- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- e2A-828-912/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09894-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- UAB Capital Team
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
- 2.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB Capital Team apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB Capital Team ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 87,13 Eur skolos, 2,44 Eur delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanų.
2. Ieškinyje nurodyta, kad šalys sudarė bendradarbiavimo sutartį ir priedus A bei B. Juose nustatyta atsakovo pareiga mokėti ieškovei mokesčius, nurodytus ieškovės išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose. Ieškovė išrašė ir pateikė atsakovui dvi PVM sąskaitas-faktūras, bet atsakovas jų neapmokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 25 d. sprendimu už akių atmetė ieškinį.
3.1. Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2018 m. birželio 4 d. CPK 123 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.
3.2. Teismas nurodė, kad šalių bendradarbiavimo sutarties priedo B 2 punkte nustatyta, kad pardavimų atstovas (atsakovas) įsipareigoja mokėti įmonei (ieškovui) 0 Eur mėnesinį mokestį už teisę naudotis „Capital“ prekės ženklu, biuro paslaugomis ir darbo vieta (biuro mokestį).
3.3. Ieškovė teismui pateikė atsakovo neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras Nr. CT01150 ir Nr. CT01036, kuriose nurodyta, kad atsakovas privalo apmokėti biuro išlaidas, kurių suma – 87,13 Eur. Nėra aišku kokiu pagrindu ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo biuro išlaidas, nes sutarties priedo B 2 punkte nustatyta, kad atsakovas privalo mokėti 0 Eur mėnesinį mokestį už teisę naudotis „Capital“ prekės ženklu, biuro paslaugomis ir darbo vieta (biuro mokestį).
3.4. Sutarties priede B nurodyta, kad atsakovas privalo mokėti mokestį už teisę dalyvauti išoriniuose Capital mokymuose (10 Eur plius PVM), mokestį už teisę naudotis Capital CRM duomenų baze ir galimybę eksportuoti skelbimus į skelbimų portalus (90 Eur plius PVM). Šių mokesčių ieškovas nenurodo PVM sąskaitose-faktūrose ir nereikalauja priteisti.
3.5. Neaišku, kaip atsirado PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos sumos, ieškovė jų nedetalizavo. Dėl to nėra pagrindo jas priteisti.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį: priteisti ieškovei iš atsakovo 87,13 Eur skolos, 2,44 Eur delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanų ir 540 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
4.1. Šalių 2017 m. rugsėjo 12 d. bendradarbiavimo sutarties priedo B 5 punkte nustatyta, kad pardavimų atstovas (atsakovas) įsipareigoja apmokėti per 5 darbo dienas įmonės (ieškovės) išrašytą sąskaitą, kuri išrašoma už biuro mokestį, mobiliojo ryšio, skelbimų eksportavimo, spausdinimo ir kitos paslaugas, kurias įmonė suteikė pardavimų atstovui.
4.2. Ieškovės pateiktų PVM sąskaitų–faktūrų Nr. CT01150 ir Nr. CT01036 mokėjimo paskirtyje, grafoje „Pavadinimas“, nurodytos biuro išlaidos, bet ne biuro mokestis. Ieškovė reikalauja būtent biuro išlaidų už mobiliojo ryšio, skelbimų eksportavimo, spausdinimo ir kitas paslaugas. Atsakovas jų nesumokėjo, todėl ieškovė priversta kreiptis į teismą.
4.3. Teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, nes ieškovė to neprašė. Ieškovė pareiškė ieškinį ir prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Teismas nustatė ieškinio trūkumus ir nurodė dvi alternatyvas: arba pateikti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus arba primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir bylą nagrinėti ginčo teisenos tvarka. Ieškovė sumokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir tikėjosi, kad vyks parengiamasis teismo posėdis, bus galima apsiklausti apeliantės įmonės vadovą, išsamiai paaiškinti aplinkybes, susijusias su reikalavimu. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Neatsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas priėmė sprendimą ir atmetė ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
7. Apeliacine tvarka nagrinėjamas sprendimo už akių pagrįstumo ir teistumo klausimas.
8. Pagal CPK 142 straipsnio 4 dalį, 285 straipsnio 1 dalį, teismas gali priimti sprendimą už akių, esant dviem įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį; 2) ieškovas prašo priimti sprendimą už akių. Dėl to teismas taip pat turi nustatyti, procesinio dokumento įteikimo atsakovui datą, nuo kurios skaičiuotinas terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti.
9. Procesinių dokumentų įteikimą reglamentuoja CPK 117-132 straipsniai, taip pat Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintas Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
10. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
11. Vadovaujantis Aprašo 10 punktu, procesinių dokumentų pašto siuntą pristatantis asmuo šią siuntą turi įteikti adresatui. Procesinių dokumentų pašto siuntos, kurių nepavyko įteikti, saugomos 7 dienas nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo dienos, o vėliau grąžinamos siuntėjui, nurodant neįteikimo priežastį (Aprašo 18, 19 punktai).
12. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje ir Aprašo III skyriuje nustatyta tvarka, teismas formuoja naują procesinių dokumentų pašto siuntą, kuri adresuojama į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą (Aprašo 20, 21 punktai).
13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė dokumentinio proceso tvarka pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti 87,13 Eur biuro išlaidų, 2,44 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi įpareigojo ieškovę nurodyti, kokiu pagrindu reikalauja iš atsakovo priteisti biuro išlaidas ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kadangi iš ieškovo teismui pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad atsakovas turi pareigą mokėti PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, arba sumokėti žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Ieškovė sumokėjo trūkstamą žyminį mokestį, kitų teismo nustatytų trūkumų ieškovė nešalino. Teismas 2018 m. balandžio 12 d. išsiuntė procesinius dokumentus atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai grąžinti teismui neįteikti, nurodant, kad adresatas jų neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą, negyvena. Dėl to teismas 2018 m. balandžio 27 d. išsiuntė procesinius dokumentus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pastaroji pašto siunta buvo išsiųsta su 30 dienų saugojimo žyma, nurodyta pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus pristatymo data – gegužės 2 d. Neįteikus procesinių dokumentų, ši pašto siunta grąžinta teismui neįteikta. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2018 m. birželio 14 d. CPK 123 straipsnio 4 dalyje. nustatyta tvarka, atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Dėl to 2018 m. birželio 25 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.
14. Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).
15. Kaip pirmiau nurodyta, atsakovo gyvenamoji vieta nesutampa su jo deklaruota gyvenamąja vieta. Dėl to nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovo gyvenamosios vietos adresu, jie turėjo būti siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir saugomi 7 dienas nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo dienos (Aprašo 18 punktas). Byloje nėra duomenų apie procesinių dokumentų išsiuntimą atsakovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pirmosios instancijos teismas iš karto suformavo naują siuntą su 30 dienų saugojimo žyma ir išsiuntė atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog procesiniai dokumentai įteikti atsakovui. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime už akių padarė techninę klaidą, nurodydamas netinkamą CPK 123 straipsnio dalį, tačiau ji nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės.
16. Apeliantė nurodo, kad ieškinyje neprašė priimti sprendimo už akių. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimą. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius sąlygų, kurioms esant galėjo būti priimtas sprendimas už akių, nustačius, kad atsakovui nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, ginčijamas sprendimas už akių naikinamas, byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
17. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus naujus rašytinius įrodymus – susirašinėjimo elektroniniu paštu su atsakovu dėl telefono numerio pakeitimo, 2018 m. liepos 12 d. paaiškinimo dėl atsakovui suteiktų biuro paslaugų, ataskaitų už suteiktas paslaugas, mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitų faktūrų kopijas, daro išvadą, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovės dėmesį, kad CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis įpareigoja ieškovę ne tik ieškinyje nurodyti aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, bet ir juos pridėti prie ieškinio. Ieškovė jai priklausančiomis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, pateikti įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Tokiu būdu užtikrinamas proceso operatyvumas ir koncentruotumas, kitai šaliai suteikiama galimybė tinkamai suformuluoti atsikirtimus (CPK 7, 8 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įpareigojo ieškovę nurodyti, kokiu pagrindu reikalauja iš atsakovo priteisti biuro išlaidas ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kadangi iš ieškovo teismui pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad atsakovas turi pareigą mokėti PVM sąskaitose faktūrose nurodytas suma arba sumokėti žyminį mokestį. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovę atstovauja profesionalus teisininkas advokatas, dėl to ieškovė turėjo pareigą ne tik sumokėti žyminį mokestį, bet ir pateikti su ieškiniu visus ieškinio aplinkybes pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.