- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-26
- Bylos Nr.
- I-3420-596/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01986-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą (prašymą) atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. S. kreipėsi į teismą su skundu (prašymu), kuriame prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. birželio 1 d. raštą Nr. (17.5-40) R-3166 ir įpareigoti VMI išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.
Paaiškina, kad yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini); paskirtis: kita; naudojimo būdas: bendro naudojimo teritorija; bendras žemės sklypo plotas: 2,8592 ha), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), bendrasavininkas. Šiame Žemės sklype pareiškėjui pagal paveldėjimą priklauso dvi dalys (unikalus sklypo kodas / sklypo dalies numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)).
Nurodo, jog 2017 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į VMI su prašymu perskaičiuoti žemės mokestį už jam priklausančias Žemės sklypo dalis. Iš VMI gavo 2017 m. gruodžio 8 d. atsakymą, kad žemės mokestis Žemės sklypui už 2012–2016 metus yra apskaičiuotas teisingai, todėl VMI neturi pagrindo jo perskaičiuoti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. sausio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti VMI perskaičiuoti žemės mokestį už jam priklausančias Žemės sklypo dalis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), teigdamas, kad iki 2016 metų mokėjo ir už paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ir paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos plotą, o 2016 metais atlikus naujus geodezinius matavimus, kuriuose aiškiai nurodytos paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ir paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos plotas, mokestis už Žemės sklypo dalis labai sumažėjo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT), išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, panaikino VMI 2017 m. gruodžio 8 d. raštą Nr. (17.5-40) R-7349 ir įpareigojo VMI pareiškėjo 2017 m. lapkričio 8 d. prašymą (reg. 2017 m. lapkričio 9 d., Nr. GP-4588, toliau – ir Prašymas) išnagrinėti iš naujo (bylos Nr. I-1315-968/2018).
Pareiškėjas 2018 m. birželio 4 d. gavo VMI raštą Nr. (17.5-40) R-3166, kuriame VMI teigia, kad negali perskaičiuoti žemės mokesčio, nes nauji kadastriniai sklypo duomenys atsirado tik 2016 m. rugpjūčio 4 d. Pareiškėjas pažymi, kad tokį atsakymą VMI jau buvo pateikusi teisme nagrinėtoje byloje Nr. I-1315-968/2018, kurioje, kaip minėta, teismas įpareigojo VMI išnagrinėti pareiškėjo Prašymą iš naujo. Tačiau VMI neišnagrinėjo Prašymo iš naujo, o pateikė atsakymą, kuris jau buvo pateiktas teismui ankstesnėje byloje. Daro išvadą, jog VMI neįvykdė teismo sprendimo, o paprasčiausiai atsirašė (b. l. 1–2).
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą (prašymą) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog mokesčių administratorius neneigia pareiškėjo argumento, kad Prašyme nurodytame sklype „paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ir paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos visą laiką buvo ir yra“. Kadangi nuo 2013 metų pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies 5 punkto (iki 2012 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio“ (toliau – ir Nutarimas) 1.1.3 papunkčio) nuostatas, žemės mokesčiu neapmokestinama tik vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė, todėl tas faktas, kad Žemės sklype yra tik nustatyta paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta kartu su paviršinio vandens telkinio apsaugos zona, nesuteikia pagrindo perskaičiuoti žemės mokestį už 2012–2016 m. mokestinius laikotarpius.
Nesutinka, kad VMI iš naujo nenagrinėjo Prašymo. Tai, kad mokesčių administratorius, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą, 2018 m. birželio 1 d. raštu pateikė pareiškėjui nepalankų atsakymą, nesuteikia pagrindo teigti, kad Prašymas iš naujo nebuvo išnagrinėtas.
Teigia, kad ginčas kilęs dėl Nutarimo 1.1.3 papunktyje ir Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų lengvatų (pagal kurias žemės mokesčiu neapmokestinama vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė) taikymo, apmokestinant žemės mokesčiu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančias Žemės sklypo dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Nurodo, kad tiek 2012 m., tiek 2013–2016 m. mokestiniais laikotarpiais žemės mokestį administruojančiuose teisės aktuose (Žemės mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. VA-55 „Dėl žemės mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 42.2 pp., 42.6 pp., aktualūs 2012 m. laikotarpiui, ir 24.2 pp., 25 p., aktualūs 2013–2017 m. laikotarpiui) lengvata buvo nustatyta tik vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemei (bet ne kartu nustatytai vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ir zonų žemei). Todėl tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenyse atitinkamo žemės sklypo NTR išrašo 9 dalyje „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ būdavo nurodyta tik specialioji sąlyga, kad sklype yra nustatytos „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, tačiau atskirai nenustatyta nei paviršinio vandens telkinių apsaugos juosta, nei jos plotas, taikyti Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytos lengvatos (2012 metais – Nutarimo 1.1.3 papunktyje nustatytos lengvatos), t. y. neapmokestinti žemės mokesčiu vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės, nebuvo galimybės.
Teigia, jog žemiau nurodomos faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjo teisę, apskaičiuojant žemės mokestį už 2012–2016 m. mokestinius laikotarpius už Žemės sklypo dalis, į Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą lengvatą.
2018 m. vasario 5 d. NTR centrinio duomenų banko Žemės sklypo išrašo su istorija (toliau – ir NTR išrašas) 9 dalies „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ 9.1 papunktyje nustatyta specialioji sąlyga „Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“, kurios plotas 1,0427 ha. NTR išraše šios specialiosios sąlygos įregistravimo pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. 16SK-250-(l4.16.110.), kuris priimtas pagal 2016 m. balandžio 25 d. suformuotą patikslintą kadastro duomenų bylą. NŽT sprendimas, kuriuo atskirai nustatyta specialioji sąlyga „Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“ ir jos 1,0427 ha plotas, priimtas po 2016 m. liepos 1 d. Be to, 9.10 papunktyje nurodyta, kad minėtam sklypui nustatyta specialioji sąlyga „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“ (t. y. zona ir juosta nustatyta kartu, tačiau jų plotai nenustatyti), 2006 m. lapkričio 27 d. Apskrities viršininkui priėmus įsakymą Nr. 13.6-6032, ir kad ši specialioji sąlyga išregistruota 2016 m. balandžio 25 d., patikslinus Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, bei jos pagrindu 2016 m. rugpjūčio 4 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjui priėmus sprendimą Nr. 16SK-250-(14.16.110.), kuriuo pagal minėtą 9.1 papunktį, Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta ir jos plotas bei pagal 9.2 papunktį Paviršinio vandens apsaugos zona ir jos plotas buvo nustatytos atskirai. Pagal 9.10 papunktyje esančius įrašus šio 9.10 papunkčio nustatymai galiojo nuo 2007 m. sausio 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d.
NTR išrašo 10 dalyje „Daikto registravimas ir kadastro žymos“ nurodyta, jog pirminiai kadastriniai matavimai atlikti (suformuota kadastro duomenų byla) 2008 m. liepos 25 d. (NTR išrašo 10.1 pp.), o kadastrinių duomenų tikslinimas atliktas 2016 m. balandžio 25 d. (NTR išrašo 10.2 pp.), kuris patvirtintas NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 16SK-250-(14.16.110.).
Pažymi, kad pareiškėjas pats pripažįsta, jog „padarius 2016 metais naujus geodezinius matavimus, kuriuose aiškiai nurodytos paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ir paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos plotas, mokestis už žemės sklypo dalis labai sumažėjo“, t. y. paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nustatyta tik 2016 metais.
Daro išvadą, jog iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. NŽT sprendimo Nr. 16SK-250-(14.16.110.) pareiškėjo nurodytam sklypui nebuvo nustatyta atskira specialioji sąlyga „Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“ ir nebuvo nustatytas šios juostos plotas. Be to, pagal Taisyklių 25 punktą (2012 metais – pagal Taisyklių 42.6 papunktį) pareiškėjas nepateikė ir NTR neįregistravo nei NŽT teritorinio žemėtvarkos skyriaus sprendimo, nei apskrities administracijos žemėtvarkos skyriaus sprendimo, kuriame būtų pažymėta, jog nuo 2012 m. iki 2016 m. Žemės sklype jau buvo nustatyti neapmokestinamieji plotai.
VMI, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančioms Žemės sklypo dalims (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,4765 ha) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,4767 ha) už 2012–2016 m. mokestinius laikotarpius nebuvo ir negalėjo būti taikoma Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte (už 2012 metus – Nutarimo 1.1.3 papunktyje) nustatyta lengvata, nes tam nebuvo nei teisinio pagrindo, nei galimybių – nebuvo nustatytas paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos plotas. Kadangi pareiškėjas teisę į Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą lengvatą įgijo po 2016 m. liepos 1 d., tai pagal Taisyklių 28 punkto trečiąją pastraipą, lengvata galėjo būti taikoma tik nuo 2017 m. mokestinio laikotarpio.
Pažymi, kad 2012–2017 m. žemės mokesčio mažėjimui nemažą įtaką turėjo Palangos miesto savivaldybės tarybos patvirtinti kasmet mažesni žemės mokesčio tarifai.
Apibendrindama teigia, kad mokesčių administratorius veikė savo kompetencijos ribose, žemės mokestis 2012–2016 m. mokestiniais laikotarpiais apskaičiuotas pagrįstai, vadovaujantis mokesčio apskaičiavimo metu galiojusiais teisės aktais bei valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) pateiktais duomenimis. Perskaičiuoti žemės mokestį už 2012–2016 m. mokestinius laikotarpius nėra pagrindo (b. l. 9–13).
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepimo patikslinime nurodo, jog žemės mokestis už 2016 metus pareiškėjui turėjo būti ir buvo apskaičiuotas už jam nuosavybės teise priklausančių Žemės sklypo dalių plotą, t. y. už 0,4765 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,4767 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lygiai taip pat kaip ir už 2012–2015 metus, nepritaikant jokios žemės mokesčio lengvatos. Pažymi, kad per klaidą 2017 m. kovo 8 d. pareiškėjui buvo patikslinta 2016 m. spalio 16 d. suformuota pirminė žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija ir perskaičiuotas žemės mokestis už 2016 metus, sumažinant apmokestinamų minėtų sklypo dalių plotus (atitinkamai už 0,35831 ha ir 0,35846 ha). Pareiškėjui buvo pateikta žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos duomenų tikslinimo forma KIT716. Mokesčių administratorius, pakartotinai analizuodamas pareiškėjo nuosavybės teise priklausančių Žemės sklypo dalių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės mokesčio apskaičiavimą ir dar kartą įvertinęs Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis, nustatė, jog, apskaičiuojant 2016 m. mokestinio laikotarpio žemės mokestį, minėtoms pareiškėjo Žemės sklypo dalims ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta lengvata, neapmokestinti vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės, neturėjo būti taikoma, nes teisė į šią lengvatą atsirado 2016 m. rugpjūčio 4 d. NŽT vedėjui priėmus sprendimą Nr. 16SK-250-(14.16.110). Dėl to už 2016 metus pareiškėjui 2017 m. kovo 8 d. suformuota patikslinta deklaracija buvo anuliuota 2018 m. vasario 8 d. bei per Elektroninę deklaravimo sistemą išsiųstas informacinis pranešimas. Anuliavus patikslintą deklaraciją, liko galioti suformuota pirminė 2016 m. spalio 17 d. žemės mokesčio deklaracija. Nurodo, jog apie anuliuotą 2017 m. kovo 8 d. patikslintą deklaraciją pareiškėjas buvo informuotas 2018 m. vasario 8 d. el. paštu: (duomenys neskelbtini). Informavo, kad VMI, teikdama teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, vietoje pirminės 2016 m. spalio 16 d. deklaracijos per klaidą pridėjo patikslintą deklaraciją (b. l. 57).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl VMI 2018 m. birželio 1 d. rašto Nr. (17.5-40) R-3166, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo Prašymą dėl jam dalinės nuosavybės teise priklausančių Žemės sklypo dalių žemės mokesčio už 2012–2016 m. mokestinius laikotarpius perskaičiavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis administracinėje byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise nuo 2007 m. spalio 30 d. priklauso 4767/28592 dalys, o nuo 2015 m. vasario 9 d. – dar ir 4765/28592 dalys Žemės sklypo (NTR išrašo 4.4 ir 4.6 punktai) (b. l. 36–41). Žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 2016 m. balandžio 25 d. (NTR išrašo 2.1 punktas). NTR išrašo 9 punkte „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“, be kita ko, nustatyta, kad Žemės sklype apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 13.6-6032 pagrindu nuo 2007 m. sausio 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. buvo įregistruotos paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (NTR išrašo 9.10 punktas), o NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 16SK-250-(14.16.110) ir 2016 m. balandžio 25 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. įregistruota 1,0427 ha paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta ir paviršinio vandens telkinių apsaugos zona (NTR išrašo 9.1, 9.2 punktai).
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2012 m. spalio 18 d., 2013 m. spalio 20 d., 2014 m. spalio 10 d., 2015 m. lapkričio 13 d., 2016 m. spalio 17 d. ir 2017 m. spalio 19 d. pareiškėjui suformavo žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas, kuriose apskaičiavo žemės mokestį, be kita ko, mokėtiną už Žemės sklypo dalis atitinkamai už 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017 metų mokestinį laikotarpį, kurių prieduose detalizavo mokėtino mokesčio dydžius (b. l. 63–68). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas minėtose žemės mokesčio deklaracijose nurodytas žemės mokesčio sumas, įskaitant ir paskaičiuotas už Žemės sklypo dalis, yra sumokėjęs.
Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 8 d. pateikė VMI Prašymą, kuriame prašė perskaičiuoti žemės mokestį už jam priklausančius Žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), už 2016 ir ankstesnius metus dėl pasikeitusių kadastrinių duomenų (b. l. 15). Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, VMI 2017 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (17.5-40) R-7349 konstatavo, kad žemės mokestis pareiškėjo Žemės sklypo dalims už 2012–2016 metus apskaičiuotas teisingai, todėl jo perskaičiuoti VMI neturi pagrindo (b. l. 16–17).
Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu į VAAT, prašydamas panaikinti VMI 2017 m. gruodžio 8 d. raštą ir įpareigoti VMI perskaičiuoti ir grąžinti jam permokėtą žemės mokestį už priklausančias Žemės sklypo dalis ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) už 2012–2016 metus. VAAT 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-1315-968/2018, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino VMI 2017 m. gruodžio 8 d. raštą Nr. (17.5-40) R-7349; įpareigojo VMI pareiškėjo 2017 m. lapkričio 8 d. prašymą (reg. 2017 m. lapkričio 9 d., Nr. GP-4588) išnagrinėti iš naujo; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
VMI, vykdydama įsiteisėjusį VAAT 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą, 2018 m. birželio 1 d. raštu Nr. (17.5-40) R-3166 informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkto (iki 2012 m. gruodžio 31 d. – Nutarimo 1.1.3 papunkčio), 12 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 24.2 ir 25 punktų (iki 2012 m. gruodžio 31 d. – Taisyklių 42.2 ir 42.6 papunkčių) nuostatomis, žemės mokestis už 2012–2016 metus už jo dalinės nuosavybės teise turimas Žemės sklypo dalis, neapmokestinant paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos, negali būti perskaičiuotas, nes pagal Žemės sklypo NTR išrašo duomenis, kadastrinių rodiklių pakeitimai patvirtinti tik NŽT 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 16SK-250-(14.16.110.), priimtu remiantis 2016 m. balandžio 25 d. suformuota patikslinta kadastro duomenų byla (b. l. 3–4).
Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu VMI raštu, skunde (prašyme) teismui iš esmės laikosi pozicijos, jog mokesčių administratorius privalo perskaičiuoti žemės mokestį Žemės sklypo dalims Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) už 2012–2016 metus, nes jose visu ginčo laikotarpiu buvo paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ir paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos, neapmokestinamos žemės mokesčiu.
Pagal ginčo 2012–2016 m. laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė buvo neapmokestinama žemės mokesčiu (Nutarimo 1.1.3 p. (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.), Įstatymo 8 str. 2 d. 5 p. (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.)). Minėtu ginčo laikotarpiu, be kita ko, žemės mokesčio lengvatų taikymo, žemės mokesčio lengvatoms taikyti reikalingų duomenų surinkimo, NTR duomenų gavimo ir atnaujinimo, žemės mokesčio apskaičiavimo tvarką nustatė Taisyklės.
Pagal Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2013 m. spalio 4 d.) 42.2 ir 42.6 punktus, duomenys apie žemės mokesčiu neapmokestinamus vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės plotus gaunami iš NTR, kuriuos pateikia Registrų centras. Jei Registrų centro pateiktuose duomenyse šie neapmokestinami plotai nenurodyti, tačiau mokesčių mokėtojas turi apskrities administracijos žemėtvarkos skyriaus išduotą dokumentą apie jo sklype esančius neapmokestinamus plotus, šiuos neapmokestinamus plotus mokesčių mokėtojas turi įregistruoti NTR. Kai Registrų centras pateikia NTR patikslintus duomenis apie mokesčių mokėtojo įregistruotus neapmokestinamus plotus, jo gyvenamosios vietos AVMI patikslina deklaracijos duomenis.
Pagal nuo 2013 m. spalio 4 d. galiojančių Taisyklių 24.2 ir 25 punktus, žemės mokesčiu neapmokestinami vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės plotai, jei duomenys apie tokios žemės buvimą ir jos plotas yra nurodyti NTR duomenyse, dalyje „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“, t. y. ši lengvata taikoma, jei NTR duomenyse yra nurodyta ne tik vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų žemė, bet yra atskirai nurodyta vandens telkinių apsaugos juostų žemė bei jos plotas. Duomenys apie neapmokestinamus vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės plotus gaunami iš NTR, kuriuos pateikia Registrų centras. Jei Registrų centro pateiktuose duomenyse vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės plotai nenurodyti, tačiau mokesčio mokėtojas turi NŽT teritorinio žemėtvarkos skyriaus sprendimu (iki 2010 m. birželio 30 d. apskrities administracijos žemėtvarkos skyriaus) išduotą dokumentą apie jo sklype esančius neapmokestinamus plotus, šiuos neapmokestinamus plotus mokesčio mokėtojas turi įregistruoti NTR. Registrų centrui pateikus NTR patikslintus duomenis apie mokesčio mokėtojo įregistruotus neapmokestinamus plotus, mokesčių administratorius patikslina deklaracijas.
Taigi minėtuose Taisyklių punktuose aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, jog Nutarimo 1.1.3 punkte bei Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta žemės mokesčio lengvata taikoma, jei NTR duomenyse yra nurodyta ne tik vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų žemė, bet yra atskirai nurodyta vandens telkinių apsaugos juostų žemė bei jos plotas; jei Registrų centro pateiktuose duomenyse šie neapmokestinami plotai nenurodyti, tačiau mokesčių mokėtojas turi NŽT teritorinio žemėtvarkos skyriaus sprendimą (iki 2010 m. birželio 30 d. apskrities administracijos žemėtvarkos skyriaus išduotą dokumentą) apie jo sklype esančius neapmokestinamus plotus, šiuos neapmokestinamus plotus mokesčių mokėtojas turi įregistruoti NTR; Registrų centrui pateikus NTR patikslintus duomenis apie mokesčio mokėtojo įregistruotus neapmokestinamus plotus, mokesčių administratorius patikslina deklaracijas.
Minėta, jog Žemės sklype apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 13.6-6032 pagrindu nuo 2007 m. sausio 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. buvo įregistruotos paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (NTR išrašo 9.10 punktas), o nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 16SK-250-(14.16.110) ir 2016 m. balandžio 25 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu įregistruota 1,0427 ha ploto paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta (NTR išrašo 9.1 punktas) ir 1,0427 ha ploto paviršinio vandens telkinių apsaugos zona (NTR išrašo 9.2 punktas). Taigi, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. NTR duomenyse kartu buvo nurodyta paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos žemė ir tik 2016 m. rugpjūčio 18 d. NTR duomenyse atskirai buvo įregistruota vandens telkinių apsaugos juostų žemė bei jos plotas.
Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės aukščiau išdėstyto teisinio reguliavimo kontekste suponuoja išvadą, kad pareiškėjas teisę į žemės mokesčio lengvatą, nustatytą Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte, įgijo nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d., t. y., kai NTR duomenyse atskirai buvo įregistruota vandens telkinių apsaugos juostų žemė bei jos plotas.
Taisyklių 28 punkte nurodyta, kad žemės savininkui Įstatymo 8 straipsnyje numatytos lengvatos, išskyrus pagal įstatymo 8 straipsnio 3 dalį savivaldybių tarybų savo biudžeto sąskaita nustatytas lengvatas, taikomos už visus kalendorinius metus. Mokesčio mokėtojui, kuris iki kalendorinių metų birželio 30 dienos įgijo teisę į Įstatymo 8 straipsnio 1 ir / ar 2 dalyje nustatytas lengvatas, lengvatos taikomos už visą mokestinį laikotarpį (visus kalendorinius metus). Mokesčio mokėtojui, kuris įgijo teisę į Įstatymo 8 straipsnio 1 ir / ar 2 dalyje nustatytas lengvatas nuo liepos 1 dienos, lengvatos taikomos nuo kito mokestinio laikotarpio (visus kitus kalendorinius metus).
Vadovaujantis Taisyklių 28 punktu, konstatavus, kad pareiškėjas teisę į Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą lengvatą įgijo 2016 m. rugpjūčio 18 d., t. y. po liepos 1 d., mokesčių administratorius neturėjo teisės už 2012–2016 m. mokestinį laikotarpį tikslinti žemės mokesčio deklaracijai formuoti naudojamus duomenis, be kita ko, mokesčio lengvatas, bei perskaičiuoti žemės mokestį už 2012–2016 metus. Pabrėžtina, jog remtis VĮ Registrų centro teikiamais NTR duomenimis, kurie yra reikalingi žemės mokesčiui apskaičiuoti, mokesčių administratorių įpareigoja Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis.
Pareiškėjas skunde teismui nepagrįstai teigia, kad VMI neišnagrinėjo jo Prašymo iš naujo.
Pasisakant šiuo skundo aspektu, pažymėtina, jog VAAT minėtame 2018 m. balandžio 27 d. sprendime, kuriuo, be kita ko, panaikino VMI 2017 m. gruodžio 8 d. raštą Nr. (17.5-40) R-7349 ir įpareigojo VMI pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo, konstatavo, kad teisiniai ir faktiniai skundžiamo VMI rašto pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų, t. y. VMI formaliai pacitavo teisės aktus, tačiau, inter alia (lot. k. be kita ko), nepasisakė ir aktualios redakcijos Įstatymo ir Taisyklėse įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste neįvertino nagrinėjamu atveju reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. kad Žemės sklype nuo 2007 m. sausio 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d., remiantis apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 27 d. įsakymu įregistruotos paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (NTR išrašo 9.10 punktas), o nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. NŽT 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu, remiantis 2016 m. balandžio 25 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, įregistruota 1,0427 ha paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta (NTR išrašo 9.1 punktas) ir paviršinio vandens telkinių apsaugos zona (9.2 punktas); nenurodė motyvų, dėl ko Registrų centrui pateikus NTR patikslintus duomenis apie pareiškėjo nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. įregistruotus neapmokestinamus plotus (t. y. 1,0427 ha paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą ir paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną), mokesčių administratorius nepatikslina žemės mokesčių deklaracijų tiek, kiek jomis pareiškėjui buvo paskaičiuotas žemės mokestis už Žemės sklypo dalis 2012–2016 metų laikotarpiu.
Įvertinus skundžiamo VMI 2018 m. birželio 1 d. rašto Nr. (17.5-40) R-3166 turinį, spręstina, jog VMI įvykdė VAAT nurodymą iš naujo išnagrinėti Prašymą, savo poziciją pagrįsdama faktiniais duomenimis ir teisės normomis. Tai, kad šiame rašte, kaip ir ankstesniame VMI 2017 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. (17.5-40) R-7349, buvo padaryta ta pati išvada, jog žemės mokestis už 2012–2016 metus už pareiškėjo dalinės nuosavybės teise turimas Žemės sklypo dalis negali būti perskaičiuotas, t. y. sprendimas nebuvo priimtas pareiškėjo naudai, nesudaro pagrindo teigti, jog mokesčių administratorius netinkamai vertino įrodymus, o padarytos išvados neteisingos.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino ir ištyrė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, ginčijamas VMI 2018 m. birželio 1 d. raštas Nr. (17.5-40) R-3166 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Tenkinti pareiškėjo skundą (prašymą), remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo.
Atmetus pareiškėjo skundą (prašymą), nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.
Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas (prašymas) atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. S. skundą (prašymą) atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.