Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus akcinės bendrovės DnB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1166-324/2015 pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vardona“, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims: akcinei bendrovei DnB bankui, valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, akcinei bendrovei „Kauno energija“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kauno teritorinei darbo biržai, dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas P. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo BUAB „Vardona“ 2014 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą trečiu darbotvarkės klausimu dėl varžytynėse neparduoto turto pardavimo kainos ir pardavimo tvarkos nustatymo ir perduoti šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

Pareiškėjas teigė, kad yra BUAB „Vardona“ trečios eilės kreditorius, turintis 1 074 599,48 Lt reikalavimo teisę. BUAB „Vardona“ kreditorių susirinkimas 2013 m. liepos 10 d. nutarė vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka. 2014 m. spalio 9 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu trečiu darbotvarkės klausimu balsų dauguma buvo patvirtintas AB DnB banko pasiūlytas toks nutarimo projektas dėl varžytynėse neparduoto turto pardavimo kainos ir pardavimo tvarkos nustatymo: „Atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojančiai įmonei priklauso tik gyvenamasis namas ir kiemo statiniai be žemės sklypo, kuriame yra pastarieji, bei siekiant padidinti parduodamo turto likvidumą, patrauklumą ir vertę, nustatyti tokią nekilnojamojo turto pardavimo komplekse tvarką: AB DnB bankui įkeistas, UAB ,,Vardona“ priklausantis turtas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – „Turtas 1“) bei trečiajam asmeniui priklausantis ir AB DnB bankui įkeistas turtas – žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (toliau –,,Turtas 2“) parduodamas kaip vienas nedalomas turtinis vienetas (toliau ,,Turtas“) per įkaito turėtojo pasirinktą antstolį viešose varžytynėse CPK nustatyta tvarka. Įpareigoti bankroto administratorių pateikti prašymą įkaito turėtojo pasirinktam antstoliui dėl Turto 1 ir Turto 2 pardavimo kaip vieną turtinį vienetą CPK nustatyta tvarka. Nustatyti, kad dalis lėšų už Turtą 1, priklausantį bankrutuojančiai įmonei, gautų pardavus Turtą varžytinėse CPK nustatyta tvarka, antstolio pervedama į bankroto administratoriaus nurodytą BUAB „Vardona“ sąskaitą įkaito turėtojo kreditiniam reikalavimui dengti Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka. Nustatyti, kad nepardavus Turto varžytynėse ir įkaito turėtojui sutikus perimti Turtą už neįvykusių varžytynių kainą – perduoti Turtą įkaito turėtojui CPK nustatyta tvarka (Turto 1 nuosavybės teisę kartu su Turto 2 nuosavybės teise), perduoto turto verte mažinant įkaito turėtojo kreditinį reikalavimą BUAB „Vardona“ bankroto byloje. Prašyti antstolio Turtą pardavinėti komplekse bei nustatyti Turtui bendrą 920 000 Lt arešto kainą (Turto 1 arešto kaina – 736 000 Lt arba 80 proc., Turto 2 arešto kaina – 184 000 Lt arba 20 proc.). Nustatyti, jog Turto bendra pradinė pardavimo kaina – vykdomojoje byloje teisės aktų nustatyta tvarka nustatyta arešto (antstolio nustatytos vertės) kaina sumažinta pagal CPK, t. y. pirmųjų viešųjų varžytynių Turto pardavimo kaina 736 000 Lt (Turto 1 kaina – 588 800 Lt arba 80 proc., Turto 2 kaina – 147 200 Lt arba 20 proc.)“. Pareiškėjo teigimu, pagal CPK 560 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad skolininkui iškėlus bankroto bylą, hipoteka įkeistas turtas realizuojamas ĮBĮ, o ne CPK nustatyta tvarka. Tokią teisinę išvadą leidžia daryti ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis, 31 straipsnis ir 33 straipsnio 6 dalis. Atsižvelgiant į tai, kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas įkeistą turtą pardavinėti kaip vieną kompleksą CPK nustatyta tvarka, perduodant turto pardavimo funkcijas banko pasirinktam antstoliui, yra neteisėtas, prieštarauja tiek teisės aktų nuostatoms, tiek ir kasacinio teismo praktikai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi skundą tenkino, panaikino BUAB „Vardona“ 2014 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 3 ir perdavė šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

Teismas, remdamasis CPK 746 straipsnio 5 dalimi, ĮBĮ 33 straipsnio 4, 6 dalimis, 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 31 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 321 4 punktu, nustatė, kad teisės aktuose nėra nustatytos galimybės (išskyrus ĮBĮ 33 str. 4 d.) bankrutuojančios įmonės turtą pardavinėti antstoliui CPK nustatyta tvarka. Visos bankroto procedūros, taip pat ir bankrutuojančios įmonės turto pardavimas, turi būti vykdomas griežtai laikantis ĮBĮ, Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarime Nr. 321 nustatytų reikalavimų.

Teismas nustatė, kad varžytynėse siekiama parduoti ne tik BUAB „Vardona“ priklausantį AB DnB bankui įkeistą turtą – gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, bet ir kitam asmeniui priklausantį ir AB DnB bankui įkeistą turtą – žemės sklypą, kuriame yra minėti BUAB „Vardona“ priklausantys statiniai. Tai, kad turto pardavimo iš varžytynių atveju įkeisti objektai varžytynėse bus parduodami kaip suformuotas vienas pardavimo objektas, įtvirtinta sutartinės hipotekos lakšte. Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas priėjo prie išvados, kad bankrutavusiai bendrovei ir trečiajam asmeniui priklausančio turto, kaip vieno pardavimo objekto, pardavimą turi organizuoti bankroto administratorius, o ne antstolis.

Atsižvelgdamas į tai, teismas panaikino BUAB „Vardona“ 2014 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą trečiu darbotvarkės klausimu dėl varžytynėse neparduoto turto pardavimo kainos ir pardavimo tvarkos nustatymo pirmąjį punktą ir šį klausimą perdavė kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditorius AB DnB bankas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo P. B. skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Byloje nekilo ginčo dėl esminės skundžiamo nutarimo dalies, kuria nutarta BUAB „Vardona“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, kaip vieną nedalomą turto kompleksą, pardavinėti kartu su trečiajam asmeniui priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Taigi dėl bankui įkeisto turto pardavimo būdo ir kainos ginčo nekilo. Ginčas kilęs tik dėl pardavimo organizavimo tvarkos, t. y. kad turto pardavimą organizuos antstolis. Teismas buvo itin formalus ir neatsižvelgė į bankroto procedūroms keliamus tikslus ir joms būdingus principus. Susiklosčius ypatingoms situacijoms kaip ši, t. y. esant būtinumui bankrutuojančiai bendrovei ir trečiajam asmeniui priklausantį turtą parduoti kartu (komplekse), bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimu gali būti nustatyta ir kitokia racionali turto pardavimo tvarka, nei nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarime Nr. 321. Turtą galima parduoti per antstolį, jeigu tokia tvarka sudaro sąlygas visą bankrutuojančiai įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą realizuoti žymiai paprasčiau, greičiau, skaidriau ir už kuo didesnę kainą. Tokią išvadą leidžia daryti ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalis. Nors nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusi ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta situacija, tačiau faktinės aplinkybės iš esmės panašios.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek administratoriui parduodant turtą pagal paminėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime patvirtintą tvarką, tiek antstoliui CPK nustatyta tvarka, turtas būtų parduodamas tuo pačiu būdu – organizuojant viešas varžytynes, o gautos lėšos iš turto pardavimo būtų pervestos bankroto administratoriui, kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti.Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl itin reikšmingų banko atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytų argumentų, kad bankroto administratoriaus teisės vykdyti kito asmens, o ne tik bankrutuojančios įmonės, turto pardavimo procedūras nei ĮBĮ, nei CPK nenustato ir tai būtų esminis nukrypimas nuo CPK reglamentavimo. Bankroto administratorius turi įgaliojimus vykdyti tik BUAB „Vardona“ turto pardavimą, bet ne kito asmens, kurio turtas turi būti parduodamas komplekse su bankrutuojančios įmonės turtu. Suteikus bankroto administratoriui teisę pardavinėti kitų asmenų turtą, kiltų klausimas dėl šio asmens teisių ir interesų apsaugos turto pardavimo procese bankroto byloje.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2014, nes paminėtoje byloje kasacinis teismas nagrinėjo iš esmės skirtingą teisinį ginčą.

Atsakovas BUAB „Vardona“ pateikė atsiliepimą, prašydamas palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį.

Nurodė, kad BUAB „Vardona“ 2014 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas trečiu darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta bankui įkeistą turtą pardavinėti CPK nustatyta tvarka, perduodant turto pardavimo funkcijas kreditoriaus AB DnB banko pasirinktam antstoliui, yra neteisėtas, nes prieštarauja tiek teisės aktų nuostatoms, tiek kasacinio teismo praktikai. ĮBĮ nenumato atvejų, kad antstolis galėtų pardavinėti bankrutavusios bendrovės turtą. Bankrutuojančios įmonės turtą gali parduoti tik administratorius.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo nutarties, kuria panaikintas BUAB „Vardona“ 2014 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas trečiu darbotvarkės klausimu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas bankroto bylose privalo veikti aktyviai ex officio, nes įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus ir tai lemia viešojo intereso egzistavimą šios kategorijos bylose, todėl teismas, nagrinėdamas kreditoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto priimtų nutarimų teisėtumo, privalo patikrinti ar jie priimti nepažeidžiant įstatymų nustatytos jų procedūrinės priėmimo tvarkos bei įvertinti ar priimtas nutarimas (nutarimai) ir jo galimos pasekmės nepažeis visų (dalies) įmonės kreditorių bei bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio 9 d. buvo sušauktas BUAB „Vardona“ kreditorių susirinkimas. Iš byloje esančio susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo ir savo nuomonę raštu dėl kiekvieno nutarimo išreiškė kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudarė 2 626 834,53 Lt (90,02 proc. kreditorių). Taigi nutarimai priimti nepažeidžiant ĮBĮ nustatytos jų procedūrinės priėmimo tvarkos.

Ginčijamu trečiu darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl varžytynėse neparduoto turto pardavimo kainos sumažinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo. Kreditorių balsų dauguma (53,20 proc. – „už“, 36,82 proc. – „prieš“) buvo priimtas toks AB DnB banko siūlytas nutarimo projektas: „Atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojančiai įmonei priklauso tik gyvenamasis namas ir kiemo statiniai be žemės sklypo, kuriame yra pastarieji, bei siekiant padidinti parduodamo turto likvidumą, patrauklumą ir vertę, nustatyti tokią nekilnojamojo turto pardavimo komplekse tvarką: AB DnB bankui įkeistas, UAB ,,Vardona“ priklausantis turtas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – „Turtas 1“) bei trečiajam asmeniui priklausantis ir AB DnB bankui įkeistas turtas – žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau –,,Turtas 2“) parduodamas kaip vienas nedalomas turtinis vienetas (toliau ,,Turtas“) per įkaito turėtojo pasirinktą antstolį viešose varžytynėse CPK nustatyta tvarka. Įpareigoti bankroto administratorių pateikti prašymą įkaito turėtojo pasirinktam antstoliui dėl Turto 1 ir Turto 2 pardavimo kaip vieną turtinį vienetą CPK nustatyta tvarka. Nustatyti, kad dalis lėšų už Turtą 1, priklausantį bankrutuojančiai įmonei, gautų pardavus Turtą varžytinėse CPK nustatyta tvarka, antstolio pervedama į bankroto administratoriaus nurodytą BUAB „Vardona“ sąskaitą įkaito turėtojo kreditiniam reikalavimui dengti Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka. Nustatyti, kad nepardavus Turto varžytynėse ir įkaito turėtojui sutikus perimti Turtą už neįvykusių varžytynių kainą – perduoti Turtą įkaito turėtojui CPK nustatyta tvarka (Turto 1 nuosavybės teisę kartu su Turto 2 nuosavybės teise), perduoto turto verte mažinant įkaito turėtojo kreditinį reikalavimą BUAB „Vardona“ bankroto byloje. Prašyti antstolio Turtą pardavinėti komplekse bei nustatyti Turtui bendrą 920 000 Lt arešto kainą (Turto 1 arešto kaina – 736 000 Lt arba 80 proc., Turto 2 arešto kaina – 184 000 Lt arba 20 proc.). Nustatyti, jog Turto bendra pradinė pardavimo kaina – vykdomojoje byloje teisės aktų nustatyta tvarka nustatyta arešto (antstolio nustatytos vertės) kaina sumažinta pagal CPK, t. y. pirmųjų viešųjų varžytynių Turto pardavimo kaina 736 000 Lt (Turto 1 kaina – 588 800 Lt arba 80 proc., Turto 2 kaina – 147 200 Lt arba 20 proc.)“.

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl bankui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo būdo (BUAB „Vardona“ turtą pardavinėti kaip vieną objektą kartu su trečiajam asmeniui priklausančiu turtu) ar kainos. Ginčas iš esmės kilo dėl to, ar bankrutavusiai bendrovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas ir kiemo statiniai) bei trečiajam asmeniui priklausantis žemės sklypas, ant kurio yra bankrutavusiai bendrovei priklausantis namas ir statiniai, ir kuris yra įkeistas AB DnB bankui gali būti pardavinėjamas per antstolį CPK nustatyta tvarka, ar tokio turto pardavimas varžytynėse turėtų būti vykdomas ĮBĮ nustatyta tvarka.

Remiantis CPK 746 straipsnio 5 dalimi, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto ar restruktūrizavimo procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos ar įkeitimo kreditorių reikalavimai tenkinami atitinkamai Įmonių bankroto, Įmonių restruktūrizavimo ar Fizinių asmenų bankroto įstatymų nustatyta tvarka. ĮBĮ 31 straipsnis nustato, kad likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius disponuoja įmonės turtu bei lėšomis ir užtikrina jų apsaugą (ĮBĮ 31 str. 1 p.), ĮBĮ nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams (ĮBĮ 31 str. 2 p.). ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis nustato kad įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Bankrutuojančios ar bankrutavusios bendrovės turto pardavimo procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 321 Dėl fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas (toliau – Nutarimas). Paminėto Nutarimo 4 punktas nustato, kad varžytynes organizuoja ir vykdo ĮBĮ nustatyta tvarka paskirtas įmonės administratorius, o jeigu administratorius yra juridinis asmuo – jo įgaliotas asmuo. Taigi iš aptarto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad esant iškeltai bankroto bylai, įmonės turto pardavimas organizuojamas ne CPK, o ĮBĮ nustatyta tvarka ir turto pardavimą iš varžytynių turi organizuoti ne antstolis, o bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius.

Apelianto teigimu, susiklosčius ypatingoms situacijoms kaip ši, t. y. esant būtinumui bankrutavusiai bendrovei ir trečiajam asmeniui priklausantį turtą parduoti kartu (kaip kompleksą), bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių susirinkimo nutarimu gali būti nustatyta ir kitokia turto pardavimo tvarka. Tokią išvadą, apelianto teigimu, leidžia daryti ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalis.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto skundo argumentu ir pažymi, kad pagal ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalį, jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimo CPK nustatyta tvarka ir pardavus turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas antstoliui, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą. Šiuo atveju apie bankui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytynių nebuvo paskelbta iki iškeliant UAB „Vardona“ bankroto bylą, todėl, priešingai nei teigia apeliantas, jokios ypatingos situacijos, dėl kurios reiktų nukrypti nuo CPK 746 straipsnio 5 dalyje, ĮBĮ 31 straipsnio 1, 2 punktuose, Nutarimo 4 punkte nustatytos turto pardavimo tvarkos, nėra.

Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo (banko) atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktų argumentų, kad teisės vykdyti kito asmens, ne tik bankrutuojančios įmonės, turto pardavimo procedūros administratoriui nenustato nei ĮBĮ, nei CPK. Bankroto administratorius turi įgaliojimus vykdyti tik BUAB „Vardona“ turto pardavimą, bet ne kito asmens, kurio turtas turi būti parduodamas kartu su bankrutavusios bendrovės turtu. Priešingai nei teigia apeliantas, paminėtus jo argumentus pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino. Nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 30 d. sutartinės hipotekos lakšte įkeičiamo nekilnojamojo turto savininkai UAB „Vardona“ ir V. T. sutarė, kad parduodant turtą iš varžytynių, turtas bus parduodamas visas kartu (lakšto 8 p., 54-60 b. l.). Dėl turto pardavimo tvarkos, kai dalis iš varžytynių parduodamo turto priklauso bankrutuojančiai (bankrutavusiai) bendrovei, o dalis trečiajam asmeniui, yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pažymėjęs, kad jeigu tokį turtą (vieną pardavimo objektą) sudaro ir bankrutuojančio asmens turtas, kuris realizuojamas iš varžytynių bankroto administratoriaus, ir kito asmens, kurį varžytynėse parduoda antstolis, tai tokio turto komplekso pardavimą turi organizuoti bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2014). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje paminėtas aplinkybes (taip pat ir kasacinio teismo praktiką) įvertino, aptarė ir priėjo pagrįstą išvadą, kad bankrutavusiai bendrovei ir trečiajam asmeniui priklausančio turto, kaip vieno pardavimo objekto, pardavimą turi organizuoti bankroto administratorius. Taigi priešingai nei teigia apeliantas, atsakovo bankroto administratorius šiuo atveju turi įgaliojimus vykdyti tiek BUAB „Vardona“ turto pardavimą, tiek ir kito asmens, kurio turtas parduodamas kartu su bankrutavusios bendrovės turtu, pardavimą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad BUAB „Vardona“ kreditorių susirinkimo 2014 m. spalio 9 d. nutarimas trečiu darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta bankui įkeistą turtą pardavinėti varžytynėse per antstolį CPK nustatyta tvarka, prieštarauja tiek CPK 746 straipsnio 5 daliai, tiek ĮBĮ nuostatoms, tiek ir suformuotai teismų praktikai. Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs tokį nutarimą ir grąžinęs šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias turto pardavimo iš varžytynių tvarką bankroto bylose, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.