Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vedėjos K. B. (toliau – Institucija) skundą dėl 2016-09-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimo, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 159 straipsnio 5 dalį ir, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, nubaustas 100 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 25 d., (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), organizavo neypatingos kategorijos vienbučio gyvenamojo namo statybą be leidimo statyti, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (Žin., 1996, NR. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 3 straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą, vadovaujantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Institucija nesutinka dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo. Skunde analizuojama administracinės nuobaudos paskirtis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl šios normos taikymo, nurodant, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, skirdamas kelis kartus mažesnę baudą, nei ATPK 159 straipsnio 5 dalyje numatyta minimali, neužtikrino, kad administracinė nuobauda pasiektų savo tikslą. Tokia, pasak Institucijos, simbolinė bauda nesukelia neigiamų pasekmių ir neatgraso administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens nuo tokių ar panašaus pobūdžio pažeidimų darymo ateityje.

Skunde pažymima, kad V. Š. padarytas administracinis teisės pažeidimas – naujo neypatingo statinio savavališka statyba, pažeidžia visos visuomenės interesą, kad statiniai būtų statomi, laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įtvirtintų statinio saugaus eksploatavimo reikalavimų ir kitų esminių statinio reikalavimų bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Institucija atkreipė dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, žinodamas ir suprasdamas, kad neturi statybą leidžiančio dokumento, vykdė naujo neypatingo statinio statybą, t.y. vykdė savavališką statybą. Aplinkybė, kad tuo pačiu metu jis buvo pradėjęs procedūrą gauti statybą leidžiantį dokumentą, pažeidimo pavojingumo nemažina ir nesudaro pagrindo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme. Byloje nebuvo nustatytas kompleksas aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad byloje yra pagrindas vadovautis ATPK 30¹ straipsnio suteikta teise ir skirti mažesnę baudą. Institucijos nuomone, nuobauda administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo netinkamai individualizuota, o teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

Atsiliepimų byloje negauta.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija neginčija administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijos, kelia tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. Š. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad asmuo prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo gailisi, kas buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertino pažeidimo padarymo pobūdį bei aplinkybes, t.y. kad statybos be leidžiančių dokumentų buvo pradėtos žemės sklype, kuriame nėra apribojimų statyti gyvenamuosius namus, darbai pradėti turint gyvenamojo namo projektą ir iš savivaldybės administracijos gavus projektavimo sąlygas, taip pat atsižvelgta į tai, kad šio statinio statybą leidžiantys dokumentai buvo ruošiami ir derinami su atsakingomis institucijomis. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl šių V. Š. padarytų pažeidimų pasekmės nekilo. Teismas akcentavo ir aplinkybę, jog, užfiksavus savavališkos statybos faktą, V. Š. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant šiuos pažeidimus pašalinti – į valstybės biudžetą sumokėjo ekspertizės nustatytą sumą už savavališką statybą, toliau tęsia reikalingų dokumentų ir derinimų pateikimą savivaldybės administracijai. Pažymėta, kad asmuo iš esmės yra atlikęs beveik visus būtinus veiksmus, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau ir dėl leidimus išduodančių institucijų nenuoseklios pozicijos, jie iki šiol pastarajam neišduoti.

Šias nurodytas aplinkybes patvirtina ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo A. N. teismo prašymu pateikta informacija apie tai, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2016-08-24 įregistruotas prašymas išduoti leidimą statyti vieno buto gyvenamąjį namą žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (prašymo pateikėjas D. T., statytojas V. Š.). Rašte išvardintos priežastys, dėl kurių minėtas prašymas buvo atmestas. Taip pat, 2016-09-05 buvo pateiktas pakartotinas prašymas dėl statybos leidimo išdavimo, nurodant pastabas, į kurias nevisiškai buvo atsižvelgta teikiant prašymą pakartotinai. Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. Š. surašytas buvo 2016-07-15, dėl leidimo išdavimo į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją buvo kreiptasi 2016-08-24, t.y. iki teismo posėdžio šioje byloje. Negavus minėto leidimo, pakartotinai kreiptasi jau 2016-09-05. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. Š. išties ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas pašalinti padarytą pažeidimą bei gauti statybą leidžiančius dokumentus, kas rodo jo atsakingą požiūrį į padarytą teisės pažeidimą.

Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su Institucijos skundo argumentais, jog pažeidėjui paskirta tik simbolinė bauda ir nuobaudos tikslai pasiekti nebus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, patį pažeidimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, akcentavo ir pažeidėjo elgesį po pažeidimo nustatymo. Šios aplinkybės buvo laikomos kaip išskirtinės bei įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija neturi pagrindo nesutikti. Apylinkės teismas administracinę nuobaudą, skyrė tiksliai laikantis šio ATPK reglamentuotų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, nenukrypdamas nuo teismų praktikos. Tenkinti skundą Institucijos nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vedėjo K. B. skundą atmesti ir palikti 2016-09-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.