- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-08-09
- Bylos Nr.
- 1-838-834/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02673-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- E. O.
- Nukentėjusysis
- R. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.17.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiajai R. A.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. O. (E. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šlifuotojas), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas (2021-07-23 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ str. 1 d., paskirta galutinė bausmė – 46 MGL dydžio bauda, paskirtos BK 68 str. ir 72 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. O. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ir pažeidė kitus kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
jis, 2022 m. sausio 22 d., apie 12.35 val., Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, ties Mažosios Riešės viensėdžiu, Senajame Ukmergės kelyje (kelyje Nr. 5214 „Bukiškis – Maišiagala“), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2022-01-22, 13.03 val., alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0428 jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,77 promilių etilo alkoholio koncentracija, o 13.55 val. paimtame kraujyje – 3,36 promilių etilo alkoholio koncentracija), be to, vairuojamu automobiliu važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties Senojo Ukmergės kelio važiuojamosios dalies eismo juosta nuo Gudelių kaimo pusės link Vilniaus miesto, jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, užtikrinantį kryptingą vairuojamos transporto priemonės judėjimą, jis neatsižvelgė į sniegu padengtą slidžią asfaltuotą kelio dangą, dėl ko apie 90 metrų atstumu prieš sankirtą su Bendorių keliu jis prarado judėjimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomai pakeitęs judėjimo kryptį į kairę pusę, įvažiavo į kelio priešingos eismo krypties juostą ir susidūrė su priešpriešais nuo Vilniaus miesto pusės važiavusiu V. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., vairuojamu automobiliu „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šio eismo įvykio metu automobilio „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei R. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
jis žinodamas, kad 2021-11-04 įsiteisėjusiu 2021-07-23 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant 2 (du) metus vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2021-02-05, vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2022-01-22, apie 12.35 val., Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, ties M. R. viensėdžiu, Senajame Ukmergės kelyje (kelyje Nr. 5214 „Bukiškis – Mašiagala“), būdamas neblaivus (2022-01-22, 13.03 val., alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0428 jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,77 promilių etilo alkoholio koncentracija, o 13.55 val. paimtame kraujyje – 3,36 promilių etilo alkoholio koncentracija), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Kaltinamasis E. O. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 243 straipsnį ir BK 281 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022-01-21 po darbo namuose gėrė alkoholį. 2022-01-22 ryte taip pat išgėrė, o po to atsisėdo į automobilį ir važiavo pas draugą į (duomenys neskelbtini) kaimą. Pamena, kad važiavo Senuoju Ukmergės keliu. Kas vyko toliau, jis neprisimena, nes galimai vairuodamas užmigo. Savo kaltę pripažįsta pilnai, gailisi. Jis buvo prieš tai užsikodavęs, negėrė tris mėnesius. Bet jam nepadėjo, po kurio laiko vėl pradėjo išgėrinėti. Už vairo atsisėdo nepagalvojęs, padarė avariją, žmonėms padarė problemų, sau padarė problemų. Po šito įvykio vėl užsikodavo. Nukentėjusiosios neatsiprašė, nes nesusiekė su ja. Galvojo, kad kai bus teismas, susitiks, tada ir atsiprašys. Atėjo pranešimas, kad reikia sumokėti už mašiną 3500 Eur ir ligonių kasai 300 Eur. Dar nėra pradėjęs mokėti, civilinius ieškinius pripažįsta, nori atlyginti kuo greičiau. Taip pat jis žinojo, kad jam 2018-01-30 nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Pripažįsta, kad jam šios priemonės vykdymo tvarka buvo išaiškinta ir žinoma. Dėl savo veiksmų gailisi.
Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš byloje esančio nukentėjusiosios R. A. apklausos protokolo matyti, kad 2022-01-22, apie 12.30 val., Vilniaus rajone, sėdėdama priekinėje keleivio vietoje, važiavo vyro Valdo vairuojamu automobiliu „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jie važiavo Senuoju Ukmergės keliu kryptimi nuo Vilniaus miesto pusės link Gudelių kaimo. Abu buvo prisisegę saugos diržais. Vienu metu pamatė, kaip priešpriešais važiavęs šviesios spalvos automobilis, kuris buvo „aukštesnis“ už jų automobilį, įvažiavo į jų važiavimo krypties eismo juostą ir judėjo tiesiai į juos. Ji dar vyrui pasakė: "pažiūrėk, ką jis daro, gal suk į kairę". Po to viskas vyko labai greitai. Atrodo, kad jos vyras pasuko kairiau. Netrukus po to ji pajuto stiprų smūgį į jų automobilio priekinę dalį. Ji kurį laiką buvo užsimerkusi. Atsimerkė jau po transporto priemonių susidūrimo. Iškart pajuto stiprų skausmą pilvo, krūtinės ir šonų srityse. Taip pat pamatė automobilio salone dūmus. Kaip vėliau suprato, dūmai buvo nuo suveikusių oro pagalvių. Ji pradėjo šaukti. Kadangi dėl skausmo nebegalėjo sėdėti, ji atsisegė saugos diržą ir išlipusi iš automobilio atsigulė ant žemės. Vėliau kažkokia moteris atnešė plastmasinę slidinėjimo sniegu lentą, ant kurios ji ir atsigulė. Ką tuo metu veikė jos vyras ji nežino, nestebėjo jo. Įvykio vietoje buvo susirinkę daug žmonių. Gulėdama matė, kad į jų automobilį atsitrenkusio šviesaus automobilio vairuotojas įvykio vietoje buvusių žmonių buvo sulaikytas. Girdėjo žmones kalbant, kad vairuotojas bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Matė, kad vairuotojas svirduliuoja. Suprato, kad jis girtas. Vienu metu pastebėjo, kaip vairuotojas rankoje laikytus raktelius numetė į sniegą. Girdėjo kažką surikus ir pranešus apie tai. Kažkas į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus ir medikus. Po pirminės įvykio vietoje atliktos apžiūros medikai ją išvežė į „Lazdynų“ ligoninę, kur jai buvo diagnozuoti šonkaulių lūžiai. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, todėl prašo pripažinti ją nukentėjusiąja (b.l. 39-41; 42).
Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji R. A. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku važiavo su vyru pas draugę padėti tvarkytis. Nuo kalno pamatė, kad jų eismo juosta važiuoja mašina. Sakė vyrui, kad žiūrėk, atvažiuoja. Manė, kad nespėjo grįžti į savo eismo juostą. Paskui sekė smūgis, skausmas, iššliaužė iš mašinos ir gulėjo. Jai lūžo kaulai per šonkaulius. Dabar šonkauliai sugiję, tačiau kai pakelia ranką vis tiek jaučia pasekmes įvykio. Automobilį vairavo vyras. Dabar nelabai prisimena, bet jiems draudimas išmokėjo žalą. Žala atlyginta už mašiną ir už sveikatą. Neturi pretenzijų kaltinamajam.
Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad apklaustas V. A. parodė, kad 2022-01-22, apie 12.30 val., Vilniaus rajone, vairuojamu automobiliu „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apie 50 km/h greičiu važiavo Senuoju Ukmergės keliu kryptimi nuo Vilniaus pusės link Gudelių kaimo. Kartu su juo važiavo žmona R. A., kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Tik pravažiavus Senojo Ukmergės kelio sankryžą su Bendorių keliu, jis pastebėjo priešpriešais nuo Gudelių kaimo pusės atvažiuojantį lengvąjį automobilį „Seat“. Šio automobilio vairuotojas įtartinai manevravo, „blaškėsi“ po kelią. Kai tarp jo automobilio ir automobilio „Seat“ buvo apie 200 metrų atstumas, jis pamatė, kaip automobilis „Seat“ įvažiavo į jo judėjimo krypties eismo juostą ir nesitraukdamas važiavo tiesiai į juos. Reaguodamas į tai, jis taip pat įvažiavo į priešingos krypties eismo pusę. Bet po to automobilis „Seat“ grįžo į savo judėjimo krypties eismo juostą. Jis taip pat grįžo atgal į savo juostą. Tačiau, kai atstumas tarp transporto priemonių sumažėjo iki maždaug 50 metrų, automobilis „Seat“ vėl įvažiavo į jo važiavimo krypties eismo juostą. Tai pamatęs, jis šį kartą vairuojamu automobiliu pradėjo trauktis arčiau dešiniojo kelio krašto ir stabdė. Tačiau išvengti susidūrimo nepavyko. Automobilis „Seat“ priekiniu kairiuoju kampu trenkėsi į jo jau lėtai judančio automobilio priekinį kairįjį kampą. Sustojus automobiliui, pirma išlipo žmona. Jis užtruko, kadangi buvo užspaustos vairuotojo dureles. Matė, kaip automobilio „Seat“ vairuotojas bandė iš eismo įvykio vietos išeiti. Jį sulaikė pro įvykio vietą važiavusio ir sustojusio automobilio vairuotojas. Be to, kaip suprato, pastarasis dar ir matė patį eismo įvykį. Įvykio vietoje pradėjo rinktis kiti žmonės. Po kiek laiko išgirdo kažkokią moterį šaukiant, kad automobilio „Seat“ vairuotojas kažką išmetė į sniegą kelkraštyje. Nuėjęs į moters nurodytą vietą, jis sniege rado automobilio „Seat“ raktus. Vėliau raktus perdavė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Nors automobilio „Seat“ vairuotojas bandė aiškinti, kad automobilį vairavo ne jis, o kitas žmogus, tačiau jis matė ir gali tvirtinti, kad automobilį „Seat“ vairavo būtent įvykio vietoje sulaikytas vyras. Kitų žmonių automobilyje nebuvo. Automobilio „Seat“ vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus. Jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, be to, jis buvo neadekvatus ir agresyvus. Į įvykio vietą, be policijos, buvo iškviesti ir medikai, kadangi jo žmona pajuto stiprius skausmus krūtinės srityje. Atvykę medikai jo žmoną apžiūrėjo ir išsivežė į „Lazdynų“ ligoninę. Jis pats eismo įvykio metu fiziškai nenukentėjo, po įvykio į gydymo įstaigas nesikreipė (b. l. 55-57).
Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad 2022-01-22, apie 12.30 val., Vilniaus rajone, ties Mažosios Riešės viensėdžiu, vairuojamu automobiliu Lobių gatve nuo gyvenamųjų namų pusės privažiavo Senąjį Ukmergės kelią. Priekyje jo ta pačia kryptimi važiavo automobilis „Seat“, o jis vairuojamu automobiliu važiavo šiam iš paskos. Tik įvažiavus į Senąjį Ukmergės kelią ir važiuojant Vilniaus miesto kryptimi yra nedidelė įkalnė. Tuo metu buvo daug sniego, važiavimo sąlygos buvo prastos. Kai automobilio „Seat“ vairuotojas nesugebėjo pakilti į šią įkalnę ir jo automobilį "užbuksavo", jis pamanė, kad tai įvyko dėl sniego. Vis dėlto, netrukus, automobilis „Seat“ įveikė įkalnę ir apie 40 km/h greičiu tęsė važiavimą Senuoju Ukmergės keliu. Automobilis važiavo „vinguriuodamas“ po kelio važiuojamą dalį. Jis pagalvojo, kad vairuotojas dėl apsnigtos ir slidžios kelio dangos nesugeba suvaldyti automobilio arba taip tyčia elgdamasis tiesiog kvailioja. Dėl minėtos priežasties jis, bijodamas galimo eismo įvykio, sulėtino vairuojamo automobilio greitį ir nuo automobilio „Seat“ atsiliko. Nuvažiavus nedidelį atstumą, priekyje jo po visą kelio važiuojamą dalį „vinguriavęs“ automobilis „Seat“ įvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu „Škoda“. Automobiliai susidūrė priekiniais kairiais kampais. Tapęs eismo įvykio liudytoju, jis kelkraštyje sustabdė savo automobilį ir nuėjo prie susidūrusių transporto priemonių. Iš automobilio „Škoda“ išlipo moteris, kuri nuėjo prie važiuojamosios dalies krašto ir netrukus atsigulė ant žemės, skundėsi skausmais. Jis telefonu apie eismo įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Vėliau į įvykio vietą atvykusių medikų nukentėjusioji buvo išvežta į ligoninę. Taip pat jis tuo metu pamatė, kad iš automobilio „Seat“ vairuotojo vietos išlipęs vyras yra neblaivus. Tai buvo akivaizdu. Sprendė apie tai iš vairuotojo veido, jo "stiklinių" akių ir nekoordinuotų judesių. Be to, automobilio „Seat“ vairuotojas pareiškė, kad ne jis vairavo automobilį. Nors jis vairuotojui nurodė matęs jį vairavus, pastarasis viską neigė. Tuomet vairuotojas priėjęs prie atitvaro numetė tolyn į šalį savo automobilio raktus. Vėliau kažkas iš pro šalį važiavusių ir taip pat įvykio vietoje sustojusių žmonių tuos raktus paėmė ir atnešė. Vienu metu pastebėjo, kad automobilio „Seat“ vairuotojas pradėjo eiti tolyn nuo įvykio vietos. Supratęs, kad vairuotojas nori pasišalinti, jis prie jo priėjo ir suėmęs už striukės atvedė atgal į įvykio vietą. Sėstis į savo automobilį vairuotojas atsisakė. Jis mobiliuoju telefonu kažkam paskambino ir pasakė, kad sukėlęs eismo įvykį sudaužė automobilį. Vairuotojas pašnekovui sakė ieškantis vairuotojo. Vienu metu automobilio „Seat“ vairuotojas bandė grumtis ir ištrūkti, tačiau jam nepavyko. Po to vairuotojas buvo pasodintas ant žemės ir taip laikomas iki policijos pareigūnų atvykimo (b. l. 60-62).
Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2022-01-22, 13.03 val. su alkoholio kiekio nustatymo priemone (alkotesteriu) „Draeger Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0428 patikrinus alkoholio koncentraciją E. O. biologinėje organizmo terpėje (iškvėptame ore), buvo nustatyta 2,77 promilių etilo alkoholio koncentracija. E. O. praradus sąmonę (ar užmigus), atlikti pakartotiną patikrinimą nebuvo galimybės (b. l. 13,14).
Iš byloje esančios Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 459/2022(01), matyti, kad eismo įvykio metu E. O. buvo neblaivus (jo 2022-01-22, 13.55 val. paimtame kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,36 promilių etilo alkoholio) (b. l. 71).
Iš byloje esančios Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados (pateikta specialistui J. M. Paliuliui įvertinus medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis), matyti, kad eismo įvykio metu R. A. patyrė daugybinius (VII, VIII, IX ir X) kairės pusės šonkaulių lūžius. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti krūtinės ląstos kairiąją pusę sumušant kietu buku daiktu (-ais), kuriuo galėjo būti automobilio salono dalys (b. l. 46-48).
Iš byloje esančių eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų matyti, kad apžiūrų metu nustatyta, kad 2022-01-22 eismo įvykis kilo Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, ties Mažosios Riešės viensėdžiu, Senajame Ukmergės kelyje (kelyje Nr. 5214 „Bukiškis –Maišiagala“), apie 90 metrų atstumu prieš sankirtą su Bendorių keliu (žiūrint eismo kryptimi nuo Gudelių kaimo pusės link Vilniaus miesto, t. y. nustatyta E. O. važiavimo kryptimi prieš įvykį). Bendras asfaltuotos kelio važiuojamosios dalies plotis, ties eismo įvykio vieta, yra 8 m. Kelio danga iš dalies buvo padengta sniegu. Kelyje nustatytas dviejų krypčių eismas, leistinas maksimalus greitis – 50 km/h.
Eismo įvykio metu E. O. vairuotas automobilis „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. A. vairuotas automobilis „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo Senojo Ukmergės kelio važiuojamosios dalies viduryje, kelio ilgio atžvilgiu apie 90 metrų atstumu prieš sankirtą su Bendorių keliu (žiūrint eismo kryptimi nuo Gudelių kaimo pusės link Vilniaus miesto). Automobiliai stovėjo greta vienas kito (iš dalies kėbulais įsirėmę vienas į kitą), priekinėmis dalimis nukreipti eismo kryptimi link Gudelių kaimo. V. A. vairuotas automobilis „Škoda Fabia“ didžiąja korpuso dalimi stovėjo eismo juostoje, skirtoje važiuoti Gudelių kaimo kryptimi, o E. O. automobilis „Seat Alhambra“ didžiąja korpuso dalimi – priešingos krypties eismo juostoje. Eismo įvykio metu susidūrusios transporto priemonės buvo apgadintos. Pagrindiniai intensyviausi apgadinimai lokalizavosi abiejų automobilių priekiniuose kairės pusės kampuose (b. l. 15-20; 21-23; 27-30; 35).
Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad E. O. 2021-01-18 pasirašytinai supažindintas su jam skirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, jos vykdymo sąlygomis ir vengimo ją vykdyti teisinėmis pasekmėmis (b. l. 98).
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-07-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-1002-834/2021 E. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas 46 MGL (2300) eurų dydžio bauda. Jam kartu su bausme skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams. (b.l. 87-95). Nuosprendis įsiteisėjo ir vykdomas.
Dėl veikos kvalifikavimo
BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal 281 straipsnio 2 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą ir faktą, kad asmuo vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Šioje byloje nustatyti padariniai – kitų žmonių nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis E. O. savo kaltę pripažino visiškai. Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadas, neblaivumo nustatymo aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad kaltinamasis pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu Draeger Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0428 iškvėptame ore nustatyta 2.77 promilių etilo alkoholio koncentracija), be to, vairuojamu automobiliu važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties Senojo Ukmergės kelio važiuojamosios dalies eismo juosta nuo Gudelių kaimo pusės link Vilniaus miesto, jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, užtikrinantį kryptingą vairuojamos transporto priemonės judėjimą, jis neatsižvelgė į sniegu padengtą slidžią asfaltuotą kelio dangą, dėl ko apie 90 metrų atstumu prieš sankirtą su Bendorių keliu jis prarado judėjimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomai pakeitęs judėjimo kryptį į kairę pusę, įvažiavo į kelio priešingos eismo krypties juostą ir susidūrė su priešpriešais nuo Vilniaus miesto pusės važiavusiu vairuojamu automobiliu „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šio eismo įvykio metu automobilio keleivei R. A. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Nukentėjusioji duodama parodymus nurodė, kad kaltinamajam pretenzijų neturi ir civilinių ieškinių nereikš. Įvertinus byloje ištirtą medžiagą, teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi minėtą nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą, buvo kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių 127 punkto pažeidimai. Pagal Kelių eismo taisyklių 127 punktą vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Šių Kelių eismo taisyklių reikalavimų kaltinamasis nesilaikė dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Kaip matyti, šiuo atveju minėtų KET 127 punkto pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Taigi, kaltinamojo minėti KET pažeidimai yra būtinoji eismo įvykių padarinių – nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kadangi analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis neįvyktų.
Kaltinamasis veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kadangi numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu kaltinamasis nebūtų neblaivus sėdęs prie vairo ir vairavęs, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, nesilaikęs visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, konkrečiu atveju nepasirinko saugaus greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas. Aplinkybė, kad kaltinamasis eismo įvykio metu buvo neblaivus nuo alkoholinių gėrimų, kai nustatytas 2.77 promilės etilo alkoholio, yra nustatyta neblaivumo nustatymo aktu, taip pat tą aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis duodamas parodymus teisme. Taigi, minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. E. O. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.
Be to, E. O. žinodamas, kad 2021-11-04 įsiteisėjusiu 2021-07-23 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu, kuriuo pripažintas kaltu pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, taip pat 2021-01-18 būdamas supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe gresiančia už vengimą ją vykdyti, jis (E. O.) minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2022-01-22, apie 12.35 val., Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.77 promilių girtumas) vairavo automobilį „Seat Alhambra“, valstybinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio priešingos eismo krypties juostą ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko keleivei R. A. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu būdu ir veiksmais vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Jo kaltę patvirtina jo paties kaltės pripažinimas, nukentėjusiosios parodymai, baudžiamojo poveikio vykdymo priežiūros planas, kuriuo E. O. buvo supažindintas. Jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje ir kvalifikuota tinkamai.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į E. O. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena – tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, kita – baudžiamasis nusižengimas teisingumui; kaltės formą – neatsargumą (nusikalstamą pasitikėjimą), į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (b. l. 117-118), dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nevedęs. Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei jo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytą ir prokuroro baigiamojoje kalboje teismui siūlomą bausmę – areštą, jo dydį parenkant įstatymo numatytą vidutinį. Bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu - apėmimo būdu.
Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. O. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas ir turėjo neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, tikrinant duomenis už 5 metų laikotarpį, nustatyta, kad E. O. anksčiau administracine tvarka dėl KET pažeidimų ir kitų nusižengimų baustas 3 kartus (paskutinį kartą baustas 2021-02-14 pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį., t. y. dėl tą pačią dieną sukelto eismo įvykio) (visos baudos sumokėtos). E. O. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, dirba. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog E. O. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią trumpalaikę arešto bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam E. O. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės skyrimas jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo E. O. atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.
Atidėdamas bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, teismas kaltinamajam E. O. paskiria intensyvią priežiūrą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, bei įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR SADM bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamas veikas. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,77 promilių etilo alkoholio koncentracija, o paimtame kraujyje- 3,36 promilės ir vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, nors teisės vairuoti transporto priemones neturėjo. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės ir sukėlė eismo įvykį, dėl ko buvo sužalotas žmogus. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Be to, padaryta nusikalstama veika, pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui, kadangi kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad kaltinamasis žino, jog neturi teisės vairuoti, tačiau ir toliau elgiasi neatsakingai, pažeidžia įstatymus bei yra abejingas galintiems kilti padariniams. Šios aplinkybės rodo E. O. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Teismas konstatuoja, jog E. O., sėsdamas prie vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, tačiau vis tiek taip elgėsi. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą artimą vidutiniam – 3 (trijų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina ir nėra abejonių, kad kaltinamojo vairuotas kaltinime nurodytas automobilis „Seat Alhambra“, valstybinius Nr. (duomenys neskelbtini) yra paties kaltinamojo E. O. nuosavybė, nesant pagrindų netaikyti turto konfiskavimo, minėtas automobilis konfiskuotinas valstybės naudai.
Teismo vertinimu, šiuo atveju tiek transporto priemonės konfiskavimas, tiek ir uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės ir jų abiejų skyrimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai.
Kaltinamajam E. O. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72) – iki nuosprendžio vykdymo pradžio paliktina galioti nepakeista, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, automobiliui „Seat Alhambra“, valstybinius Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Dėl civilinio ieškinio
Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį ( b.l. 135), kuriuo prašo priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 163,33 EUR žalą ir 5 procentus metinių palūkanų dėl nukentėjusiosios gydymo. Prie ieškinio pridėta gydymo paslaugų apskaitos lapas ( b.l. 136) Kaip nustatyta dėl kaltinamojo E. O. veiksmų nukentėjusioji R. A. dėl jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo gydyta Sveikatos priežiūros įstaigoje Všį Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2022-01-2 ir Šeškinės poliklinikoje 2022-02-08. Jai suteiktos šios paslaugos chirurgo ištyrimas ir stebėjimas po eismo įvykio 21,32 eur., echoskopuotojo specialusis ištyrimas 26,43 eur., ortopedo traumatologo ( 21,32 Eur.) dėl dauginio šonkaulių lūžio, kai lūžę keturi ar daugiau šonkaulių, radiologo ištyrimas ( 72,94 eur.) 2022-02-08 radiologo ištyrimas 21,31 eur. Įvertinus apžiūros protokole specialisto išvadoje užfiksuotus sužalojimus bei kaltinime inkriminuotus sužalojimus, teismo vertinimu, šie nukentėjusiajam padaryti sužalojimui yra priežastiniame ryšyje tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl šioje dalyje ieškinys pagrįstas, įrodytas.
Atsižvelgiant į išdėstytą ieškinys tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.). Taip pat yra įstatyminis pagrindas priteisti palūkanas, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015, Nr. 2K-11-303/2019). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, civilinės ieškovės prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas.
Baudžiamojoje byloje Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė ieškinį turtinei žalai atlyginti 182,33 EUR. ( b.l.121-122). Byloje nustatyta, jog dėl kaltinamojo E. O. veiksmų nukentėjusioji R. A. buvo gydoma ir dėl patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį išmokėjo ligos pašalpą ( b.l. 124). Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį ( LR CK 6.290 sr.). Atsižvelgiant į tai ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo E. O. ( LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.290 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. O. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnį ir paskirti jam 30 (trisdešimčiai) parų arešto bausmę.
E. O. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir E. O. paskirti subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. O. galutinę bausmę –60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-2263 redakcija) paskirto 60 parų arešto vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, jam intensyvią priežiūrą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje; įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR SADM bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. O. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, E. O. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės – automobilio „Seat Alhambra“, valstybinius Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, perduodant jį valstybės nuosavybėn.
Kaltinamajam E. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, automobiliui „Seat Alhambra“, valstybinius Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. O. 182,33 EUR ( vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 33 eurocentus) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT337044060007740589, AB SEB banke, gavėjo pavadinimas –valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtis :žala VSDF Vilniaus skyriui
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš E. O. 163,33 EUR (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus ir 33 eurocentus) ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai Ž. L. g. 6, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas “Swedbank”).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.