Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-08-11 · Byla Nr. TS-45-1123/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-11
Bylos Nr.
TS-45-1123/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Nuteistasis
R. M.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-45-1123/2020
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 59-111 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu ir R. M. paskirta galutinė subendrinta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2013 m. birželio 27 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 27 d.

2/3 paskirtos bausmės dalies terminas sueis 2021 m. vasario 27 d.

Neatliktos bausmės dalis 2020 m. birželio 25 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 4 metai 6 mėnesiai 2 dienos.

Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2020 m. birželio 25 d. Vilniaus pataisos namuose, 2020 m. birželio 25 d. protokolu Nr. 58-23 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 59-284 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Toks komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo R. M. vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 56 balus (statinių veiksnių taškai – 20, dinaminių – 36), didelę neatliktą bausmės dalį, nuteistajam būdingą itin teigiamą savęs vertinimą, mąstymo lankstumo stoką, nepakankamą savo elgesio pasekmių įvertinimą, nuteistojo nedarbą pataisos įstaigoje, jo dviprasmišką požiūrį į vykdomą priežiūrą (nuteistasis skatintas 11 kartų, tačiau tiek pat kartų baustas), bei kitas Nutarime nurodytas aplinkybes.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. M. skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad Nuteistasis nurodo, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, turi vidurinį išsilavinimą, bausmės atlikimo metu įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, lanko anglų kalbos kursą, yra įtrauktas į 2020-2021 metų mokslo metus (duomenys neskelbtini) profesijai įgyti. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra 11 kartų skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su sutuoktine ir artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą, kurioje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Neturi problemų su alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimu, socialinio tyrimo išvadoje nefiksuoti jo mąstymo, emocinio ar elgesio sutrikimai. Savo priežiūrą jis vertina teigiamai. Byloje yra pateikta darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) pažyma, kad lygtinio paleidimo atveju jis bus į darbintas minėtoje bendrovėje. Kybartų pataisos namuose buvo išreiškęs norą dirbti, tačiau dėl darbo vietų stokos įstaigoje darbo negavo, o Vilniaus pataisos namuose nuolatos teikia prašymus būti perkeltu į atvirąją koloniją, pusiaukelės namus, siekia be sargybos ar be palydos statuso suteikimo, kad galėtų dirbti administracijos pasiūlytą darbą ir greičiau integruotųsi į visuomenę. Įsiskolinimų ar skolos išieškojimų neturi. Kalinimo metu jam skirtos nuobaudos yra daugiau susijusios su patirtu stresu dėl suėmimo, vidaus taisyklių nežinojimo, bendražmogiško nepatyrimo, visos nuobaudos buvo skirtos Kauno tardymo izoliatoriuje bausmės pradžioje, teismui skyrus bausmę, atvykęs į pataisos nuo pirmos dienos dėjo visas pastangas keisti savo elgesį, lankė socialines reabilitacijos programas, dalyvavo (duomenys neskelbtini) programoje (duomenys neskelbtini), suprato ir suvokė priežiūrai keliamus reikalavimus, todėl bausmės atlikimo metu yra tik skatintas, nuosekliai vykdė pareigūnų nurodymus, paskutinius keturis metus nėra gavęs nei vienos nuobaudos, kadangi pataisos namų resocializacijos specialistai tinkamai dirbo su juo, tai patvirtina vienuolika paskatinimų. Taip pat norėtų atkreipti dėmesį, kad tuo metu, kai buvo gautos jo nuobaudos Kauno tardymo izoliatoriuje, buvo pažeidinėjamos jo teisės, ką įrodo administracinės bylos Nr. I-2806-428/2016 ir I-6757-505/2018. Sužinojęs, kad jo ieško policijos pareigūnai, jis pats atvyko į policijos komisariatą geranoriškai. Iki suėmimo ieškojo darbo, buvo registruotas užimtumo tarnyboje, siekė įgyti vidurinį išsilavinimą, prižiūrėjo (duomenys neskelbtini) sūnų, kad sugyventinė galėtų nevaržomai dirbti, kadangi ji turėjo darbą. Šie nurodyti faktai yra išplėstai išdėstyti ir analizuojami Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus sudarytoje socialinio tyrimo išvadoje ir yra priskiriami prie apsauginių veiksnių, kurie leidžia spręsti, kad jis, atlikęs bausmę, savo gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistasis nurodo, kad Komisijos nariai neišreiškė noro susipažinti su jo Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus sudarytomis socialinio tyrimo išvadomis. Svarstant jo lygtinio paleidimo prašymą, jį Komisijai pristatantis pareigūnas Komisiją supažindino tik su selektyviai išrinktais socialinio tyrimo išvados faktais, apsiribojo tik deklaratyviais pareiškimais ir teismo nuosprendžiu, pagal kurį jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, citavimu. Todėl Komisija svarstė jo prašymą ir priėmė sprendimą nesusipažinusi su jo asmens byla ir socialinio tyrimo išvada visoje apimtyje, neanalizavo ir nevertino visos informacijos. Be to, jam nebuvo sudaryta galimybė Komisijos posėdyje dalyvauti asmeniškai ir ginti savo teises jam taikant lygtinį paleidimą.

Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog Komisija nenagrinėjo ir nevertino jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką balų dinamikos, šių balų mažėjimo. Skundžiamame nutarime tik konstatuota, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas pagal OASys metodiką, o suminiai 56 balai yra sudaryti iš 20 statinių ir 36 dinaminių balų. Taip pat nuteistasis nurodo, kad Vilniaus pataisos namų socialinio tyrimo išvadas sudarę pareigūnai jam nesuteikė galimybės pasinaudoti įstatymo suteikiama teise peržiūrėti savo bausmės ir priežiūros planą bei dėl jo pareikšti nuomonę, taip pat nepateikė jokių komentarų ir neįvertino jo pasiektų rezultatų. Nutarime Komisija privalėjo pateikti įrodymus, kad jis neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų, tačiau to nepadarė, kas, nuteistojo vertinimu, sudaro absoliutų pagrindą Nutarimui panaikinti. Nuteistojo vertinimu, Komisija neįvertino socialinio tyrimo išvadoje nurodytų jį pozityviai charakterizuojančių veiksnių ir jo OASys vertinimo žemėjimo, tačiau skundžiamame nutarime jokios motyvacijos dėl minimų faktų nėra nurodyta, išskyrus padriką pavienių sakinių dėstymą, pvz. kad „nuteistajam būdingas itin teigiamas savęs vertinimas“, kas dar vaikystėje yra diegiama kaip pozityvus dalykas. Nuteistasis skunde pateikia teismų praktikos pavyzdžių, pagal kuriuos lygtinis paleidimas buvo taikomas kitiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo vertinama kaip vidutinė, įskaitant ir asmenis, kurių vertinimo rezultatai buvo didesni, negu nustatytas nuteistajam. Dėl šios priežasties, nuteistojo vertinimu, Komisijos nutarimas netaikyti jam lygtinio paleidimo yra laikytinas diskriminavimu. Nuteistojo vertinimu, Nutarime apsiribota tuščiažodžiavimu, jokie aiškūs ir tikslūs lygtinio paleidimo kriterijai Nutarime nenurodomi, nepateikti jokie įrodymai, jog jis galimai neatitiktų minimalių kriterijų. Nuteistojo nuomone, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus, Komisiją turi dominti tik keturi skaičiai – jam skirtos bausmės dydis, jo atlikta bausmės dalis, jo atžvilgiu nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys metodiką ir šio balo sumažėjimas. Nuteistojo vertinimu, jis atitinka visus paminėtus lygtinio paleidimo kriterijus, o visa kita Nutarime pateikiama informacija yra tuščiažodžiavimas. Nuteistasis pabrėžia, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra skatintas 11 kartų ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir mažėjanti, todėl, jo nuomone, nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti Komisijos atsisakymą taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Nuteistojo vertinimu, nepateikus įrodymų, jog kalinys neatitinka minimalių (aiškių ir tikslių) lygtinio paleidimo kriterijų, turėtų būti priimtas sprendimas taikyti lygtinį paleidimą. Vadovaudamasis išdėstytu, prašo teismo panaikinti Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio (iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusi straipsnio redakcija, kuria vadovaujantis 2020 m. birželio 29 d. buvo priimtas skundžiamas Nutarimas) 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.

Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo R. M. atitikimą BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad R. M. yra nuteistas subendrinta vienuolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, du trečdalius šios bausmės jis atliks 2021 m. vasario 27 d., tačiau nuteistojo prašymas jį lygtinai paleisti buvo paduotas sutinkant su intensyvios priežiūros taikymu, likus mažiau nei devyniems mėnesiams iki laiko, kai jis bus faktiškai atlikęs du trečdalius jam paskirtos bausmės, tokiu būdu nuteistojo R. M. prašymas yra paduotas tinkamai laikantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 3 dalyje numatytų terminų. BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistasis privalo vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nagrinėjamu atveju, 2020 m. birželio 23 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-92 (toliau socialinio tyrimo išvados) 5.2 punke nurodoma, kad remiantis turima informacija, R. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse. Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas daro išvadą, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl ši lygtinio paleidimo sąlyga yra.

Tačiau BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita formali sąlyga, kuriai esant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) turi būti padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju iš socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymą bei stebimus nuteistojo elgesio pokyčius ir jų pasekmes, remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis bei interviu metu gauta informacija, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, 2020 m. birželio 18 d. nustatyta vidutinė R. M. nusikalstamo elgesio rizika (pagal OASys vertinimo metodiką) – 56 taškai. Taigi, R. M. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, o vidutinė, vadinasi, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, R. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu 2016 m. gruodžio 30 d. nuteistajam R. M. buvo nustatyta vidutinė rizika – 51 taškas. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuteistajam buvo nustatyta žema rizika – 40 taškų. Atsižvelgus į objektyvius, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusius faktus, 2019 m. spalio 25 d. buvo patikslinti ankstesni nuteistojo rizikos įvertinimai ir nustatyta vidurinė rizika – 58 taškai. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad atsižvelgus į anksčiau atliktų vertinimų netikslumus, šis patikslintas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo rezultatas (58 taškai) nėra lygintinas su anksčiau atliktų įvertinimų rezultatais bei traktuotinas kaip nusikalstamo elgesio rizikos didėjimo prielaida, kadangi pokyčiai išskirtinai buvo nustatyti vertinant objektyvius, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Ir, kaip jau minėta, pastarojo R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu, atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymą bei stebimus nuteistojo elgesio pokyčius ir jų pasekmes, nuteistojo asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, 2020 m. birželio 18 d. jam buvo nustatyta vidutinė rizika – 56 taškai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad rizikos taškų įverčių sumažėjimas buvo nustatytas atsižvelgiant į stebimą teigiamą nuteistojo nuostatų save realizuoti darbinėje srityje dinamiką, kadangi nuteistasis siekia įgyti be sargybos arba be palydos statusą pataisos įstaigoje, patvirtindamas savo sutikimą dirbti bet kokį darbą bei įvertindamas šio statuso suteikiamo privalumus jo tolesniam integracijos į visuomenę procesui. Remiantis tyrimo rezultatais, R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė, pastaruoju metu yra stebimos tam tikros nuteistojo pastangos valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad nuteistasis R. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu padarė pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, lygtiniam paleidimui būtina sąlyga yra tai, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ši konkreti sąlyga dar nėra išpildyta. Pažymėtina, kad paskutinio vertinimo metu nuteistajam R. M. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika – 56 balai. Lyginant su ankstesniu vertinimu, kurio metu R. M. buvo nustatyta vidutinė elgesio rizika – 58 balai, ši rizika mažėjo, bet ganėtinai nežymiai – tik dviem balais. Iš paskutinio R. M. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo matyti, kad iš 56 balų daugiau nei pusė – 36 balai – yra dinaminiai, kurie kinta priklausomai nuo nuteistojo elgesio, mąstymo požymių ir kitų kriminogeninių veiksnių. Vadinasi, nuteistasis R. M. savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminius veiksnius dar gali ženkliai sumažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad R. M. padaryta pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl šiuo metu negalima teigti, kad R. M. atitinka šią BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytą formalią sąlygą.

Savo skunde nuteistasis teigia, kad Nutarime Komisija nenagrinėjo ir nevertino jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką balų dinamikos, šių balų mažėjimo. Skundžiamame nutarime tik konstatuota, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas pagal OASys metodiką, o suminiai 56 balai yra sudaryti iš 20 statinių ir 36 dinaminių balų. Nors sutiktina, kad Nutarime nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų dinamika nėra pateikta, tačiau nesutiktina su nuteistojo teiginiu, kad tai sudaro pagrindą naikinti Nutarimą ir jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaip jau minėta, nuteistųjų, kuriems nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažanga ją mažinant yra svarbi vertinant ar nuteistasis atitinką formalius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau, kaip jau minėta, teismo vertinimu nuteistojo R. M. pažanga dar nėra pakankamai ženkli, kad sudarytų pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir pakartotinai nebenusikals.

Taip pat nuteistasis nurodo, kad Vilniaus pataisos namų socialinio tyrimo išvadas sudarę pareigūnai jam nesuteikė galimybės pasinaudoti įstatymo suteikiama teise peržiūrėti savo bausmės ir priežiūros planą bei dėl jo pareikšti nuomonę, taip pat nepateikė jokių komentarų ir neįvertino jo pasiektų rezultatų. Su šiuo nuteistojo argumentu teismas nesutinka, kadangi socialinio tyrimo išvados 7.1 ir 7.2 punktuose, be kita ko, buvo pateikta išsami R. M. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato dinamikos analizė, motyvuoti nustatytų balų pokyčiai bei nurodyti juos didinantys ir mažinantys kriminogeniniai veiksniai. Nuteistasis su socialinio tyrimo išvada buvo supažindintas pasirašytinai, todėl darytina išvada, kad jos turinys R. M. yra žinomas, juo labiau, kad nuteistasis šios išvados turiniu remiasi ir savo skunde. Visgi, savo skunde R. M. nenurodo jokių prieštaravimų dėl socialinio tyrimo išvadoje pateiktų jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokyčius pagrindžiančių kriminogeninių veiksnių, bei nepateikė jokių argumentų, kurie teiktų pagrindą teismui abejoti socialinio tyrimo išvadoje nurodytu jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų patikimumu bei objektyvumu.

Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad, jo nuomone, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus, Komisiją turi dominti tik keturi skaičiai – jam skirtos bausmės dydis, jo atlikta bausmės dalis, jo atžvilgiu nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys metodiką ir šio balo sumažėjimas. Tačiau teismas pažymi, kad nurodyti kriterijai iš esmės leidžia tik konstatuoti, ar egzistuoja formalieji BVK 157 straipsnyje nurodyti kriterijai, kuriems esant apskritai gali būti svarstomas lygtinio paleidimo klausimas. Teismų praktikoje sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus yra ne kartą pabrėžta, kad net ir atitinkantį formalius BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Kiekvienu atveju yra vertinamos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės. Dėl šios priežasties Nutarime yra pateiktas ir pastarųjų aplinkybių vertinimas, kurį savo skunde nuteistasis nepagrįstai vadina „tuščiažodžiavimu“, nepaisant to, kad savo skunde pats išskiria savo elgesį ir asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, dauguma iš kurių yra paminėtos ir Nutarime. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad pastarosios aplinkybės yra glaudžiai susijusios su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal OASys metodiką, kurios svarbą išskiria pats nuteistasis, kadangi nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių veiksnių (taip pat ir juos atspindinčių balų) pokytis priklauso taip pat ir nuo šių aplinkybių. Pvz. nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje, kaip jo apsauginiai (mažinantys nusikalstamo elgesio riziką) kriminogeniniai veiksniai yra įvardintos, be kita ko, ir šios aplinkybės: jo įgytas vidurinis išsilavinimas ir profesinės kvalifikacijos, jo formaliai patvirtinta gyvenamoji vieta bei įsidarbinimo galimybė laisvėje, stebima teigiama nuostatų save realizuoti darbinėje veikloje dinamika, stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys bei vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų laikymasis – šios aplinkybės taip pat yra įvertintos ir Nutarime. Tuo tarpu kaip nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, didinantys jo nusikalstamo elgesio riziką, socialinio tyrimo išvadoje išskiriami jo darbinės patirties stygius, jo itin teigiamas savęs vertinimas, nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas ir mąstymo lankstumo stoka. Nutarime šios aplinkybės taip pat yra akcentuojamos Komisijos.

Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad nors nuteistasis šiuo metu yra pozityviai nusiteikęs darbo atžvilgiu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kelia savo kvalifikaciją ir rodo iniciatyvą įsidarbinti laisvėje (turi patvirtintą darbovietę laisvėje UAB (duomenys neskelbtini) lygtinio paleidimo atveju), o pataisos įstaigoje teikia prašymus, kad jam būtų suteiktas be sargybos ar be palydos statusas, tačiau oficialios darbinės patirties nuteistasis neturi, be to, trys iš nusikalstamų veikų, už kurių padarymą buvo nuteistas R. M., yra siejamos su motyvacija gauti finansinės naudos neteisėtais būdais (disponavimas labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, sukčiavimas ir vagystė), kas pabrėžia nuteistojo darbinės patirties stoką, tuometinį neigiamą nuteistojo požiūrį į legalų darbą, ir kelia abejonių nuteistojo gebėjimu pelnytis pragyvenimui nenusikalstamais būdais išėjus į laisvę. Pažymėtina, kad tiek Nutarime, tiek socialinio tyrimo išvadoje akcentuotina, kad šiuo metu yra numatomas pakartotinis svarstymas dėl be sargybos ar be palydos statuso suteikimo nuteistajam, kas didintų jo galimybes įsidarbinti atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, savo pasikeitusį požiūrį į darbą nuteistasis R. M. dar gali įrodyti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tuo pačiu ir ženkliau mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. M. pastarajame nuosprendyje, kuriuo yra nuteistas, savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino. Be to, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad interviu metu asmuo taip pat vengė prisiimti atsakomybę už įvykdytus nusikaltimus (sukčiavimą). Nors teismas sutinka, kad asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, turi teisę proceso metu nepripažinti visos ar dalies jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tačiau pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbus nuteistojo požiūris į nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis yra nubaustas. Šiuo atveju R. M. kaltės nepripažinimas, taip pat socialinio tyrimo išvadoje įvardinti nuteistojo objektyvumo ir analizės stoka požiūrio į save klausimu, taip pat jo nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei savo elgesio pasekmių vertinimo įgūdžiai (socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad šie veiksniai yra tiesiogiai susiję su R. M. nusikalstamu elgesiu ir šiuo metu reikalauja tikslinių intervencinių priemonių taikymo), sudaro pagrindą teismui abejoti nuteistojo nuoširdumu teisingai vertinti savo poelgius ir išėjus į laisvę nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo mąstymo lankstumo stoka ir nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas yra įvardinti ir Nutarimo motyvuojamojoje dalyje, teismas neturi pagrindo nesutikti su Komisijos išvada, kad šie nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai šiuo metu sudaro pagrindą abejoti tuo, kad jis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir pakartotinai nebenusikals.

Nutarime taip pat atkreiptas dėmesys į R. M. didelę likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį (daugiau nei ketveri metai iš paskirtų vienuolikos metų šešių mėnesių). Šioje dalyje pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad būtent tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju, vertinant nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atliktos bausmės dydžio proporcingumą, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas pažeistų visuomenės interesą, nes lygtinai paleidus nuteistąjį R. M., būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės bei nukentėjusiųjų interesų gynimu.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinus, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė – 56 balai, iš kurių 36 balai yra dinaminiai, vadinasi, dar yra galimybė ženkliai šią riziką mažinti toliau atliekant laisvės atėmimo bausmę, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis padarė pakankamą pažangą šią riziką mažinant, dėl ko šiuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo R. M. gebėjimo išėjus į laisvę laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Kadangi dėl nurodytų aplinkybių nuteistasis R. M. iš esmės neatitinka vieno iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, teismas vertina kad R. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu nėra galimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo naikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 59-111, todėl nuteistojo R. M. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. M. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 59-111 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė