. išvyko į Rusijos Federaciją, kur padarė naują nusikalstamą veiką ir Rusijos Federacijos Smolensko apskrities Viazmos rajono teismo 2014 m. gegužės 26 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-10/2014 buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 1 dalyje, 188 straipsnio 4 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje, 228.1 straipsnio 3 dalyje a ir g punktuose (dvi veikos), 327 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo 9 metams 6 mėnesiams bausme. Užsienio valstybės teisminės institucijos sprendimu nurodyta bausmės laiką skaičiuoti nuo 2014 m. gegužės 26 d. Taip pat į bausmės laiką buvo įskaičiuotas jo sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. Po bausmės atlikimo Rusijos Federacijoje nuteistasis 2020 m. rugpjūčio 21 d. pagal ekstradiciją buvo perduotas Lietuvos Respublikai. Kauno apygardos teisme buvo gautas nuteistojo J. G. prašymas, vadovaujantis BK 361 straipsnio 2 dalimi, įskaityti atliktą bausmės laiką Rusijos Federacijoje į Lietuvos Respublikos Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką. Tokį prašymą nuteistas motyvavo tuo, kad dar neįsiteisėjus Kauno apygardos teismo nuosprendžiui ir nepradėjus jo atlikti, jis išvyko į Rusijos Federaciją, ten padarė naują veiką ir dėl to Rusijos Federacijos Smolensko apskrities Viazmos rajono teismo 2014 m. gegužės 26 d. jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme. Kadangi jis Rusijos Federacijoje padarė nusikalstamą veiką jau Kauno apygardos teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė turėjo būti subendrinta su Rusijos Federacijos Smolensko apskrities Viazmos rajono teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Atliekant bausmę Rusijos Federacijoje, buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymas dėl nuteistojo grąžinimo į Lietuvą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo. Remiantis šiuo prašymu, buvo etapuotas į Lietuvą 2020 m. rugpjūčio 21 d. Rusijos Federacijos teismas, gavęs Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos prašymą, turėjo į jį atsižvelgti ir subendrinti abiejų teismų paskirtas bausmes. Kadangi Rusijos Federacijos Smolensko apskrities Viazmos rajono teismas ignoravo Lietuvos Respublikos teismo sprendimą, tuo pažeidė 1970 m. Konvenciją dėl tarptautinių baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo, 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008 (675/TVR). Kreipėsi į Rusijos Federacijos teismą, kad grąžintų į Lietuvos Respubliką atlikti Rusijos Federacijos teismo paskirtos bausmės, tačiau prašymai būdavo sunaikinami įkalinimo įstaigos administracijoje.
3. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi minėtą nuteistojo prašymą paliko nenagrinėtu. Teismas nurodė, kad nuteistasis jau buvo pateikęs teismui iš esmės analogišką prašymą, kuris buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi palikta galioti. Teismas pažymėjo ir tai, kad nuteistasis J. G. su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo kreipėsi ir į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tačiau 2021 m. spalio 4 d. nutartimi nuteistojo pareiškimas taip pat buvo atmestas. Teismas, įvertinęs, kad nuteistojo prašymas jau buvo nagrinėjamas ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacine bei kasacine tvarka, nutarė nuteistojo prašymą dėl atlikto bausmės laiko Rusijos Federacijoje įskaitymo į Lietuvos Respublikos Kauno apygardos teismo paskirtos bausmės laiką palikti nenagrinėtu.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
4. Nuteistasis J. G. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį ir įskaityti atliktą bausmės laiką Rusijos Federacijoje į Lietuvos Respublikos Kauno apygardos teismo paskirtos bausmės laiką.
4.1. Skunde nuteistasis kaip ir apygardos teismui teiktame prašyme nurodo, jog, nebūdamas atlikęs Lietuvoje jam paskirtos bausmės, išvyko į Rusijos Federaciją, kur padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas Rusijos Federacijos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu ir ten atliko laisvės atėmimo bausmę. Todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė turėjo būti subendrinta su Rusijos Federacijos Smolensko apskrities Viazmos rajono teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Ekstradicijos pagrindu į Lietuvą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo jis buvo perduotas tik 2020 m. rugpjūčio 21 d., remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymu dėl nuteistojo grąžinimo. Iki tol, Rusijos Federacija buvo atsisakiusi grąžinti jį į Lietuvos Respubliką. Taip pat nebuvo gautas prašymas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl bausmių subendrinimo. Tuo pačiu skunde nuteistasis pažymi, kad Rusijos Federacijos teismas, gavęs Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos prašymą, turėjo į jį atsižvelgti ir subendrinti abiejų teismų paskirtas bausmes. Tačiau Rusijos Federacijos Smolensko apskrities Viazmos rajoninis teismas ignoravo Lietuvos Respublikos teismo sprendimą, taip pažeisdamas 1970 m. Konvenciją dėl tarptautinių baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo, 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008 (675/TVR). Jis pats buvo kreipęsis į Rusijos Federacijos teismą, kad grąžintų jį į Lietuvos Respubliką atlikti Rusijos Federacijos teismo paskirtos bausmės, tačiau jo prašymai būdavo sunaikinami įkalinimo įstaigos administracijoje.
4.2. Taip pat nuteistasis skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog jis jau buvo pateikęs teismui iš esmės analogišką prašymą. Pažymi, kad 2011 m. vasario 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo išspręstas jo prašymas dėl bausmių subendrinimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, kuris buvo atmestas, nes Rusijos Federacijos Smolensko apskrities Viazmos rajono teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu skirta bausmė atlikta. Naujame prašyme, kuris buvo išspręstas skundžiama nutartimi, jis prašė vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 2 dalies norma ir įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Rusijos Federacijos Smolensko apskrities Viazmos rajono teismo nuosprendį, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 16 d. Nuteistojo J. G. nuomone, BK 64 straipsnio ir BPK 361 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra analogiška, todėl teismo sprendimas yra neteisingas.
5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo J. G. skundas atmetamas.
6. Susipažinus su nuteistojo skundu ir baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, jog Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis palikti nenagrinėtu nuteistojo prašymą, yra teisėta ir pagrįsta. Teismas įvertino nuteistojo J. G. prašyme nurodytas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
7. Iš skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos matyti, jog nuteistasis 2021 m. sausio 10 d. prašymu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas perkvalifikuoti Rusijos Federacijoje padarytas nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK, taip pat vadovaujantis BK 64 straipsniu subendrinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu ir Rusijos Federacijos Smolensko apskrities Viazmos rajoninio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu jam paskirtas bausmes. 2021 m. vasario 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi šis nuteistojo prašymas buvo atmestas. Apygardos teismas nutartyje nurodė, kad, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, galima bendrinti nuosprendžiais paskirtas bausmes tik tuo atveju, kai bausmė yra neatlikta. Užsienio valstybės nuosprendžiu paskirta bausmė nebuvo bendrinama su Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Ji taip pat yra įvykdyta ir po jos įvykdymo nuteistasis ekstradicijos pagrindu buvo perduotas Lietuvos Respublikai vykdyti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės. Kadangi bausmė pagal Rusijos Federacijos Smolensko apskrities Viazmos rajono teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendį yra atlikta, apygardos teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo jos bendrinti su Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, ir tuo pačiu perkvalifikuoti Rusijos Federacijoje padarytas nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK.
8. Minėtas teismo procesinis sprendimas buvo apskųstas nuteistojo ir jo gynėjo. Nuteistas J. G. ir jo gynėjas skunduose prašė panaikinti 2021 m. vasario 8 d. Kauno apygardos teismo nutartį, tenkinti prašymą dėl veikų perkvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK, subendrinti Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos teismų nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes apėmimo būdu, taip pat prašė ir įskaičiuoti į Lietuvoje atliekamą bausmės laiką jau Rusijos Federacijoje atliktą bausmės laikotarpį bei sumažinti jam Lietuvoje paskirtos bausmės dalį.
9. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi, patikrinęs priimto procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nuteistojo J. G. ir jo gynėjo skundus atmetė. Skundą išnagrinėjęs teismas nurodė, kad skundžiamoje nutartyje teisingai įvertinti bylos faktai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl Rusijos Federacijoje paskirtos bei atliktos laisvės atėmimo bausmės (ne)įskaitymo į Lietuvos Respublikoje paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką, tinkamai aiškintos bei taikytos baudžiamojo įstatymo nuostatos, laikytasi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, sprendžiant dėl J. G. skirtingų valstybių teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo.
10. Tuomet nuteistasis J. G. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas bylą grąžinti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškime jis išdėstė tas pačias aplinkybes, motyvus, kaip ir ankstesniame savo prašyme apygardos teismui, o vėliau ir skunde aukštesnės instancijos teismui dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos teismų nuosprendžiais jam paskirtų bausmių subendrinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 4 d. nutartimi nuteistojo J. G. pareiškimas atmestas, nenustačius, jog byloje būtų buvę aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teismas nurodė, kad nuteistasis J. G., neatlikęs Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką Rusijos Federacijoje. Šioje užsienio valstybėje jis buvo nuteistas ir atliko jam paskirtą bausmę. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nėra duomenų apie tai, jog Rusijos Federacijos Smolensko apskrities Viazmos rajono teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendis buvo pripažintas Lietuvos Respublikoje. Todėl ir bendrinti bausmes, paskirtas pirmiau nurodytais skirtingų valstybių teismų nuosprendžiais, pagal BK 64 straipsnio nuostatas šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo.
11. Skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas nuteistojo J. G. pakartotinis kreipimasis į 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą – Kauno apygardos teismą, kuriame nurodyti iš esmės tie patys faktai apie priimtus jo atžvilgiu nuosprendžius ir argumentai dėl teismo pareigos BK 64 straipsnio pagrindu subendrinti jam paskirtas bausmes bei BPK 361 straipsnio 2 dalies pagrindu įskaityti Rusijos Federacijoje atliktą bausmės laiką. Kauno apygardos teismas šį nuteistojo prašymą paliko nenagrinėtu, įvertinęs, kad jis yra analogiškas prašymui, kuris buvo išnagrinėtas 2021 m. vasario 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, palikta galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi ir kasacinės instancijos teismas atmetė nuteistojo pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo.
12. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo nesutikti su tokiu žemesnės instancijos teismo procesiniu sprendimu. Nors nuteistasis J. G., kaip pabrėžia skunde, į teismą kreipėsi kitu pagrindu, t. y. ne dėl minėtais nuosprendžiais skirtų bausmių subendrinimo BK 64 straipsnio pagrindu, bet dėl BPK 361 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo – pagal užsienio teismo sprendimą atliktos bausmės įskaitymo į Lietuvos Respublikos Kauno apygardos teismo paskirtos bausmės laiką, pritartina teismo išvadai, jos prašymas yra tapatus jau išnagrinėtam ir patikrintam instancine tvarka. Prašymo reikalavimas grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios nėra naujos ar pasikeitę. Nepasikeitusi ir nuteistojo prašymo esmė – šiuo metu Lietuvoje atliekamos laisvės atėmimo bausmės dydžio sumažinimas. Konstatuotina, kad skundžiamoje nutartyje bylos faktų vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta išvada, jog to paties klausimo nagrinėjimui nėra pagrindo, nors nuteistasis su nesutinka su teismo sprendimu ir, nepasikeitus jokioms aplinkybėms, prašo nagrinėti pakartotinai. Priešingu atveju, būtų paneigta jau įsiteisėjusių procesinių sprendimų galia.
13. Apibendrinus išdėstytą, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nuteistojo J. G. skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.