Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-532/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-03-13
Bylos Nr.: 2-532/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Alė Bukavinienė
Kreditorius: akcinės bendrovės Šiaulių bankas
Suinteresuotas asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Skolų departamentas“, uždarajai akcinei bendrovei „Girmedis“, uždarajai akcinei bendrovei „Transimeksa“

Kategorijos

126.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-532/2014Procesinio sprendimo kategorija 126.8 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Eidama“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-506-124/2014 pagal kreditoriaus akcinės bendrovės Šiaulių bankas skundą atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Eidama“, suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Skolų departamentas“, uždarajai akcinei bendrovei „Girmedis“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Transimeksa“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius AB Šiaulių bankas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti BUAB „Eidama“ 2013-10-02 kreditorių susirinkimo nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą - nuo BUAB „Eidama“ pirmojo kreditorių susirinkimo dienos iki išregistravimo iš Juridinių asmenų registro patvirtinti bendrą 15 000 Lt administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant PVM. Kreditorius nurodė, kad 2013-10-02 dieną įvyko BUAB „Eidama“ pakartotinis kreditorių susirinkimas, kurio 1-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas. Kreditorių susirinkimas šiuo darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti administratoriaus siūlomą administravimo išlaidų sąmatą, t. y., nuo BUAB „Eidama“ pirmojo kreditorių susirinkimo dienos iki BUAB „Eidama“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro patvirtinti bendrą 50 000 Lt administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant visus mokamus mokesčius, tame tarpe 20 000 Lt administratoriaus atlyginimą įskaitant mokesčius, ir 20 000 Lt kitoms administravimo išlaidoms, įskaitant mokesčius, 10 000 Lt teisinėms išlaidoms, susijusioms su debitorinių įsiskolinimų išieškojimu, įskaitant mokesčius. Taip pat nustatyti 10 proc. sėkmės mokestį bankroto administratoriui nuo faktiškai gautų pajamų (išieškotų debitorinių sumų). Prieš susirinkimą AB Šiaulių bankas pateikė svarstymui savo nutarimo projektą 1-uoju darbotvarkės klausimu ir pasiūlė susirinkimui patvirtinti bendrą administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant administratoriaus atlyginimą - 15 000 Lt (tame tarpe - PVM). Nurodyta suma buvo pasiūlyta, atsižvelgiant į situaciją, susijusią su bankrutuojančiai įmonei priklausančiu turtu, jo kiekiu, įmonės kreditorių, debitorių skaičiumi, teisminiais procesais. Tokią pat sumą buvo pasiūlęs ir kitas kreditorius - VSDFV Šiaulių skyrius. BUAB „Eidama“ bankroto administratorius netinkamai pagrindė reikalaujamą administravimo išlaidų sumą. Nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo priimtas neteisingai įvertintinus administravimo veiksmų apimtį - neatsižvelgus į tai, kad administruojamo bankrutuojančios įmonės turto kiekis yra nedidelis, įmonei nėra iškeltų bylų, nėra aiškių perspektyvų išsiieškoti skolas iš debitorių. 15 000 Lt dydžio administravimo išlaidų sąmata užtikrintų tinkamą administratoriaus bankroto procedūrų atlikimą ir kartu nepažeistų kreditorių interesų. BUAB „Eidama“ skolinių įsipareigojimų AB Šiaulių bankui įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas nekilnojamas turtas - 3.6000 ha žemės sklypas. Tokiu būdu, įmonės bankroto administravimo išlaidos pirmiausia bus dengiamos išimtinai iš kreditoriui AB Šiaulių bankui priklausančių lėšų, gautų, realizavus įkeistą nekilnojamąjį turtą. Bankas, kaip įkaito turėtojas, yra suinteresuotas, kad bankroto procesas būtų sąžiningas, efektyvus ir ekonomiškas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 7 d. nutartimi kreditoriaus AB Šiaulių bankas skundą tenkino iš dalies, panaikino BUAB „Eidama“ 2013 m. spalio 2 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas“ ir įpareigojo kreditorių susirinkimą šį klausimą svarstyti iš naujo. Teismas pažymėjo, kad siekiant nustatyti ar kreditorių susirinkimo nutarimas yra teisėtas, būtina išsiaiškinti, ar toks nutarimas buvo svarstomas ir priimtas įstatyme nustatyta tvarka, ar priimti klausimai buvo numatyti darbotvarkėje ir ar kreditoriai apie juos buvo informuoti ir pareiškė savo nuomonę. Teismas nustatė, kad 2013-10-02 kreditorių susirinkimo darbotvarkėje pirmuoju buvo numatytas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, į šį susirinkimą neatvyko nė vienas kreditorius, raštu balsavo 9 kreditoriai, kurių teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 92 787,55 Lt, kas sudaro 100 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Protokole nurodyta, kad susirinkime dalyvauja administratoriaus UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ įgaliotas asmuo L. D. ir teisininkė K. K.. Kreditorius AB Šiaulių bankas balsavimo raštu biuletenyje kreditorių susirinkimui pateikė pasiūlymą dėl šio nutarimo pakeitimo, siūlydamas patvirtinti 15 000 (tame tarpe PVM) administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto iškėlimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Analogišką pasiūlymą pateikė ir kitas kreditorius – VSDFV Šiaulių skyrius. Kreditorių susirinkimo nutarimu buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata pagal bankroto administratoriaus parengtą projektą. Protokole nurodyta, jog minėti kreditoriai pateikė siūlymą patvirtinti 15 000 Lt (įskaitant PVM) administravimo išlaidų sąmatą, o taip pat nurodyta, jog buvo balsuota ir dėl šių kreditorių pateikto pasiūlymo. Teismas nurodė, kad protokole yra nurodyti faktai, t. y. kreditorių AB Šiaulių bankas ir VSDFV Šiaulių skyriaus pateikto projekto svarstymas, nors byloje nėra jokių duomenų, jog tai įvyko, t. y. kad apie šių kreditorių pasiūlymą būtų buvę informuoti kiti kreditoriai, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas ir dėl jo būtų balsuojama, byloje taip pat nėra duomenų, kad šis pasiūlymas būtų pateiktas kitiems kreditoriams. Teismo įsitikinimu, bankroto administratorius, vykdydamas savo funkcijas – organizuodamas kreditorių susirinkimą, ir teikdamas projektus darbotvarkėje svarstytinais klausimais, negali neinformuoti kreditorių apie gautus kitų kreditorių projektus svarstytinais klausimais. Nagrinėjamu atveju, nesant kitokių įrodymų, teismas padarė išvadą, kad įrašas minimo susirinkimo protokole, jog buvo balsuojama už kreditoriaus pateiktą projektą, už jį balsavo tik pats bankas ir VSDFV Šiaulių skyrius 40 023,85 balsų (43,10 procentų balsų), o kiti kreditoriai nebalsavo nei „prieš“, nei „nesusilaikė“, neatitinka tikrovės (CPK 185 str.). Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju administratorius, organizuodamas kreditorių susirinkimą administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimu, pažeidė kreditorių teises bei įstatymą ir šis pažeidimas lemia šio nutarimo neteisėtumo faktą (CPK 185 str., ĮBĮ 11, 23, 24 str.).

Teismas iš dalies sutiko su kreditoriaus AB Šiaulių bankas argumentais, kad administravimo išlaidų sąmata yra per didelė, ji patvirtinta neatsižvelgus į bankrutuojančios įmonės turtą, į įmonei iškeltų bylų kiekį, į neaiškias perspektyvas išsiieškoti debitorines skolas. Teismo teigimu, iš bylos duomenų matyti, kad bankrutavusios UAB „Eidama“ turtą sudaro tik 5 žemės sklypai, automobilis Nisan Navara, o taip pat debitoriniai įsiskolinimai 180 856,50 Lt sumai, kurie gali būti ir neišieškoti. Atsižvelgdamas į bankrutuojančios įmonės turimą turtą, į kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų dydžius, į galimybę išsiieškoti debitorines skolas, į būsimų ieškinių kiekį (bankroto administratorius nurodo, kad numatoma 10 teisinių ginčų), į tai, kad patvirtinus didesnę administravimo išlaidų sąmatą, liks mažiau lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, teismas padarė išvadą, kad 2013-10-02 kreditorių susirinkime patvirtinta 50 000 Lt administravimo išlaidų suma yra per didelė. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad kreditorių AB Šiaulių bankas ir VSDFV Šiaulių skyriaus pasiūlyta 15 000 Lt (tame tarpe PVM) administravimo išlaidų sąmata, skirta nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, laikytina per maža, nes iki 2013-10-01 dienos BUAB „Eidama“ jau patyrė 15 130 Lt administravimo išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas BUAB „Eidama“ atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus AB ,,Šiaulių bankas“ skundą atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas netinkamai aiškino nutarimų priėmimą pakartotiniame susirinkime reglamentuojančias Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas. Remiantis ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalimi pakartotinis susirinkimas turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę. Nauji AB ,,Šiaulių bankas“ ir VSDFV Šiaulių skyriaus nutarimų projektai buvo pasiūlyti tik balsavimo antrajame kreditorių susirinkime 2013-09-27 dieną metu, tuo tarpu atsakovo kiti kreditoriai susirinkime nedalyvavo, todėl jie administratoriaus negalėjo būti supažindinti su naujais, iš anksto į darbotvarkės nutarimų projektus neįtrauktais projektais, bei negalėjo dėl jų priimti atitinkamo sprendimo. Įvertinant, kad antrajame 2013-09-27 susirinkime priimti nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos nepakako dalyvavusių kreditorių balsų, o administratoriaus privalomai šaukiamas pakartotinis susirinkimas negali priimti kitų sprendimų, išskyrus ankstesniojo susirinkimo darbotvarkėje numatytais klausimais, taip pat atsižvelgiant, kad raštu balsavusių kreditorių nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus, akivaizdu, kad pakartotiniame 2013-10-02 susirinkime spręsti klausimus priimant naują, ankstesniojo susirinkimo darbotvarkėje nenumatytą nutarimo projektą, o kartu su juo supažindinti susirinkime tik raštu iš anksto balsavusius kreditorius nebuvo galima.

2. Neteisinga teismo išvada, kad pakartotiniame kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata yra per didelė ir nepagrįsta. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad susirinkimui teikta tvirtinti administravimo išlaidų sąmata buvo motyvuota, nurodant, kokios išlaidos ir kodėl yra reikalingos administruojant bankrutuojančią įmonę. Be to, į bylą teiktame atsiliepime į kreditoriaus skundą, administratorius detaliai įvardijo dedamąsias administravimo išlaidų sąmatos dalis, konkretizuodamas finansavimui reikalingas išlaidų sumas. Ginčo nutarimu atsakovo administravimo išlaidų sąmata patvirtinta nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos, taigi ir į ateitį, todėl natūralu, kad tiksliai įvardinti ateityje patirtas administravimo išlaidas bei juo labiau jas pagrįsti dokumentais yra neįmanoma.

Atsiliepimas

Kreditorius VSDFV Šiaulių skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad sutinka su teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais bei išvadomis.

Kreditorius AB Šiaulių bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir nustatęs, kad 2013-10-02 BUAB ,,Eidama“ kreditorių susirinkimo nuarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu ne tik nepagrįstas ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais kriterijais, bet ir akivaizdžiai pažeidžia bankrutuojančios įmonės administratoriaus ir įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį šį nutarimą panaikinti ir grąžinti klausimą svarstyti kreditorių susirinkimui iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.

ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta bankrutuojančios UAB ,,Revi“ byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. spalio 2 d. vykusiame BUAB „Eidama“ pakartotiniame kreditorių susirinkime raštu balsavo 9 kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudarė 92 787,55 Lt, arba 100 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų (b. l. 7-12). Administratorius, šaukdamas 2013 m. rugsėjo 27 d. BUAB ,,Eidama“ kreditorių susirinkimą, kartu su pranešimu išsiuntė kreditoriams balsavimo raštu biuletenius, kuriuose buvo pateikti numatytos darbotvarkės klausimais parengti nutarimų projektai. Pirmuoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo buvo pateiktas nutarimo projektas – patvirtinti administratoriaus siūlomą administravimo išlaidų sąmatą. Balsavimo raštu biuletenyje taip pat pažymėta, kad kreditorius patvirtina, jog šį balsavimo raštu biuletenį laikys galiojančiu ir pakartotiniam 2013 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimui, jeigu 2013 m. rugsėjo 27 d. šaukiamas susirinkimas neįvyktų. Iš bylos duomenų matyti, kad kreditoriai AB „Šiaulių bankas“ ir VSDFV Šiaulių skyrius, balsuodami raštu, į balsavimo biuletenį įrašė, jog siūlo patvirtinti 15 000 (tame tarpe PVM) administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto iškėlimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (b. l. 42, 44). Byloje nėra duomenų, kad apie šį nutarimo projektą butų buvę informuoti kiti BUAB ,,Eidama“ kreditoriai. BUAB ,,Eidama“ pakartotinio kreditorių susirinkimo 2013 m. spalio 2 d. protokole pažymėta, kad susirinkime dalyvaujant administratoriaus UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ įgaliotam asmeniui L. D. ir teisininkei K. K., kreditorių susirinkimo nutarimu buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata pagal bankroto administratoriaus parengtą projektą (nuo BUAB „Eidama“ pirmojo kreditorių susirinkimo dienos iki BUAB „Eidama“ išregistravimo iš JAR patvirtinti bendrą 50 000 Lt administravimo išlaidų sąmatą), nurodant, kad už administratoriaus pateiktą projektą balsavo 56,90 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, prieš – 43,10 proc., susilaikiusių nebuvo.

Kreditoriaus teisė dar prieš kreditorių susirinkimą gauti kreditorių susirinkimo nutarimų projektus, darbotvarkės pasiūlymus yra ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kreditoriaus teisės raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo realizavimo prielaida. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu. Nežinodamas išsamių susirinkimo darbotvarkės pasiūlymų, kreditorius negali įvertinti dalyvavimo konkrečiame kreditorių susirinkime svarbos ir pasekmių, o nedalyvaudamas jame, pareikšti prieštaravimų dėl ginčijamo nutarimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kreditorių susirinkime priimant sprendimus ir juos įforminant, turi būti derinama kreditorių valia ir negali būti inicijuojami tokie kitiems kreditoriams netikėti sprendimai, su kuriais jie nėra supažindinami, yra nepateisinama situacija, kai dalis kreditorių neinformuojama apie nutarimų projektus, siekiant nuslėpti tokius projektus ir išvengti galimo nepritarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Danske Bank A/S Lietuvos filialas v. LAB ,,Argovegas“, bylos Nr. 3K-3-467/2008).

Kaip minėta, BUAB „Eidama“ 2013 m. spalio 2 d. vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime savo nuomonę norėję pareikšti kreditoriai balsavo raštu, todėl neturėjo galimybės susipažinti su kreditorių AB „Šiaulių bankas“ ir VSDFV Šiaulių skyrius siūlomu nauju nutarimo projektu ir taip buvo apribota pagrindinė kreditorių teisė – susirinkime pareikšti savo nuomonę. Nežinodami šių kreditorių siūlymų, kiti kreditoriai negalėjo įvertinti dalyvavimo tokiame susirinkime svarbos ir pasekmių, o nedalyvaudami jame, pareikšti savo nuomonės dėl ginčijamo nutarimo dalies. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad administratorius, neinformuodamas kreditorių apie AB „Šiaulių bankas“ ir VSDFV Šiaulių skyrius nutarimo projekto siūlymus, neužtikrino kreditorių teisių sužinoti apie siūlomą nutarimo projektą ir galimybės išreikšti savo valią dėl jų, taip pat neužtikrino bankroto procedūrų skaidrumo. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju buvo pažeistos kreditorių teisės ir šis pažeidimas lėmė nutarimo neteisėtumą.

Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino nutarimų priėmimą pakartotiniame susirinkime reglamentuojančias ĮBĮ nuostatas. Kaip teisingai nurodė apeliantas, remiantis ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalimi pakartotinis susirinkimas turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę. Tačiau šiuo atveju kreditorių AB „Šiaulių bankas“ ir VSDFV Šiaulių skyrius siūlomas naujas nutarimo projektas nelaikytinas ankstesniojo susirinkimo darbotvarkės pakeitimu. Be to, aplinkybė, kad pakartotinio kreditorių susirinkimo 2013 m. spalio 2 d. protokole yra įtraukti šių kreditorių pasiūlymai ir nurodyta, kad kreditoriai dėl jų balsavo, patvirtina, kad pats apeliantas kreditorių AB „Šiaulių bankas“ ir VSDFV Šiaulių skyrius pasiūlyto projekto nelaikė ankstesniojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės pakeitimu.

ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Šio įstatymo 23 straipsnyje, apibrėžiančio kreditorių susirinkimo kompetenciją, 5 punkte nustatyti kreditoriaus susirinkimo įgaliojimai tvirtinti administravimo išlaidų mokėjimų eilę, tvarką. Kreditorių susirinkimo nutarimai dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo gali būti skundžiami teismui (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Taip pat visais atvejais teismas turi patikrinti, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimo priėmimo tvarkos. Kadangi įstatymu teismui suteikta prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, tai teismas, nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta UAB ,,Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010). Teismas, nustatęs, kad priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas administravimo išlaidų klausimu visiškai neatitinka ĮBĮ nustatyto reglamentavimo – panaikinęs tokį nutarimą, gali priimti atitinkamą sprendimą administravimo išlaidų klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta D. Š. įmonės bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-250/2012).

Atsižvelgiant į tai, nurodytą teisinį reglamentavimą bei aplinkybę, kad šiuo atveju skundžiamas BUAB „Eidama“ pakartotinis kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo panaikinamas dėl to, jog priimant šį nutarimą buvo pažeista ĮBĮ nustatyta nutarimų priėmimo tvarka, apeliacines instancijos teismas vertina, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog jau šiuo metu galima konstatuoti esant išimtines aplinkybes, dėl ko galima būtų paneigti kreditorių teisę patiems spręsti susirinkimo kompetencijai priskirtą klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo kreditorių susirinkimą šį klausimą svarstyti iš naujo.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje UAB ,,Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010, yra išaiškinęs, kad administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą. Taigi, kreditorių susirinkimas, įvertinęs administratoriaus nurodytas jau patirtas ir būsimas išlaidas, bankroto procedūrų apimtį ir kitas konkrečias įmonės bankrotui reikšmingas aplinkybes, šią sąmatą tvirtina ar atsisako ją tvirtinti.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teismas sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaAlė Bukavinienė