Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Česlava Malinovska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (išieškotojo) AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pareiškimą skolininkui I. Š., suinteresuotiems asmenims V. L. ir antstolei T. G. dėl skolininkų turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, prašo nustatyti I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į ½ dalį į V. L. gaunamų pajamų, turimų lėšų banko sąskaitose ir sutuoktinės vardu registruoto automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

2018-11-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai siuntė pranešimą visiems proceso dalyviams, kuriuo informavo, jog byla bus nagrinėjama 2018-12-05 rašytinio proceso tvarka, o byloje dalyvaujantiems asmenims siūloma pateikti papildomus įrodymus iki 2018-12-01.

2018-11-30 V. L. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog su pareiškėjo prašymu nesutinka, kadangi šiam kreditoriui atsiradusi skolininko I. Š. prievolė yra įgyta iki šalių santuokos sudarymo ir yra jo asmeninė prievolė. Santuoka yra faktiškai iširusi bent nuo 2015 m., o 2016 m. vasarą sutuoktiniai bandė nutraukti santuoką, pateikdami Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. V. L. teigimu, tuo metu sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys sutarė, kad minėta transporto priemonė priklauso jai asmenine nuosavybės teise ir po santuokos nutraukimo tokia lieka. Nurodo, jog skolininkas atlieka bausmę, prie transporto priemonės įsigijimo neprisidėjo, jos įsigijimui V. L. naudojo jai sūnaus iš ankstesnės santuokos dovanotus pinigus. Minėta transporto priemonė yra reikalinga vežioti bendrą skolininko ir V. L. vaiką į užsiėmimus, pas gydytojus. Nurodo, jog skolininkas prie vaiko išlaikymo niekaip neprisideda. Suinteresuotas asmuo V. L. prašo teismo netenkinti pareiškėjo prašymo.

Kiti bylos dalyviai papildomų įrodymų į nagrinėjamą bylą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) skolininkas I. Š. sudarė santuoką su suinteresuotu asmeniu V. L.. 2018-03-06 Vedybų sutarčių registro duomenimis vedybų sutarties skolininkas nėra sudaręs. Byloje duomenų, jog sudaryta santuoka būtų nutraukta, nėra.

2018-11-19 Marijampolės pataisos namai raštu Nr. 9/07-1225 informavo teismą, jog skolininkas I. Š. buvo sulaikytas 2008-02-16 d., į Lietuvą bausmės atlikimui atvežtas 2009-06-30 d. Taip pat iš V. L. kartu su 2018-11-30 rašytiniais paaiškinimais pateiktos Marijampolės pataisos namų pažymos Nr. 53-09-613 matyti, jog skolininko atliekamos bausmės pradžia-2008-02-16, pabaiga- 2019-02-16.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 straipsnyje nustatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (1 dalis); sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (2 dalis).

Bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę reglamentuoja CK 3.88 straipsnis. Paprastai bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas ir pajamos, įgyti po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Be to, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį, faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog skola iš skolininko išieškoma pagal 2008 m. vykdomąja bylą. Tuo tarpu skolininko ir V. L. santuoka įregistruota 2012-06-14, t.y. jau 4 metus skolininkui atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje ir praėjus daugiau nei 4 metams po skolos susidarymo momento. Santuokos metu sutuoktiniai niekada kartu negyveno, bendro ūkio netvarkė, skolininkas nedirbo, pajamų neturi, neprisideda prie mažamečio vaiko išlaikymo. V. L. gyvena atskirą gyvenimą, augina vaiką viena, jį išlaiko, juo rūpinasi be skolininko materialinės ar fizinės pagalbos. Teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, jog skolininkas prisidėjo ar prisideda prie šeimos bendro turto kūrimo piniginėmis lėšomis ar bendru darbu.

Byloje taip pat nustatyta, jog 2016 m. vasarą sutuoktiniai kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo ir buvo sutarę dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartis nebuvo patvirtinta praleidus teismo nustatytą terminą trūkumams pašalinti. Šiuo metu Vilniaus m. apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-43788-558/2018 pagal V. L. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Todėl akivaizdu, jog sutuoktiniai jau ne vienerius metus nemato bendros ateities, neturi tikslo kartu įgyti turto bendram gyvenimui ar bendriems poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, 2016-06-29 V. L. įsigijo automobilį savo lėšomis išskirtinai savo asmeniniams ir nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Tai patvirtina V. L. pateikta 2016-06-29 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis ir teismo patikrinti duomenys Kelių transporto priemonių registre, iš kur matyti, jog minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas V. L.. Tuo tarpu skolininkui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (automobilio įsigijimo metu skolininkui buvo likę 2,5 metų bausmės), nebuvo ir negalėjo būti jokio poreikio ir galimybių įsigyti transporto priemonę. Maža to, minėtos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, su kuria skolininkas 2016 m. buvo sutikęs ir tokiu būdu išreiškęs savo valią šio automobilio atžvilgiu, numatyta, jog minėta transporto priemonė – asmeninė V. L. nuosavybė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, viešo registro duomenis bei santuokos metu įsigyto turto (transporto priemonės) prigimtį ir pobūdį, teismas sprendžia, jog 2016-06-29 įsigyta transporto priemonė VW Passat yra asmeninė V. L. nuosavybė, o tokiu būdu pareiškėjo prašymas toje dalyje atmestinas.

Kaip numato CK 3.123 straipsnis, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Bylos duomenimis nustatyta, jog išieškoma skola susidariusi dar iki 2008 m., skolininkas jau beveik dešimt metų atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, nedirba, piniginių lėšų bankų sąskaitose, registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Tuo tarpu V. L. pati savo jėgomis, skolininkui neprisidedant, augina ir išlaiko judviejų nepilnametį vaiką. Kaip nurodo, pati šiuo metu nedirba, gauna išmoką už vaiko priežiūrą. Sprendžiant dėl V. L. asmeninių lėšų, esančių banko sąskaitose, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, teismas nukrypsta nuo lygių dalių principo ir nagrinėjamoje byloje sprendžia, jog atsižvelgiant į V. L. turtinę padėtį, auginamą nepilnametį vaiką, jo poreikius, bei tai, jog skolininkas neprisideda prie vaiko išlaikymo, nedirba, išieškoma skola susidariusi dar iki santuokos sudarymo momento, nėra pagrindo manyti, jog V. L. asmeninės piniginės lėšos, šiuo metu esančios banke, būtų laikomos bendrąja jungtine nuosavybe kartu su skolininku, dėl ko pareiškėjo prašymas atmestinas. Pažymėtina, jog skolininkas bausmę atlieka iki 2019 m. vasario 16 d., kas leidžia manyti, jog skolininkas netrukus turės visas sąlygas dirbti, užsidirbti ir pats atlyginti pareiškėjui susidariusį įsiskolinimą.

Teismas taip pat pažymi, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose nagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-5406-405/2018 neturi teisinės reikšmės šios civilinės bylos nagrinėjimui, nes minėtoje byloje V. L. apskundė antstolio veiksmus, kuriais prašė antstolės nutraukti išieškojimą, panaikinti turto areštus ir ribojimus. 2018-10-02 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nutartimi teismas nurodė, jog antstolė, priimdama patvarkymą areštuoti bendrą sutuoktinių turtą ir pasiūlydama pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu ar kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, veikė teisėtai pagal įstatymų jai priskirtą (nutartis įsiteisėjusi). Minėtoje byloje klausimai dėl turto dalies nustatymo bendroje jungtinėje nuosavybėje sprendžiami nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalimi, 3.89 straipsnio 2 dalimi, 3.123 straipsniu, LR civilinio proceso kodekso 593, 667 straipsniais, teismas:

nutaria:

Pareiškėjo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pareiškimą atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus atskiruoju skundu.