Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjai N.V., jos atstovui advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, 2012 m. vasario 6 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N.V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N.V. ieškiniu ir jo patikslinimu (t. I, b.l. 3-5; 25-27) kreipėsi į Šilalės rajono apylinkės teismą, prašydama iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 20 000 Lt neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

Šilalės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi (t. I, b.l. 38) perdavė civilinę bylą pagal rūšinį teismingumą Klaipėdos apygardos administraciniame teismui. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi (t .I, b.l. 46-47) šalių procesinė padėtis ir procesinio dokumento pavadinimas nustatyti pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas.

Pareiškėja nurodo, jog 2011 m. balandžio 6 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai A.L. ir V.M. atliko nepilnametės dukros G.G.V. apklausą dėl S.V. įmonės (duomenys neskelbtini) vadybininkės J.K. pareiškimo dėl kanceliarinių prekių vagystės. Tyrėjas A.L., atlikdamas ikiteisminį tyrimą dėl vagystės iš parduotuvės, nutarė apklausti jos nepilnametę dukrą nedalyvaujant tėvams, kadangi jie gali trukdyti išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes, todėl nepilnametė buvo apklausta dalyvaujant pareigūnei V.M. bei Šilalės S.Dariaus ir S.Girėno vidurinės mokyklos socialiniam pedagogui. Mano, jog dėl to, kad jų nepilnametė dukra G.G.V. dėl įvykdytos vagystės buvo apklausta tėvams nedalyvaujant bei nepranešant, jai buvo padarytas itin didelis psichologinis poveikis. Toks pareigūno elgesys nesuderinamas su Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijoje įtvirtintomis teisės normomis, todėl netoleruotinas. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas reikalauja, jog jaunesnio kaip 18 metų asmens apklausoje dalyvautų nepilnamečio liudytojo tėvai arba pareigūno iniciatyva jaunesnio kaip 18 metų liudytojo, nukentėjusiojo ar pažeidėjo apklausą gali būti kviečiami Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas. Teigia, jog dėl šių reikalavimų nesilaikymo jų dukra patyrė neigiamą psichologinį poveikį. Pabrėžia, jog kreipėsi į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl minėtų pareigūnų neteisėtų veiksmų. Jos prašymas buvo persiųstas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuris atliko pareigūnų A.L. ir V.M. tarnybinius patikrinimus. Nurodo, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti pareigūnų pažeidimai apklausiant nepilnametę jų dukrą.

Reikalavimą atlygini neturtinę žalą reiškia Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies pagrindu. Mano, kad yra visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, nes dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų jos dukra patyrė neigiamą psichologinį poveikį, kuris gali turėti neigiamos įtakos harmoningam jos vystymuisi, dukra tapo uždara, vengia bendrauti. Pabrėžia, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų apklausiant jos nepilnametę dukrą, ji pati patyrė didelius išgyvenimus, iki šiol jaučia psichologinį pažeminimą, pergyvena dėl tolimesnio dukters vystymosi. Neturtinę žalą įvertina 20 000 Lt suma.

Pareiškėja ir jos atstovas advokato padėjėjas Jurijus Martinaitis prašo tenkinti patikslintą skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu. Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, apklausdami pareiškėjos nepilnametę dukrą, nedalyvaujant tėvams ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams, pažeidė Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas bei nesilaikė Lietuvos generalinio prokuroro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. I-126 patvirtintos Rekomendacijos dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos nuostatų. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patirti dvasiniai išgyvenimai, todėl esant valstybės civilinės atsakomybės sąlygoms, prašo atlyginti neturtinę žalą.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (t. I, b.l. 51-54) prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Mano, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti, policijos pareigūnai vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir tinkamai vykdė savo pareigas. 2011 m. kovo 28 d. gavus pranešimą dėl kėsinimosi pavogti prekes iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) buvo pagrįstai pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Teigia, jog policijos pareigūnai G.G.V. neapklausė, o pristatę į policijos komisariatą surašė vaiko perdavimo – priėmimo aktą ir perdavė ją tėvui D.V. Mergaitė dėl aplinkybių apie vagystę iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir pasikėsinimą pavogti lipdukus iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) buvo apklausta 2011 m. balandžio 8 d. Pabrėžia, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias Baudžiamojo kodekso arba Administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytų neteisėtų veikų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, tai yra netinkami auklėja ar prižiūri savo vaikus. Akcentuoja, kad G.G.V. tą pačią dieną bandė atlikti dvi analogiško pobūdžio administracinio teisės pažeidimo požymių turinčias neteisėtas veikas, o tai įrodo, kad tėvai galimai netinkamai vykdė Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos. Pabrėžia, jog Administracinių teisės pažeidimų kodeksas neapibrėžia, kokie asmenys gali būti nepilnamečio liudytojo įstatyminiais atstovais, todėl šį klausimą sprendė pagal bendrąsias vaiko atstovavimą reglamentuojančias teisės normas, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Minėto įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokymo, auklėjimo, įstaigų vadovai, auklėtojai ir jiems prilystantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą, todėl nagrinėjamu atveju, dalyvauti apklausoje buvo pakviestas socialinis pedagogas. Policijos pareigūnai vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir tinkamai vykdė savo pareigas. Teigia, jog Klaipėdos apygardos teismo nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjos atžvilgiu dėl tėvų valdžios nepanaudojimo, nelaikytina tinkamu įrodymu konstatuoti policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus. Pabrėžia, jog tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu atlikti pareigūnų veiksmai, kiek tai susiję su paaiškinimo iš nepilnametės paėmimu, buvo atlikti nepilni, savaime nėra pagrindu konstatuoti, kad egzistavo visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti. Mano, jog nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą, nes neįrodytos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, be to nepagrįstas žalos dydis. Akcentuoja, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio. Kadangi policijos pareigūnai, vykdydami administracinio teisės pažeidimo tyrimą, dėl netinkamai paimto nepilnametės dukros paaiškinimo nė vienam iš nepilnametės tėvų žalos nepadarė, mano, kad pareiškėja, kaip nepilnametės motina, neturi teisės reikalauti sau neturtinės žalos atlyginimo. .

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (t. II, b.l. 79). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškėja prašo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, vykdant jos nepilnametės dukters apklausą. Taigi, bylos dalykas – teisė į neturtinės žalos, padarytos valstybės valdžios institucijos neteisėtais veiksmais, atlyginimas.

Turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais (neveikimu), atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pareiškėjos skundas pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. padarytą žalą pareiškėja kildina iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų. Administracinis ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjai, todėl turi būti tiriama ir vertinama, ar nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių deliktinės žalos atlyginimą

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui; 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008 ir kt.). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

CK 6.271 straipsnio 2 dalyje atskleista termino „valdžios institucija“ sąvoka, kuri apibrėžta kaip bet koks viešosios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotojas ir t.t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

Deliktinės atsakomybės (CK 6.271 straipsnis) pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

1984 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijos Nr. R(84)15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 straipsnis (principas) nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsiranda dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusiojo asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgiant į teisės reikalavimus. Rekomendacija atsakomybės už žalą pagrindu laiko valstybės, jos institucijos ar tarnautojo nukentėjusiojo atžvilgiu padarytus tokius veiksmus, kurių pagal įstatymą jie neturėjo atlikti, arba neatlikimą tokių veiksmų, kuriuos pagal įstatymą jie turėjo padaryti. Dėl to byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamiesi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnai privalėjo veikti priimdami sprendimą apklausti nepilnametę, ar jie veikė laikydamiesi šių reikalavimų.

Kaip matyti iš pareiškėjos reiškiamo reikalavimo žala yra kildinama iš konkrečios teisinės situacijos – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnų V.M. ir A.L. veiksmų, apklausiant jos nepilnametę dukrą G.G.V. Byloje pateiktas tyrėjo A.L. tarnybinis pranešimas (t. I, b.l. 76), kuriame aprašytos aplinkybės apie tai, jog 2011 m. kovo 28 d. komisariate buvo gautas parduotuvės (duomenys neskelbtini) vedėjos S.Z. pareiškimas dėl G.G.V. įvykdytos vagystės. Pareiškime nurodyta, kad 2011 m. kovo 28 d. iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) G.G. V. bandė išsinešti prekių už 9,49 Lt (t. I, b.l. 147). Iš byloje esančio S.V. įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojų J.K. ir D.M. pareiškimo (t. II, b.l. 25) matyti, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatui buvo pateikta informacija, jog 2011 m. kovo 28 d. į parduotuvę užsukusi G.G. V. išėjo iš parduotuvės nesusimokėjusi už prekes, bendra žala – 10,60 Lt. Nurodyta, jog vagystė buvo pastebėta peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus. 2011 m. balandžio 11 d. nutarimu tyrėjas A.L. nutarė nutraukti G.G. V. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnį, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (t. I, b.l. 95), nors sprendimas pradėti minėtą teiseną nebuvo priimtas. Iš tyrėjo A.L. 2011 m. balandžio 6 d. tarnybinio pranešimo (t. I, b.l. 77) matyti, jog aiškinantis vagystės aplinkybes pareigūnas priėmė sprendimą apklausti nepilnametę, dalyvaujant Šilalės S.Dariaus ir S.Girėno vidurinės mokyklos socialiniam pedagogui, kadangi tėvai yra suinteresuoti asmenys ir gali trukdyti bei įtakoti pažeidimo aplinkybių aiškinimąsi. Mergaitė buvo apklausta 2011 m. balandžio 8 d. S.Dariaus ir S.Girėno vidurinėje mokykloje, dalyvaujant mokyklos socialiniam pedagogui M.T. (t. I, b.l. 79-80). Pareiškėja neteisėtais veiksmais įvardija policijos pareigūnų vykdytą jos nepilnametės dukters apklausą, nedalyvaujant tėvams ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams. Tiriant vagystės aplinkybes, pradėtas tirti 2011 m. kovo 27 d. pareiškėjos pareiškimas dėl galimai vertimo jos dukrai vogti ir grasinimo (t. II, b.l. 11). 2011 m. balandžio 6 d. vyresniosios specialistės V.M. nutarimu (t. I, b.l. 93-94) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl T.B. vertimo vogti G.G.V. ir grasinimo, nesant nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnyje ir 178 straipsnyje. Taip pat 2011 m. balandžio 11 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl anoniminio įžeidžiančio pranešimo, nesant nusikalstamos veikos požymių, numatytos BK 154 straipsnyje (t. I, b.l. 96). Teismas pažymi, kad administracinės teisenos nutraukimas, nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus bei atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūnų A.L. ir V.M. veiksmų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas vertina šias aplinkybes tiek, kiek tai susiję su policijos pareigūnų vykdytos apklausos atlikimu. Nagrinėjamos bylos kontekste teisiškai nereikšminga, jog pati pareiškėja 2011 m. balandžio 19 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimu buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas nepilnametės dukters atžvilgiu), kuris 2011 m. birželio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarimu panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla N.V. atžvilgiu nutraukta (t. II, b.l. 51-52, 65-67). Neturtinės žalos atlyginimo klausimui spręsti svarbu išsiaiškinti, ar pareigūnai veikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.

Administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, kuriems iki pažeidimo padarymo sukako 16 metų (ATPK 12 straipsnis). Tam tikri nuostatų ypatumai taikomi nepilnamečiams nuo 16 iki 18 metų (ATPK 13 straipsnio 1 dalis), taip pat nustatyta atsakomybė tėvams ar globėjams už nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų padarytus pažeidimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos dukra G.G.V., gimusi(duomenys neskelbtini), nebuvo sulaukusi tokio amžiaus, nuo kurio jai ar jos tėvams pagal minėtus straipsnius galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. ATPK 274 straipsnis nustato, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl savo fizinių ar psichinių trūkumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių teisės pažeidimų bylose, jų interesams turi teisę atstovauti jų įstatyminiai atstovai (tėvai, įtėviai, globotojai, rūpintojai). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė negalėjo būti administracinės atsakomybės subjektas, taip pat ji nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, akivaizdu, jog minėtos nuostatos G.G.V. atžvilgiu netaikytinos. Teismas pažymi, jog ATPK neapibrėžia, kokie asmenys gali būti nepilnamečio liudytojo įstatyminiais atstovais, todėl būtina vadovautis kitų teisės aktų nuostatomis. Bendriausios elgesio su nepilnamečiais administracinių teisės pažeidimų procese nuostatos yra įtvirtintos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, kurio 53 straipsnio 3 dalis nustato, jog nagrinėdamas vaiko teisės pažeidimo bylas, teismas turi laikytis visų procesinių taisyklių bei ypatumų vaiko atžvilgiu. Akcentuotina, jog administracinis procesas nereglamentuoja nepilnamečių apklausos atlikimo, nenustato, kas turi atstovauti nepilnamečio interesams, todėl byloje taikytinos nuostatos, reglamentuojančios baudžiamąjį procesą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinių teisės pažeidimų bylos pagal savo prigimtį yra artimesnės baudžiamosioms byloms (LVAT 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-3107/2010, 2005 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-520/05, 2005 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N14-1893-05). Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) reglamentuoja baudžiamajame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, nustato baudžiamojo proceso taisykles, apklausiant nepilnametį įtariamąjį, nukentėjusįjį ar liudytoją. BPK 186 straipsnis nustato, jog nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į jaunesnių kaip 18 metų liudytojo arba nukentėjusiojo apklausą privalo būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą. Nepilnamečio atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio arba neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys (BPK 53 straipsnio 2 dalis). Tai, jog įstatymas numato teisę nepilnamečio atstovui dalyvauti nepilnamečio apklausoje, reiškia, kad atstovui turi būti tinkamai pranešta apie apklausos vietą ir laiką ir jis pats gali spręsti, ar dalyvauti apklausoje. Pažymėtina, kad 2009 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras įsakymu Nr. I-126 patvirtino Rekomendacijas dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 4 punktas nustato, jog nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausą turėtų atlikti turintis specialiųjų žinių besispecializuojantis dirbti su nepilnamečių baudžiamosiomis bylomis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras. BPK nenustatyta pareiga į kiekvieną jaunesnio kaip 18 metų liudytojo ar nukentėjusiojo apklausą kviesti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą ar psichologą. Sprendžiant klausimą dėl būtinumo apklausoje dalyvauti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui ar psichologui, atsižvelgiama į vaiko socialinę ir psichologinę brandą bei pagalbos poreikį jį apklausiant (Rekomendacijų 4¹ punktas). Nerekomenduojama apklausos atlikti nepilnamečio buvimo mokykloje metu (Rekomendacijų 6 punktas).

Vertinant pareigūnų vykdytą nepilnametės G.G.V. apklausą matyti, jog tyrėjas A.L. ir vyresnioji specialistė V.M. nesikreipė į vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą ar psichologą. Prašydamas netenkinti skundo Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodo, jog apklausoje dalyvavo mokyklos socialinis pedagogas ir toks jo dalyvavimas užtikrino vaiko teises, kadangi vaikų buvimo mokykloje metu, už jo auklėjimą atsako bei jo interesus atstovauja atitinkama mokyklos įstaiga. Teismas šį argumentą pripažįsta nepagrįstu, nes pagal aukščiau minėtas teisės aktų nuostatas akivaizdu, kad siekiant apsaugoti vaiko interesus nepilnamečio apklausos atlikimui keliami specifiniai reikalavimai. Apklausiant G.G.V. ir esant priimtam sprendimui nušalinti nepilnametės tėvus dėl to, kad jie gali trukdyti ir įtakoti aiškinantis pažeidimo aplinkybes (t. I, b.l. 77), apklausoje turėjo dalyvauti vaiko teisių apsaugos institucija ar psichologas, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog minėti asmenys apklausoje nedalyvavo. Be to, apklausa buvo vykdyta mokykloje. Pareigūnų neveikimą taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo veikti, patvirtina tarnybinio patikrinimo išvadoje (t. I, b.l. 56-61) bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių kontrolieriaus 2011 m. liepos 27 d. pažymoje Nr. 18-2011/1-83;1-112 (t. I, b.l. 11-14) nustatytos aplinkybės. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad A.L. ir V.M. padarė tarnybinį pažeidimą, neužtikrindami tinkamo teisės aktų reikalavimų laikymosi mažametės G.G. V. atžvilgiu, o Lietuvos Respublikos vaiko teisių kontrolieriaus pažymoje nurodyta, kad imant paaiškinimą iš nepilnametės, nesant galimybės dalyvauti mergaitės įstatyminiams atstovams, turėjo būti informuota (ir dalyvauti) Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, taip pat nurodyta, kad turi būti vengiama imti paaiškinimą iš nepilnamečio (apklausti nepilnametį) jo ugdymo įstaigoje. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog policijos pareigūnai, apklausdami nepilnametę G.G.V. nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl konstatuotini neteisėti pareigūnų veiksmai. Nustačius neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, byloje būtina aiškintis ir tirti, ar dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų pareiškėja patyrė neturtinę žalą, ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinės žalos sąvoka apima platų spektrą pačių įvairiausių išgyvenimų. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pripažino, jog neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (McMichael prieš Jungtinę Karalystę, 1995 m. vasario 24 d., Series A Nr. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją (Papamichalopoulus prieš Graikiją, 1995 m. spalio 31 d., Nr. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą (Olsson prieš Švediją, 1988 m. kovo 24 d., Nr. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (Lopez Ostra prieš Ispaniją, 1994 m. gruodžio 9 d., Nr. 16798/90, 65 par., Series A Nr. 303-C) ir pan. Plačią neturtinės žalos sampratą įtvirtino ir Lietuvos įstatymų leidėjas, kuris neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintą pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikytina, jog neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Taigi, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus, ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Neturtinę žalą pareiškėja kildina iš valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsižvelgiant į šias teisines aplinkybes bei sisteminę teisės normų analizę, darytina išvada, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Materialiosios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialinio teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, . LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010). Teismas nagrinėjamoje byloje priėjo išvados, jog nustatyti neteisėti policijos pareigūnų veiksmai.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos (pvz.: administracinės bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009 ir kt.), kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškėja neturtinę žalą įvertina 20 000 Lt suma ir nurodo, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, apklausiant jos nepilnametę dukrą, tiek dukra, tiek ir ji patyrė emocinius išgyvenimus, psichologinį pažeminimą, dukra tapo uždaresnio būdo, vengia bendrauti su bendraamžiais vaikais, jų šeima patyrė gėdos jausmą, pergyvena dėl tolimesnio dukters vystymosi. Nors Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime teigia, jog pareigūnai nė vienam iš tėvų žalos nepadarė, tačiau teismas nesutinka su tokiu teiginiu. Aukščiau paminėta, kad pareiškėja (ir nepilnametės tėvas) nepagrįstai buvo eliminuoti iš nepilnametės apklausos procedūros, nepilnametės apklausa buvo atlikta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl akivaizdu, jog pareiškėja turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą, klusią dėl šių veiksmų. Pareiškėja teigia patyrusi stresą, dvasinius išgyvenimus ir nerimą dėl tolimesnio vaiko vystymosi, gėdos jausmą, nepatogumą. Pažymėtina, jog dėl neteisėtų veiksmų atlikimo pareiškėja kreipėsi į daug institucijų, siekdama išsiaiškinti pareigūnų veiksmų teisėtumą: į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (t. I, b.l. 11-14), į Lietuvos Respublikos generalinį policijos komisarą (t. I, b.l. 15-16), Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Nepilnamečių ir apylinkės inspektorių poskyrį (t. I, b.l. 17-19), į teismus. Pareiškėjos dukra G.G.V. dėl policijos pareigūnų atliktų veiksmų mokykloje patyrė dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, kad G.G.V. buvo apklausta nedalyvaujant nei tėvams, nei psichologui ar Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams, darytina išvada, jog policijos pareigūnų apklausos atlikimas mergaitei sukėlė stresą. Neišvengiama, jog kiti mokyklos mokiniai matė G.G.V. ir policijos pareigūnus kartu, todėl pagrįstas pareiškėjos argumentas, kad mergaitė patyrė dvasinius išgyvenimus, gėdos jausmą. Teismo nuomone, dvasiniai išgyvenimai buvo nevienkartinio pobūdžio. Nors mergaitė policijos pareigūnų buvo apklausta tik vieną kartą, tačiau tą pačią dieną ji dar kartą buvo apklausta ir Šilalės vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos (t. I, b.l. 87-88), vėliau buvo aiškinamos aplinkybės dėl vertimo ją vogti, tiriami mergaitės mamos skundai dėl policijos pareigūnų veiksmų, todėl akivaizdu, jog ji jautė stresą ir įtampą pakankamai ilgą laiką. Byloje pateiktas UAB Šilalės psichikos sveikos ir psichologinio konsultavimo centro 2011 m. spalio 10 d. raštas (t. II, b.l. 74) įrodo, jog su mažamete ir jos tėvais buvo pravestos 8 psichologinės konsultacijos (konsultacijų datos: 2011 m. balandžio 4, 13, 22 dienos, 2011 m. gegužės 4 d., 2011 m. birželio 1 ir 20 d., 2011 m. liepos 4 ir 18 d.). Teismas pripažįsta pagrįstu pareiškėjos argumentą, jog ji jaudinasi ir išgyvena dėl dukros ateities, jos harmoningo vystymosi, todėl patiria neturtinę žalą. Teismas pripažįsta nepagrįstu pareiškėjos argumentą, jog po neteisėtai įvykdytos apklausos mergaitė tapo uždaresnio būdo, nebendrauja su vaikais. Šis pareiškėjos teiginys paneigiamas charakteristikų duomenimis. Iš byloje pateiktų charakteristikų (t. I, b.l. 90, 91) matyti, jog tiek Šilalės meno mokyklos mokytoja metodininkė, tiek ir Šilalės S. Dariaus ir S. Girėno vidurinės mokyklos direktorius bei klasės mokytoja G.G.V. apibūdina kaip uždaro būdo mergaitę. Meno mokyklos mokytoja metodininkė charakteristikoje nurodo, jog mergaitę moko antrus metus, mergaitė su niekuo visiškai nebendrauja, ją sunku prakalbinti, į klausimus atsako trumpai arba palinguoja galva. Atsižvelgiant į tai, kad charakteristikose pateikti duomenys apie mergaitę mokytojų, kurie ją pažįsta daugiau kaip du metus, darytina išvada, jog mergaitė yra uždaro būdo ir jos nenoras bendrauti nesietinas su nagrinėjama situacija.

Teismo vertinimu, pareiškėjos patirti išgyvenimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų netinkamu atlikimu.

Pažymėtina, jog atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato. Įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Teismas, vertindamas pareiškėjos patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus dėl dukters, sprendžia, jog prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra ženkliai per didelis. Teismas, mažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad pareigūnų veiksmai nėra tyčiniai, į situaciją, dėl kurios buvo vykdomi šie veiksmai, taip pat atsižvelgiama į sukeltus teisinius padarinius, kurie nėra tęstinio pobūdžio. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. rugsėjo 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, jog policijos pareigūnai apklausė nepilnametę mergaitę, nedalyvaujant įstatyminiams atstovams bei vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams, apie apklausą nepranešė tėvams, todėl, kad aiškiai nėra reglamentuotas nepilnamečių liudytojų apklausos atlikimas administraciniame procese. Įvertindamas aptartų kriterijų visumą bei taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas nustato pareiškėjai priteistinos neturtinės žalos dydį – 2 000 litų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato neapmokestinamųjų skundų sąrašą, į kurį patenka skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (40 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Pareiškėja 2011 m. spalio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 107019 sumokėjo 600 Lt žyminį mokestį, kuris jai grąžintinas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos N.V. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjai N.V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 2 000 (du tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Įpareigoti Tauragės apskrities valstybinę mokesčių inspekciją pareiškėjai N.V. (a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti 2011 m. spalio 28 d. AB „Snoras“ mokėjimo nurodymu Nr. 107019 sumokėtą 600 (šešių šimtų) litų žyminį mokestį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.