- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- 1-179-999/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46123-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Kaltinamasis
- K. V.
- Advokatai
- Zigmas Pocius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.9.5Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 69 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui Raimundui Galdikui,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1987 m. gegužės 3 d., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas:
1) Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, galutine bausme – 1 m. laisvės atėmimo;
2) Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, galutine bausme – 1 m. laisvės atėmimo;
3) Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, galutine bausme – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;
4) Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta bausmė iš dalies sudėta su Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;
5) Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, galutine bausme - laisvės atėmimas 5 mėnesiams;
6) Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 38 paromis arešto;
7) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – 1 metai laisvės atėmimo. Taikytas BK 75 straipsnis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant K. V. per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per tris mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;
8) Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu 2019 m. liepos 5 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir galutinė bausmė paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
9) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, galutine bausme – 30 parų areštu, 2023 m. sausio 20 d. paleistas, bausmę atlikus, teistumas neišnykęs.
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. K. V. kaltinamas tuo, kad 2022 m. gruodžio 6 d., apie 11 val., Senojo turgaus g. 2, Palangoje, esančioje drabužių parduotuvėje iš po prekystalio pagrobė svetimą, nukentėjusiajai L. A. priklausantį turtą – piniginę 15 eurų vertės, su joje buvusiais 705 eurais grynųjų pinigų, taip padarydamas nukentėjusiajai L. A. bendros 720 eurų vertės turtinę žalą. Šioje K. V. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymių.
2. Be to, K. V. 2022 m. gruodžio 17 d., apie 17.20 val., Vytauto g. 57, Palangoje, esančioje drabužių parduotuvėje, iš rankinės pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai D. A. priklausančią piniginę 20 eurų vertės, su joje buvusiais nukentėjusiajai D. A. priklausančiais grynaisiais pinigais – sumoje 376 eurų bei D. A. personalinei įmonei priklausančiais grynaisiais pinigais sumoje 1 400 eurų, taip padarydamas nukentėjusiajai D. A. bendros 396 eurų vertės turtinę žalą bei D. A. personalinei įmonei 1 400 eurų vertės turtinę žalą. Šioje K. V. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymių.
3. Kaltinamasis K. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad ėjo pro parduotuvę Senojo turgaus gatvėje, Palangoje. Turėjo pinigų, galvojo pirkti sportines kelnes, tačiau žiūrėjo ir striukes. Pardavėja užsikalbėjo su kita moterimi. Jis pasuko galvą, pamatė rankinuką ir piniginę. Pasiėmė piniginę ir išėjo. Sutinka, kad buvo 720 Eur, banko kortelės, asmens dokumentas. Išsitraukė pinigus ir piniginę numetė. Po ko, 2022 m. galėjo būti gruodžio 17 d. Vytauto gatvėje, Palangoje, ėjo pro šalį, pamatė, kad drabužių parduotuvėje nėra pardavėjos. Girdėjosi, kad brazda sandėlyje. Pamatė prie kasos ant rankinuko piniginę, paėmė ir išėjo. Pinigus išleido sau: išsikvietė taksi, pabuvo pas draugą, kitą dieną išvažiavo pas draugę į Kauną. Civilinius ieškinius pripažįsta. Jis turi sveikatos problemų, turi epilepsiją, todėl yra sunkiau susirasti darbą. Galėtų nukentėjusiosioms atlyginti žalą per 3-6 mėnesius. Jo draugė gyvena Kaune, kuri 2023 m. gegužės 7 d. susilaukė vaiko.
4. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Su tokia įrodymų tyrimo tvarka sutikus prokurorui ir kaltinamojo gynėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
5. Kaltinamojo K. V. kaltė padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais
6. Nukentėjusioji L. A. apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad 2022 m. gruodžio 6 d., apie 10 val., atėjo į drabužių parduotuvę, esančią Senojo Turgaus g. 2, Palangoje, kurioje ji dirba pardavėja. Šiame skyriuje ji dirba viena. Atvykus į darbą, savo rankinę su joje buvusiais daiktais ir jai priklausančią raudonos spalvos piniginę pasidėjo ant kėdės, esančios už prekystalio. Apie 10.15 val. , į parduotuvę atėjo parduotuvės savininkė M. M., kuriai atėjus ji nuėjo prie savo rankinuko ir iš jo išsitraukė piniginę ir išėmusi 3 eurus 20 euro centų, šiuos pinigus padavė M. M. už nupirktą sviestą. Piniginę, kurios vertė 15 Eur ir kurioje buvo šešios kupiūros po šimtą eurų, viena penkiasdešimties eurų kupiūra, dvi dvidešimties eurų kupiūros, viena kupiūra dešimties eurų ir metalinėmis monetomis apie penkis eurus, taip pat piniginėje buvo jos vardu išduotos „SEB“ ir „Swedbank“ banko kortelės bei jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė, taip pat buvo jos vardu išduotas pensininko pažymėjimas ir darbo pažymėjimas, padėjo į savo rankinę ant joje buvusių kitų daiktų ir rankinės neužtraukė. Tuo momentu, kai ji dėjo piniginę į savo rankinuką, apie 11.00 val., M. M. iš parduotuvės išėjo. Tada po kurio laiko, tikslaus laiko nurodyti negali, bet tai galėjo būti po 11 valandos, į parduotuvę užėjo vyriškis, kuris buvo apie trisdešimties – trisdešimt penkių metų amžiaus, kiek atsimena, jis vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos striukę ir mėlynos spalvos džinsus. Kadangi vyriškis matavosi kitas striukes, ji pastebėjo, kad jis vilki megztinį, kuris yra lyg megztas ir yra užtraukiamas užtrauktuku iš priekio, batų spalvos nurodyti negali, tačiau kiek pamena, jie galėjo būti rudos spalvos arba ant batų buvo rudos spalvos juosta. Vyriškis kalbėjo žemaitiškai, kadangi šis priėjęs prie jos ir pasakė jai, kad ieško vyriškos striukės. Tada ji nurodė jam porą variantų vyriškų striukių, kurios buvo „XL“ dydžio, kurios buvo vyriškio dydžio, kai ji padavė jam šias striukes, ji dar paklausė vyriškio, kodėl jis ieško naujos striukės, kadangi jo striukė buvo gražesnė nei jos siūlomos, tačiau jis nurodė, kad jam jo striukė jau atsibodo ir jis tada pradėjo striukes matuotis prie veidrodžio, kuris yra šalia prekystalio. Kai vyriškis pasimatavo abi striukes, jis nurodė, kad jam viena iš striukių tiko, todėl ją pasidėjo ant fotelio, esančio prie prekystalio. Tuomet vyriškis pasakė, kad dabar jam reikia surasti striukę jo merginai. Iš pradžių vyriškis prašė, kad moteriškas striukes atneštų iš salės, kurios buvo pakabintos atokiau nuo prekystalio, o pats vyriškis po salę nevaikščiojo, o vis stovėjo prie prekystalio. Tada ji atkreipė dėmesį į tai, kad jis pamažu pradėjo eiti už prekystalio ir apžiūrinėjo ten kabančias moteriškas striukes. Kai ji buvo salės viduryje, į parduotuvę įėjo moteris, kuri tik užėjusi pradėjo teirautis dėl vieno megztinio, tada ji moteriai atsakė, kad turi ir tada nuėjo moteriai parodyti kitas megztinio spalvas. Visu šiuo momentu, iki kol ji bendravo su moterimi, vyriškis nebuvo jos akių matymo zonoje. Pabendravus su moterimi, ji grįžo prie prekystalio, prie kurio šalia stovėjo ir minėtas vyriškis, kiek atsimena, jai pasirodė keista, kadangi jis atrodė labai patenkintas ir, kai ji atnešė jam vieną moterišką striukę, jis labai apsidžiaugęs pasakė, kad ją padėtų ant fotelio prie jo išrinktos kitos striukės, kadangi ji bus mamai. Tuo metu, kai ji padėjo striukę prie prekystalio, prie jos priėjo moteris, kai tuo metu prie jos stovėjo ir minėtas vyriškis, tada moteris nurodžiusi, kad nori pirkti išsirinktą megztinį, jai padavė vieno šimto eurų kupiūrą. Kadangi megztinis kainavo 35 Eur, ji moteriai turėjo atmesti 65 Eur. Parduotuvėje dar nebuvo suprekiauta pinigų, todėl ji pasakė moteriškei, kad pinigus pasismulkins iš savo piniginės. Priėjusi prie savo rankinės ir, ketindama iš jos imti piniginę, pastebėjo, kad piniginės nėra. Tada paėmusi savo rankinę, visą jos turinį iškratė ant žemės ir įsitikino, kad piniginės tikrai nėra, o tuo momentu vyriškis jai pasakė, kad ji yra išsiblaškiusi, todėl pasakė, kad jis ateis už pusvalandžio ir nusipirks išsirinktas striukes. Nori paminėti, kad jai pasirodė keista, kad vyriškis nepaklausė nei vienos striukės kainos, nei kokiu būdu, t. y. grynais ar kortele jis galės atsiskaityti. Tada vyriškis iš parduotuvės išėjo ir į ją nebegrįžo. Jai pamačius asmenį realiai, ji atpažintų jį, kadangi su juo bendravo iš arti ir padėjo matuotis striukes. Kiek pamena, ji vyriškio paklausė, kodėl jis renkasi tiek daug striukių, šis jai atsakė, kad yra iš kažkur grįžęs, tiksliai nepasakė, kadangi reikia dovanų. Ji mano, kad šią jos piniginę su joje esančiais pinigais bei kortelėmis galėjo pavogti būtent šis vyriškis. Iš viso jai padaryta 720 Eur turtinė žala: piniginės vertė - 15 eurų, kurioje buvo popierinėmis kupiūromis 700 eurų bei 5 eurai monetomis. Kaip minėjo, piniginėje buvo jos vardu išduota „SEB“ „Mylimiausia“ banko kortelė, kurios numerio dabar negali pasakyti, bet „SEB“ banke tik vieną sąskaitą turi ir ši kortelė buvo susieta su ta sąskaita. Taip pat „Swedbank“ banko kortelė, kurios pavadinimo ir numerio nežino, bet ji taip pat susieta su vienintele banko sąskaita banke „Swedbank“. Abi banko kortelės buvo bekontaktės, tai yra jomis galima atsiskaityti parduotuvėse priliečiant už nedidelę sumą. Ji iš karto kelių minučių bėgyje po vagystės abi banko korteles užblokavo, todėl banko kortelėmis pasinaudota nebuvo ir gavo iš bankų duomenis, kad jomis nebuvo bandymų pasinaudoti. Bankų korteles pasikeitė naujomis, jų keitimas jai nekainavo. Taip pat, kaip minėjo, buvo pagrobta jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė, kurią paskelbė negaliojančia kreipdamasi į migracijos skyrių. Minėtos kortelės nekeitė, nes ji ir taip artimiausiu metu būtų pasibaigusi galioti. Pensininko pažymėjimą užsisakė naują, bet už jį mokėti dar nereikėjo, nes dar negavo naujo pagaminto, o darbo pažymėjimo nekeitė, nes tiesiog nereikalingas, todėl nuostolių nepatyrė. Iš viso dėl vagystės jai padaryta 720 vertės turtinė žala, kuri nėra atlyginta (t. 1, b. l. 46 – 49, 50 – 53).
7. Nukentėjusioji D. A. apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, jog 2022 m. gruodžio 17 d., apie 10 val., ji atėjo į jai priklausančią rūbų parduotuvę, esančią Vytauto g. 57, Palangoje. Atėjusi į parduotuvę, ji atsinešė savo juodos spalvos rankinuką, kuriame buvo ir jai priklausanti mėlynos spalvos moteriška piniginė, kuri buvo odinė su žvyniniu raštu, kurios vertė 20 Eur. Piniginėje buvo jai priklausanti asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, jos vardu išduota „SEB“ banko kortelė Nr. LT627044000312628045, taip pat jai priklausančios įmonės vardu išduota „SEB“ banko kortelė Nr. LT597044060000879117, taip pat ir jai priklausančios įmonės vardu išduota „Circle K“ kredito kortelė, piniginėje taip pat buvo grynųjų pinigų - dvidešimt šešios kupiūros po penkiasdešimt eurų, dvidešimt viena kupiūra po dvidešimt eurų, po dešimt eurų kupiūrų buvo trys, keturios kupiūros buvo po penkis eurus, taip pat piniginėje buvo monetų apie šešis eurus, tačiau kokios tiksliai galėjo būti kupiūros, pasakyti negali. Grynųjų pinigų turėjo tiek nemažai, nes iš vakaro būdama namuose, grynuosius pinigus susidėjo į savo piniginę, nes šiandien po darbo turėjo eiti į „SEB“ bankomatą, kad galėtų įsinešti pinigus į įmonės sąskaitą, kadangi turėjo sumokėti PVM. Atėjus į parduotuvę, ji rankinuką su joje buvusia pinigine bei kitais asmeniniais daiktais pasidėjo ant kėdės, kuri yra šalia darbo stalo, ant kurio yra kasos aparatas. Tą dieną parduotuvėje dirbo viena, nes parduotuvėje dirba po vieną pardavėją, nors ji yra įmonės savininkė, tačiau dirba ir pati. Per visą dieną į parduotuvę buvo atėję tik keletas klientų, kurie nebuvo priartėję prie jos darbo stalo. Darbo dienos metu iš parduotuvės buvo išėjusi tik prie įėjimo nuvalyti ten esančius ledus, tuo metu į parduotuvę niekas nebuvo įėjęs. Baigusi valyti ledus, ji įėjo į parduotuvės vidų, nusivilko savo striukę ir tik ją nusivilkus, apie 17.20 val., į parduotuvės vidų užėjo vyriškis, kuris buvo apie 35-40 metų amžiaus, vilkėjo juodos spalvos žieminę striukę, buvo užsidėjęs juodos spalvos žieminę kepurę, kuri buvo megzta, be snapelio. Ji labai įsidėmėjo vyro veidą, jo nosį, kuri buvo lyg sukreipta, jo akys buvo lyg ir tamsios spalvos ir skvarbus žvilgsnis. Kai vyras užėjo į parduotuvę, jis sukėlė jai keistą įtarimą, net sunku paaiškinti kodėl, bet jai buvo keista tai, kad jis tik užėjo, jo žvilgsnis buvo tiesiai link kasos aparato bei kėdės, ant kurios buvo jos rankinė, kuri jam buvo matoma, nors ji stovėjo kitame šone, jis į ją nežiūrėjo, bet žiūrėjo nurodyta kryptimi ir jos paklausė: „Ar turite storų sportinių kostiumų?“ Kadangi parduotuvėje pagrinde yra prekiaujama tik moteriškais rūbais, vyriškų rūbų yra mažai, ji vyrui atsakė, kad nieko vyriško neturi, vien dėl to, nes jis sukėlė jai blogą nuojautą. Kai vyrui pasakė, kad nieko neturi, jis nieko nebesakęs apsisuko ir išėjo iš parduotuvės pro duris. Kai vyriškis išėjo pro duris, ji pasiėmė plastmasinį kibirą, kurį naudoja plaunant grindis, nuėjo į sekančią parduotuvės gale esančią patalpą, kurioje yra sanitarinis mazgas, kad įsileistų vandens ir galėtų išsiplauti parduotuvės grindis. Nuėjusi į sanitarinį mazgą, ji pirmosios parduotuvės salės nebematė, nes ją skiria siena. Sanitariniame mazge užtruko neilgiau dviejų minučių. Prisileidusi vandens, grįžo atgal į pirmąją salę ir, kadangi buvo apie 17.30 val., nusprendė, kad reikia pirmiausia susiskaičiuoti kasą. Pradėjusi skaičiuoti kasą, kasoje buvo viena stambi penkiasdešimties eurų kupiūra, todėl nusprendė ją pasmulkinti, nes žinojo, kad piniginėje turi smulkesnių kupiūrų. Priėjusi prie rankinuko, kurį visą dieną laikė atitrauktą, ji pradėjo ieškoti savo piniginės, tačiau pastebėjo, kad jos nebėra. Tada jai streso metu kilusi pirmoji mintis buvo, kad gal ji savo piniginę paliko namuose, kai vakar skaičiavosi pinigus. Ji greitai užsidarė parduotuvę, išvažiavo namo. Apžiūrėjusi savo namus, piniginės nerado. Tada nusiraminusi ir viską pergalvojusi, ji atsiminė anksčiau apklausoje minėtą vyrą. Mano, kad jos piniginę galėjo pavogti būtent šis asmuo. Tuo metu, kai vyriškis išėjo iš parduotuvės pro duris, nes jis išėjęs pro duris tikrai turėjo matyti per durų stiklą, kaip ji iš pirmos patalpos, pasiėmusi plastmasinį kibirą, nuėjo į kitą patalpą. Jam įeiti į parduotuvę ir paimti jai priklausančią piniginę būtų trukę tik keletas sekundžių, nes nuo įėjimo durų į parduotuvę iki kėdės, ant kurios buvo jos rankinė su joje esančia pinigine - yra apie šešis metrus, ir tuo labiau, kad rankinę ji visą dieną buvo palikusi atitrauktą ir visą dieną iš jos nieko neėmė, nei piniginės. Taip pat jai vienas iš įtarimų yra tai, ji mano, kad tai galėjo padaryti minėtas vyras, nes, prieš einant suskaičiuoti kasą, ji atkreipė dėmesį, kad prie kėdės, ant kurios buvo jos rankinė, buvo nemaža vandens bala, kuri atsirado nuo nutirpusio sniego. Atpažinimo metu ji tikrai atpažintų anksčiau apibūdintą asmenį. Iš pagrobtų grynųjų pinigų 1 776 sumos – 1 400 eurų buvo D. A. personalinei įmonei, įmonės kodas 152576596, priklausantys pinigai, kuriuos, ji kaip įmonės savininkė, ketino įnešti į bankomatą. Likusi suma – 376 eurai, priklausė jai asmeniškai. Pagrobtoje piniginėje buvusios 2 „SEB“ banko kortelės buvo bekontaktės, išduotos jos vardu ir jos personalinės įmonės vardu. Banko korteles ji iš karto, kai tik pasigedo piniginės, užblokavo, banko kortelėmis nebuvo pasinaudota. Kitus pagrobtus dokumentus taip pat užblokavo. Pagrobtų dokumentų keitimas jai ir jos personalinei įmonei nieko nekainavo, nuostolių nepatyrė, tik padaryta jai kaip fiziniam asmeniui 396 eurų vertės turtinė žala, o jos personalinei įmonei – 1 400 eurų vertės turtinė žala (t. 1, b. l. 99 – 102, 103 – 106).
8. L. A. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 6 d. jai dirbant drabužių parduotuvėje adresu Senojo Turgaus g. 2, Palanga, ji į savo rankinę, esančia po prekystaliu, apie 11 val., įsidėjo jai priklausančią raudonos spalvos moterišką piniginę, kurios vertė 15 Eur, kurioje buvo šešios kupiūros po šimtą eurų ir viena penkiasdešimties eurų kupiūra, dvi dvidešimties eurų kupiūros ir viena kupiūra dešimties eurų ir metalinėmis monetomis apie penkis eurus, taip pat piniginėje buvo jos vardu išduota „SEB“ ir „Swedbank“ banko kortelės bei jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė, taip pat buvo jos vardu išduotas pensininko pažymėjimas ir darbo pažymėjimas. Apie 12 val. ji pastebėjo, kad jos piniginė su joje buvusiais pinigais ir kortelėmis yra pavogta. Nurodė, kad jos piniginę su joje buvusiais pinigais ir kortelėmis galėjo pavogti vyriškis, kuris buvo atėjęs ir prie prekystalio apžiūrinėjo pakabintus rūbus. Iš viso jai padaryta 715 Eur turtinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustačius asmenį, nubausti jį įstatymų nustatyta tvarka ir įpareigoti atlyginti jai padarytą 715 eurų turtinę žalą (t. 1, b. l. 1 – 7).
9. D. A.protokole – pareiškime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 17 d., apie 10 val., ji atėjo į jai priklausančią rūbų parduotuvę, esančią Vytauto g. 57, Palangoje. Atėjusi į parduotuvę, ji atsinešė savo juodos spalvos rankinuką, kuriame buvo ir jai priklausanti mėlynos spalvos moteriška piniginė, kuri buvo odinė su žvyniniu raštu, kurios vertė dvidešimt eurų. Piniginėje buvo jai priklausanti asmens tapatybės kortelė, jai priklausantis vairuotojo pažymėjimas, jos vardu išduota „SEB“ banko kortelė Nr. LT627044000312628045, taip pat jai priklausančios įmonės vardu išduota „SEB“ banko kortelė Nr. LT597044060000879117 bei jai priklausančios įmonės vardu išduota „Circle K“ kredito kortelė, piniginėje taip pat buvo grynųjų pinigų – dvidešimt šešios kupiūros po penkiasdešimt eurų, dvidešimt viena kupiūra po dvidešimt eurų, po dešimt eurų kupiūrų buvo trys, keturios kupiūros buvo po penkis eurus, taip pat piniginėje buvo monetų – apie šešis eurus, tačiau kokios tiksliai galėjo būti kupiūros, pasakyti negali. Grynųjų pinigų turėjo tiek nemažai, nes iš vakaro būdama namuose, grynuosius pinigus susidėjo į savo piniginę, nes šiandieną po darbo turėjo eiti į „SEB“ bankomatą, kad galėtų įsinešti pinigus į įmonės sąskaitą, nes turėjo sumokėti PVM. Apie 17.30 val. priėjusi prie rankinuko, kurį visą dieną laikė atitrauktą, ji pradėjau ieškoti savo piniginės, tačiau pastebėjo, kad jos nebėra. Nurodė, kad jos piniginę su joje buvusiais išvardintais dokumentais ir pinigais galėjo pavogti vyras, kuris apie 17.20 val., buvo atėjęs į parduotuvę. Atpažinimo metu ji tikrai atpažintų anksčiau apibūdintą asmenį, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir surasti jos piniginę pavogusį asmenį ir jį įpareigoti atlyginti jai padarytą turtinę 1 796 eurų žalą (t. 1, b. l. 14 – 20).
10. 2022 m. gruodžio 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad iš L. A. parodytų atpažinti 4 asmenų foto nuotraukų, ji atpažįsta asmenį – foto Nr. 1, kaip labai panašų į tą asmenį, apie kurį davė parodymus ir kuris galėjo pavogti jos piniginę su pinigais. Šis asmuo iš bendrų veido bruožų labai panašus, iš veido formos, akių, nosies, nes su juo bendravo iš arti, akis į akį. Nurodyta, kad nuotraukoje Nr. 1 yra K. V., gim. 1987 m. (t. 1, b. l. 59 – 61).
11. 2022 m. gruodžio 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad iš D. A. parodytų atpažinti 4 asmenų fotonuotraukų, ji atpažįsta asmenį – foto Nr. 3, kaip tą, kuris 2022 m. gruodžio 17 d., apie 17.20 val., buvo užėjęs į jai priklausančią parduotuvę ir kuris, kaip įtaria, pagrobė jos piniginę su visu jos turiniu. Šį asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, iš akių, veido, nosies formos. Nurodyta, kad foto Nr. 3 yra K. V. foto (t. 1, b. l. 113 – 114).
12. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018). Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, kai pagrobto turto vertė viršija 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos.
13. Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis K. V. 2022 m. gruodžio 6 d., apie 11 val., Senojo turgaus g. 2, Palangoje, esančioje drabužių parduotuvėje iš po prekystalio pagrobė svetimą, nukentėjusiajai L. A. priklausantį turtą – piniginę 15 eurų vertės, su joje buvusiais 705 eurais grynųjų pinigų, taip padarydamas nukentėjusiajai L. A. bendros 720 eurų vertės turtinę žalą.
14. Be to, neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis K. V. 2022 m. gruodžio 17 d., apie 17.20 val., Vytauto g. 57, Palangoje, esančioje drabužių parduotuvėje, iš rankinės pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai D. A. priklausančią piniginę 20 eurų vertės, su joje buvusiais nukentėjusiajai D. A. priklausančiais grynaisiais pinigais – sumoje 376 eurų bei D. A. personalinei įmonei priklausančiais grynaisiais pinigais sumoje 1 400 eurų, taip padarydamas nukentėjusiajai D. A. bendros 396 eurų vertės turtinę žalą bei D. A. personalinei įmonei 1 400 eurų vertės turtinę žalą.
15. Kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai. Be kaltinamojo prisipažinimo, tokias aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolai ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis, darydamas jam inkriminuotas vagystes, suprato, kad grobia svetimą turtą, kad dėl jo veiksmų bus padaryta žala, ir norėjo taip veikti. Taigi, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos yra baigtos, kadangi kaltinamasis turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti pagrobtu turtu. Šios kaltinamojo veikos kvalifikuotinos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, kad jis pagrobė svetimą – L. A. priklausantį turtą – 720 eurų bei pagrobė svetimą vertės nukentėjusiajai D. A. priklausantį 396 eurų vertės turtą ir D. A. personalinei įmonei priklausantį 1 400 eurų vertės turtą. Pagrobto turto vertė viršija 5 MGL (250 Eur).
III. Bausmės skyrimo motyvai
16. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus.
17. Kaltinamasis K. V. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, nusikalstamos veikos baigtos. Iš byloje pateikto Nuteistųjų registro išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog K. V. teisiamas dešimtą kartą, teistumas neišnykęs. Be to, jis baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 184-194). Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe padarytų nusikalstamų veikų atžvilgiu pripažintina tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
18. Parinkdamas bausmės rūšį be jau minėtų aplinkybių teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę. K. V. yra bedarbis, iki suėmimo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, turintis mažametį vaiką. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. V. paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už straipsnio sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, K. V. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. skiriant jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
19. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytiems formaliems pagrindams, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir panašiai. Kaip minėta, kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus asmens nuosavybei, už kurį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nesiekia ketverių metų. Taigi formalūs pagrindai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas egzistuoja.
20. Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai K. V. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, K. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas dviem metams. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, jam skirtinas įpareigojimas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 69 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per vienerių metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti L. A. 720 Eur, D. S. 396 Eur ir D. S. personalinei įmonei 1400 Eur turtines žalas.
21. Pažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu K. V. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydamas panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
22. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 2, b. l. 59-61) – panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
IV. Dėl civilinių ieškinių
23. Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
24. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji L. A. pareiškė civilinį ieškinį 720 Eur sumai. Nukentėjusioji D. A. pareiškė civilinį ieškinį 396 Eur sumai (t. 1, b. l. 120) ir D. A. personalinė įmonė pareiškė civilinį ieškinį 1 400 Eur sumai (t. 1, b. l. 67). Atsižvelgus į tai, kad ši žala padaryta būtent kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, kaltinamasis neginčija civilinių ieškinių ir jų dydžio, konstatuotina, kad civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir įrodyti, todėl tenkinami. Iš kaltinamojo K. V. L. A. priteistina 720 Eur suma, D. A. 396 Eur suma ir D. A. personalinei įmonei 1 400 Eur suma.
25. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – vokas su jame esančia kompaktine plokštele su vaizdo įrašais (prisegtas prie bylos), paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (dėl L. A. svetimo turto pagrobimo) ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems metams);
- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (dėl D. A. ir D. A. personalinės įmonės svetimo turto pagrobimo) ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems metams).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, paskiriant 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. V. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, paskiriant įpareigojimą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 (vienerių) metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti L. A. 720 Eur, D. A. 396 Eur ir D. A. personalinei įmonei 1400 Eur turtines žalas.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią K. V. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
K. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir kaltinamąjį K. V. šioje byloje nedelsiant paleisti iš suėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto, „a“ papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą nuo 2023 m. gegužės 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nukentėjusiosios L. A. 720 Eur civilinį ieškinį, nukentėjusiosios D. A. 396 Eur civilinį ieškinį ir D. A. personalinės įmonės 1400 Eur civilinius ieškinius tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo K. V..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su jame esančia kompaktine plokštele su vaizdo įrašais (prisegtą prie bylos) – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.