Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą, dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi G. T. (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) rajono teismo 2018 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 1 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi, 199 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 199 straipsnio 2 dalimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis G. T. nustatyta galutinė subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartimi patikslinta 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis dalyje dėl kardomojo kalinimo įskaitymo į paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nurodant į G. T. bausmę įskaityti jo kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2015 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. balandžio 23 d., vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant pusantros (1,5) laisvės atėmimo dienos.

II. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo Komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Nuteistasis G. T., kuriam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, įstatyme numatytos bausmės dalį (du trečdalius) paskirtos bausmės atliko 2024 m. kovo 6 d. Tai reiškia, kad pastarasis formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, numatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Kita vertus, pabrėžtina, jog lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos kitos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) akivaizdi pažanga ją mažinant. 2024 m. rugsėjo 24 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime atliekant pakartotinį G. T. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką, buvo nustatyta (išliekanti) vidutinė pakartotinio nusikalstamo rizika. G. T. neatitinka kitų alternatyvių materialiųjų sąlygų – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, taip pat nenustatyta, kad jis padarė reikšmingą pažangą mažindamas tokią riziką. Vien tai sudaro pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu išskirti nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius pokyčius, jo įdėtas pastangas bei įsitraukimą į nuteistajam taikytas resocializacijos priemones. Teismas vertindamas G. T. elgesio korekcijos pokyčius vadovaujasi naujausiais nuteistojo pasiekimais nustatytais po paskutinio vertinimo (ankstesnis nuteistojo Komisijos vertinimas atliktas 2024 m. vasario 13 d.). G. T.: nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. gegužės 13 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) programos užsiėmimuose; nuo 2024 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ tikslu sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės; aktyviai dalyvavo projekto „(duomenys neskelbtini)“ rašymo dirbtuvėse; RS psichologo duomenimis nuteistasis nuo 2024 m. gegužės 24 d. dalyvavo ir 2024 m. rugpjūčio 16 d. baigė psichologinę intervencijos priemonę „(duomenys neskelbtini)“; dalyvavo švietėjiškos programos „(duomenys neskelbtini)“ diskusijų cikle; 2024 m. balandžio 18 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. balandžio 12 d., gegužės 10 d., birželio 21 d., liepos 5 d. dalyvavo kūrybinio rašymo veikloje; 2024 m. balandžio 24 d. dalyvavo filmo „(duomenys neskelbtini)“ peržiūroje ir diskusijoje apie priklausomybes, vertybes; nuo 2024 m. birželio 7 d. iki 2024 m. liepos 5 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini)centro vedamose paskaitose „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. liepos 11 d. dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ paskaitoje; 2024 m. liepos 17 d. dalyvavo paskaitoje pas savanorę M. „smurto (duomenys neskelbtini)“; 2024 m. liepos 12 d., rugpjūčio 9 d., rugpjūčio 23 d., rugpjūčio 30 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini)“; 2024 m. rugpjūčio 24 d. atliko gerbūvio darbus.

Skunde G. T. nurodo, jog nesutinka su Komisijos nutarimo teiginiu, jog jis dalyvavo daugelyje priemonių, tačiau jos labiau skirtos pozityviam užimtumui, trūksta dalyvavimo programose, nukreiptose į aktualias kriminogenines sritis. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia išvada buvo padaryta ankstesniame Komisijos nutarime 2024 m. kovo 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Skundžiame nutarime Komisija tokios išvados nekonstatuoja, o tik pamini paskutinio Komisijos nutarimo pateiktas išvadas. Todėl toks nuteistojo skundo argumentas laikomas nepagrįstu.

G. T. skunde pažymi, jog jo vertinimu jis atitinka visus Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjimų resocializacijos skyrių veiklos tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. V-446 nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimo kriterijus. Pirmasis vertinimo kriterijus yra asmens gebėjimas nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsaugos veiksnius ir pan. Socialinės išvados duomenimis nuteistasis turi du apsauginius veiksnius – yra palaikomas artimųjų, formaliai patvirtino gyvenamosios vietos bei įsidarbinimo galimybes. Psichologo duomenimis nuteistasis gali tiksliau nurodyti ne tik įvairias savo būdo savybes, bet ir paaiškinti, kaip konkrečiai dalis jų padeda ar trukdo nuteistajam aktualiose gyvenimo srityse. Nuteistasis taip pat praplėtė savo suvokimą apie savo neigiamas savybes, jų susiformavimo priežastis bei sąsajas su nusikalstamais sprendimais praeityje. Fiksuojama, kad yra stebimi pozityvūs pokyčiai (nuteistojo problemų identifikavimo bei sprendimo srityse), tačiau yra pastebima, jog mąstymo lankstumas problemų sprendimo kontekste vietomis yra dar kiek ribotas, stebėta, jog taikant įvairias metodikas intervencijos metu, nuteistasis gebėjo dalį jų pritaikyti atrasdamas platesnį galimų alternatyvų spektrą. Visgi, kai kuriais atvejais nuteistajam reikalingas teigiamas pastiprinimas, pagalba bei užuominos, kadangi dėl vidinių įsitikinimų bei patirčių praeityje asmuo gali ,,užsiblokuoti“ ar pernelyg susikoncentruoti i paviršutiniškus atsakymus. Tolesnis intervencinis darbas su nuteistuoju gali būti orientuotas į šios intervencijos metu patobulintų įgūdžiu išlaikymą bei tęstini vystymą. Todėl G. T. skundo argumentas, jog jo nuomone jis atitinka pirmąjį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo kriterijų nėra tikslūs, kadangi vadovaujantis psichologo pateikta išvada matyti, jog yra stebimi pozityvus pokyčiai, tačiau yra reikalingas tolesnis jau patobulintų sričių sisteminis išlaikymas ir tolesnis vystymas.

Skunde pažymima, jog antrąjį ir ketvirtąjį vertinimo kriterijų nuteistasis taip pat atitinka. Pakartotinio nusikaltimo rizika yra vidutinė. Nuteistojo teigimu jis įgyvendino visas 2024 m. kovo 14 d. Komisijos duotas rekomendacijas dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Teismas sutinka, jog nuteistasis dėjo pastangas ir aktyviai dalyvavo ir įsitraukė į resocializacijos priemones ir pozityvaus užimtumo programas. Tačiau pažymėtina, jog vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalimi būtinoji sąlyga taikyti lygtinį paleidimą yra konstatavimas, jog nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba padaryta akivaizdi pažangą ją mažinant. Šiuo atveju Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog G. T. nusikalstamo elgesio rizika yra išliekanti vidutinė. Pažangos teigiamas pokytis fiksuotas problemų identifikavimo bei sprendimo srityse, tačiau kitose kriminogeninėse srityse pokyčiai nebuvo tokie akivaizdūs.

Iš asmens byloje esančių socialinio tyrimo išvadų ir asmens bylos medžiagos matyti, jog lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai asmuo pristatomas jau trečią kartą. Du ankstesnius Komisijos nutarimus nuteistasis apskundė. 2024 m. sausio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi dėl Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), teismas konstatavo skundo trūkumus, todėl jį grąžino nuteistajam. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi dėl Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) teismas netenkino G. T. skundo pažymint, jog nuteistasis nepadarė pakankamos pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, kad lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistajam rekomenduota toliau mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šią Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nuteistasis apskundė. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi apeliacinis skundas nebuvo tenkintas, pažymint, jog nuteistasis privalo ir toliau mažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius. Įvertinus paskutinės ir ankstesnės socialinių tyrimų išvadose nustatytus kriminogeninius veiksnius matyti, jog dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius reikšmingai nepakito. Po G. T. pateiktų duomenų apie papildomų teistumų užsienyje nebuvimą sumažėjo tik statinių kriminogeninių veiksnių skaičius, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė.

Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad nuteistajam G. T. nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: statiniai: didelis nusikalstamų veikų, šiame teisme, skaičius (4); nusikalstama veika buvo vykdoma tarptautiniu mastu. Dinaminiai: nepakankama oficialaus darbo patirtis; išrankus požiūris darbo pobūdžio atžvilgiu; tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys pro-socialaus elgesio raiškos; būdinga per aukšta savivertė bei pasitikėjimo savimi lygis; nepakankami problemų identifikavimo gebėjimai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai;

nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; tam tikro lygmens kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; negatyvių nuostatų visuomenės atžvilgiu raiška. Apsauginiai: yra palaikomas artimųjų; formaliai patvirtino gyvenamosios vietos bei įsidarbinimo galimybes. Minimi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai sudaro pagrindą abejonėms ar asmuo lygtinai paleistas pakartotinai nenusikals, kadangi išskiriamos probleminės sritis, kaip pavyzdžiui nepakankami problemų identifikavimo gebėjimai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; tam tikro lygmens kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; negatyvių nuostatų visuomenės atžvilgiu raiška. Šios aktualios kriminogeninės sritys, teismo vertinimu, turi būti koreguojamos.

Pabrėžtina, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiami nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo elgesio pakartotiniam nusikalstamumui. Kaip matyti tiek iš anksčiau išsamiai aptartos Socialinio tyrimo išvados nuteistojo kriminogeniniai veiksniai nepasižymi nuoseklia mažėjimo dinamika. Nustatyti dinaminiai kriminogeniniai požymiai nėra pakitę. Socialinio tyrimo išvadoje matyti, kad didžiąją pakartotinės nusikalstamos rizikos dalį sudaro dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo.

Nuteistasis buvo skatintas 3 kartus ir 2 kartus baustas drausmine nuobauda. Skunde tinkamai pažymėta, jog Komisija nutarime padarė klaidą nurodant, jog nuteistasis buvo skatintas tik 2 kartus. Iš asmens bylos matyti, jog G. T. buvo skatintas 2021 m. balandžio 6 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (2 t., a. b. l. 66), 2021 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (2 t., a. b. l. 81), 2024 m. kovo 7 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime (2 t., a. b. l. 153). Pažymėtina, jog G. T. laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atlieka nuo 2019 m., bet paskatinimų skaičius (3) per 5 metus neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu elgtųsi išskirtinai teigiamai. Juolab bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka dėl nustatytos tvarkos pažeidimų (draudžiami daiktai, tvarkos pažeidimas). Nors laisvės atėmimo bausmės eigoje stebimos palankios nuteistojo nuostatos į priežiūrą bei apribojimus, tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nelaikytinas išskirtine aplinkybe nulemiančia lygtinio paleidimo nuteistajam taikymą. Pažymėtina, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu jo necharakterizuoja išskirtinai teigiamai, nes laisvės atėmimo įstaigos nustatytos tvarkos laikymasis ir dalyvavimas reabilitacijos programose yra kiekvieno nuteistojo pareiga, kurios jis turi laikytis.

Skunde pažymima, jog Komisija nutarime neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimo, o sutelkė dėmesį į prielaidas, kurios neigiamai charakterizuoja G. T.. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo negali nevertinti ar ignoruoti ankstesnių duomenų dėl bausmės atlikimo, bei asmens elgesio charakteristikos iki bausmės atlikimo, nes jie charakterizuoja nuteistąjį ir atspindi jo galimą elgesį ateityje. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019). Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis neturi skolų, nusikalstamomis veikomis turtinė žala nebuvo padaryta. Tačiau komisijos nutarime pagrįstai konstatuota, jog G. T. darbo patirtis yra maža, o tai yra vienas iš veiksnių lemiantis pakartotinio nusikalstamumo rizika. Iš ankstesnio vertinimo metu nuteistojo pateiktų paaiškinimų dėl darbinės veiklos nustatyta, jog G. T. nuo (duomenys neskelbtini) m. dirbo oficialiai, apie du metus, nuteistojo teigimu „Sodra“ šių duomenų neturi, dėl Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Apie tris metus neoficialiai dirbo (duomenys neskelbtini). G. T. teigimu jis padėjo savo antrosios sutuoktinės broliui atsidaryti (duomenys neskelbtini) parduotuvę, taip dirbo iki 2009-2010 m. Nuo 2010-2011 m. užsiėmė individualia iki pat suėmimo. 3-4 metus Lietuvoje dirbo pagal patentą, statydavo namus, su žmonos broliu turėjo (duomenys neskelbtini) pardavimo įmonę. G. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2004 m. balandžio 22 d. dirbo 1 metus 5 mėnesius 18 dienų, beveik tris mėnesius augino vaiką. Nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. vykdė individualią veiklą, veikla buvo vykdoma nenuosekliai buvo beveik pusės metų nedarbo laikotarpis 2013 m. Nuo 2015 m. birželio 9 d. dirbo apie 7 mėnesius UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) dirbo, gamino paletes. Nuteistasis teismui pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos turimus duomenis apie individualios veiklos pajamas 2012-2015 metais bei metines pajamų deklaracijas (b. l. 6-18), kadangi G. T. teigimu Komisija netinkamai nurodė, jog jis nemokėjo mokesčių valstybei. Iš nuteistojo pateiktų metinių pajamų deklaracijų matyti, jog nuo 2012 m. iki 2015 m. vykdant individualią veiklą nuteistasis turėjo pajamas ir mokėjo privalomus mokesčius. Tačiau tiek socialinio tyrimo išvadoje, tiek nutarime buvo nustatyta, jog mokesčiai valstybei buvo nemokami verčiantis neoficialia darbine veikla, o ne vykdant oficialią darbinę veiklą. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis dirbdamas neoficialiai, nemokėjo mokesčių valstybei, tokiu būdu vengė dirbantiems šalies piliečiams privalomų mokestinių prievolių. Tai, jog G. T. vertėsi neoficialia darbine veikla patvirtina pačio nuteistojo interviu metu išsakyta pozicija, jog didelę pinigų sumą susitaupė iš nelegaliai gaunamų pajamų.

G. T. šiuo metu užsiima individualia veikla – (duomenys neskelbtini), kuri yra prilyginta darbinei veiklai. Tačiau iki individualios veiklos vykdymo nuteistasis įkalinimo įstaigoje nedirbo pakankamai ilgą laiką ir tik 2023 m. kovo 16 d. (prieš atsirandant galimybei būti paleistam lygtinai) pradėjo vykdyti individualią veiklą. Nors nuteistasis nurodo, jog 2020 metais atvyko atlikti bausmės į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, kur raštu išreiškė norą užsiimti darbu, bet darbas nebuvo suteiktas. Visgi remiantis Socialinio tyrimo išvada matyti, jog iš tikrųjų G. T. yra nurodęs, jog nedirbs jo orumą žeminančio darbo, t. y. buvo išrankus darbui. Todėl tik ilgalaikis tęstinis darbinės (individualios) veiklos vykdymas gali lemti pokytį dinaminio kriminogeninio veiksnio susijusio su nepakankama oficialaus darbo patirtimi.

Skunde pažymima, jog Komisijos nutarime nepagrįstai konstatuota, jog nusikalstamą gyvenimą G. T. gyveno nuo 2010 iki 2015 m. Nuteistojo teigimu (duomenys neskelbtini) Respublikos nuosprendyje aprašoma nusikalstamos organizacijos veikla, prasidėjusi 2010 m., jis buvo nuteistas už nusikaltimo padarymą šios organizacijos sudėtyje 2015 m. pavasarį. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendis nebuvo perspausdintas iki galo, o išvada apie tai, jog jis tariamai darė sisteminius nusikaltimus nuo 2010 m. grindžiama tik nuosprendžio ištraukomis. Pažymėtina, kad klausimai dėl nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo nėra skundo dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo nagrinėjimo dalykas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi skundo netenkino. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas neginčijo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių (nusikalstamų veikų vykdymo laikotarpio). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyje pabrėžta, kad užsienio valstybėje paskirtos bausmės konversija pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus nėra naujos bausmės skyrimas ar nuosprendžio peržiūrėjimas, nustatydamas nuteistajam atliktiną bausmę teismas iš naujo ar papildomai nenustatinėja faktinių bylos aplinkybių, netiria įrodymų ir jų nevertina bei neanalizuoja, ar užsienio valstybėje baudžiamojo proceso metu nebuvo padaryta procesinių pažeidimų. Pažymėtina, kad nuteistojo skundo argumentas – dėl užsienio valstybės nuosprendžio aplinkybių netikslumo, nepatenka į nagrinėjamo klausimo, dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, apimtį.

Skunde akcentuojama, jog Komisija neatsižvelgė į nuteistojo bausmės atlikimo būdą, t. y. tai, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistąjį G. T. perkeliant laisvės atėmimo bausmę atliki lengvosios grupės sąlygomis, nuteistojo asmenybės, nusikalstamo elgesio rizikos ir elgesio bausmės atlikimo metu pokyčiai buvo įvertinti, kaip sudarantys pagrindą švelninti nuteistajam bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau nustačius pagrindus švelninti bausmės atlikimo sąlygas (perkeliant tęsti bausmės atlikimą į mažiau nuteistojo teises ribojančio režimo sąlygas), tai savaime nesuponuoja pagrindo taikyti lygtinio paleidimo institutą, kurio taikymui turi būti nustatyti BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai, kurių G. T. šiuo metu dar neatitinka dėl to, kad nuteistojo resocializacijos procesas dar negali būti vertinamas, kaip pasiekęs BVK nurodytus tikslus.

Nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Taigi svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis (skaičiuojant komisijos posėdžio vykusio 2024 m. spalio 16 d.) yra 4 metai 4 mėnesiai 18 dienų, todėl atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, spręstina, kad nuteistajam yra likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis. Šiuo metu jis laisvės atėmimo bausmę atlieka net už keturių nusikalstamų veikų padarymą, iš jų ir už labai sunkius nusikaltimus. Esant pakankamai reikšmingam dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičiui bausmės atlikimo metu, negalima daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai, pasiekti. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. T. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Teismo vertinimu, Komisijos išvada pagrįsta nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visuma, išsamiai aptartos iki šiol išliekančios probleminės sritys, taip pat aplinkybės, susijusios su nuteistajam taikomų priemonių įtaka pastarojo elgesiui bei mąstymui, bei šių priemonių taikymo nepertraukiamumu. Dėl pirmiau aptarto, nesutikti su Nutarimu, kuriame pagrįstai pripažinta, kad nuteistojo pastangos šiame jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape nėra pakankamos ir turi pasižymėti tęstiniu pobūdžiu, nėra pagrindo.

Nuteistojo perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, teismo vertinimu, nuteistojo padėtis, atsižvelgiant į jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pastangas, palengvinta pakankamai. Pagrindo šiuo metu ją dar labiau lengvinti taikant lygtinį paleidimą nėra. Šią išvadą teismas daro įvertinęs ne tik minėtas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybės, tačiau G. T. asmenybę bei elgesį apibūdinančius duomenis, kurie rodo, jog nuteistojo pastangos ir daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra pakankama išvadai, jog jis daugiau nenusikals. Šią aplinkybę patvirtina Socialinio tyrimo išvadoje, kuri vertinama kaip viena iš pagrindinių informacijos apie nuteistąjį šaltinių, išdėstyti duomenys apie jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, jo mąstymą, nuostatas.

Nuteistasis, bausmę atlikdamas lengvosios grupės sąlygomis, turėdamas galimybę dalyvauti resocializacijos programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas nuosekliai įrodyti teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu

nutaria:

atmesti nuteistojo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.