- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-05
- Bylos Nr.
- 1A-859-315-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01327-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Kisielius (pirm.), Leonarda Gurevičienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- R. A., D. Š., T. S.
Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-859-315/2011 Teisėjas R. Rainys Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01327-2010-9
2011 m. rugsėjo 5 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas 2 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. R. A. iš kaltinimo pagal LR BK 286 str. 1 d. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti D. Š. ir T. S., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Iš T. S., R. A., D. Š. priteista solidariai 450 Lt M. J. naudai, iš R. A. ir D. Š. 950 Lt Ž. V. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. nuteistas už tai, kad jis, , T. S., veikdami kartu, 2010-09-09, iš prie restorano „Agotos gryčia“, esančio Šeškinės g. 59A, Vilniuje, esančios aikštelės, slaptai pagrobė svetimą turtą – M. J. automobilį „F. P.“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) 6000 Lt vertės, nustumdami jį į aikštelę prie garažų, esančių Ukmergės g., Vilniuje, netoli p/c „Narbutas ir Co“, iš automobilio slaptai pagrobė svetimą turtą – kompaktinių plokštelių grotuvą „JVS“ 300 Lt vertės, pliažo gultą 100 Lt vertės, kaljaną 150 Lt vertės, elektrinę viryklę 50 Lt vertės, maudimosi kostiumėlį 250 Lt vertės, viso slaptai pagrobė svetimo turto 6850 Lt vertės.
R. A. taip pat buvo kaltinamas LR BK 286 str. 1 d. už tai, kad 2010-09-16 apie 07.30 val. Justiniškių-Taikos gatvių sankryžoje, esančioje visuomeninio transporto stotelyje „Taikos“, Vilniuje, siekdamas išvengti sulaikymo įtariant padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. – dėl automobilio F. P., v/Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimo, įsėdo į J. K. vairuojamą automobilį Mazda MX3, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačiusiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto grobimų tyrimo skyriaus pareigūnams (toliau Vilniaus aps. VPK NTV APGTS) P.Kareckui ir L.Lazarenkai pareikalavus, kad R. A. išliptų iš automobilio, pastarasis nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams ir liepė J. K. važiuoti, po ko J. K. pradėjo greitai važiuoti atbuline eiga, atidarytomis dešinės pusės priekinėmis durelėmis pargriovęs Vilniaus aps. VPK NTV APGTS tyrėją L.Lazarenką ant žemės ir priekiniu dešinės pusės ratu pervažiavus ankščiau minėto pareigūno kojas, padarydamas pastarajam kraujosruvą pakaušio kairėje pusėje, odos nubrozdinimus kairio riešo ir abiejų kojų čiurnų srityse, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą prieš pareigūną L.Lazarenką, pasišalino iš įvykio vietos, taip pasipriešino jį sulaikyti ketinusiems Vilniaus aps. VPK NTV APGTS pareigūnams, taip pasipriešino valstybės tarnautojams.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. A. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad savo kaltę pripažino, padarė nesunkų nusikaltimą. Jo teigimu, iki sulaikymo jis dirbo, tai patvirtino D. Š. ir J. K., be to, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą. Apeliantas pažymi, kad paskutinis jo teistumas buvo 2003-10-21. Nukentėjusiajai M. J. pagrobtas automobilis buvo grąžintas.
Nuteistasis prašo panaikinti jam priteistą 950 Lt civilinį ieškinį Ž. V. naudai, nes yra abejonių ir remtis vien tik D. Š. parodymais negalima.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. A. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pobūdį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta veikiant tyčia), nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – anksčiau teistas, nedirba. Akivaizdu, kad nuteistasis nepadarė išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio. Todėl pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam tokios rūšies bausmę, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Be to, nors nuteistasis skunde nurodo, kad iki sulaikymo dirbo, nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, be to, tokių duomenų nėra ir byloje.
Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo R. A. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, be to, atsižvelgė ir į tai, kad pastarojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nuteistasis teigia, kad pripažino savo kaltę ir gailisi, iš bylos medžiagos, kad jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, todėl teismas pagrįstai to nepripažino kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Nors nuteistasis nurodo, kad jam nepagrįstai priteista kartu su D. Š. atlyginti 950 Lt Ž. V. naudai, šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti nuosekliais D. Š. parodymais, kuriais nurodė, jog automobilį F. P., v/n (duomenys neskelbtini), jis pardavė kartu su R. A., už automobilį gautus pinigus, t.y. 950 Lt jis atidavė pastarajam, iš jo gavo 350 Lt. Netikėti nuteistojo D. Š. parodymais teismas neturėjo pagrindo, be to, juos iš dalies patvirtino ir nukentėjusiojo Ž. V. parodymai. Ž. V. parodė, jog derantis su D. Š. dėl minėto automobilio kainos, pastarasis kažkam paskambino, kalbėjo apie kainą, o vėliau sutiko parduoti už 950 Lt ir pinigus paėmė.
Teismo nuomone, paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl dar labiau švelninti ją ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.