Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-04-27 · Administracinė byla Nr. I-1315-968/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-27
Bylos Nr.
I-1315-968/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Iveta Pelienė, Ina Kirkutienė, Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
E. S.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1315-968/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04315-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 12.17; 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ivetos Pelienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teismas nutartimi (b. l. 39–40) priėmė pareiškėjo E. S. patikslintą skundą (b. l. 35–37), kuriuo pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2017-12-08 raštą Nr. (17.5-40)R-7349) (toliau – 2017-12-08 raštas); 2) pareigoti VMI perskaičiuoti ir grąžinti permokėtą žemės mokestį už E. S. priklausančias žemės sklypo dalis ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypo dalys) už 2012–2016 metus.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodo, kad jis yra žemės sklypo, unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini), esančio ((duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) bendrasavininkis. Žemės sklypo paskirtis kita, naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorija. Pareiškėjas su 2017-11-08 prašymu (reg. 2017-11-09, Nr. GP-4588) kreipėsi į VMI, kad būtų perskaičiuotas žemės mokestis už jam nuosavybės teise priklausančias Žemės sklypo dalis (toliau – 2017-11-08 prašymas), į kurį VMI atsakė skundžiamu 2017-12-08 raštu, nurodydama, kad žemės mokestis už Žemės sklypo dalis už 2012–2016 metų mokestinius laikotarpius apskaičiuotas teisingai. Pareiškėjo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau – ŽMĮ) 8 straipsnio 2 dalies 5 punktą jis neturi mokėti žemės mokesčio už paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ir paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos zonos plotą. Padarius geodezinius matavimus 2016-08-18, pareiškėjo mokėtinas žemės mokestis 2017 metams ženkliai sumažėjo, geodezinių matavimų duomenys užfiksuoti nekilnojamojo turto registre. Žemės mokestis už Žemės sklypo dalis 2012–2016 metų laikotarpiu buvo mokamas visas, nors tokio mokesčio pagal ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 5 punktą jis neprivalėjo mokėti, nes Žemės sklypo dalyse apsaugos juostos ir apsaugos zonos visada buvo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė VMI atsiliepime (b. l. 42–44) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjo reikalavimai perskaičiuoti žemės mokestį už 2012–2016 metų mokestinius laikotarpius nepagrįsti. VMI apskaičiuodama žemės mokestį vadovavosi ŽMĮ, VMI viršininko 2006-06-09 įsakymu Nr. VA-55 patvirtintomis Žemės mokesčio administravimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (toliau – MAĮ). Žemės mokestis apskaičiuojamas pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktus Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis mokestinio laikotarpio birželio 30 dienai. Pagal ŽMĮ ir Taisyklių nuostatas, žemės mokesčiu neapmokestinama vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė, jei duomenys apie tokios žemės buvimą ir jos plotas yra nurodyti NTR duomenyse, dalyje „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“, t. y. ši lengvata taikoma, jei NTR duomenyse yra atskirai nurodyta vandens telkinių apsaugos juostų žemė bei nurodytas jos plotas. Pareiškėjas skunde teigia, kad padarius naujus geodezinius matavimus 2016-08-18 žemės mokestis už minėtą žemės sklypą sumažėjo. NTR centrinio duomenų banko Žemės sklypo išrašo 9 dalyje „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ 9.1. punkte nurodyta specialioji sąlyga „Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“, kurios plotas – 1,0427 ha. Šios specialiosios sąlygos įregistravimo pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo 2016-08-04 sprendimas Nr. 16SK-250-(14.16.110.) (toliau – NŽT 2016-08-04 sprendimas), kuris priimtas pagal 2016-04-25 suformuotą patikslintą kadastro duomenų bylą. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta Žemės sklype nustatyta tik 2016 metais. Iki NŽT 2016-08-04 sprendimo Žemės sklypui nebuvo nustatyta specialioji sąlyga „Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“ ir nebuvo nustatytas šios juostos plotas, todėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančioms Žemės sklypo dalims 2012–2016 metų mokestiniu laikotarpiu nebuvo ir negalėjo būti taikoma ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta lengvata, nes tam nebuvo teisinio pagrindo. Kadangi pareiškėjas teisę į minėtą lengvatą įgijo po 2016-07-01, lengvata, vadovaujantis Taisyklių 28 punktu, galėjo būti taikoma tik 2017 metų mokestiniam laikotarpiui. Iki pareiškėjo skundžiamo 2017-12-08 rašto pateikimo dėl žemės mokesčio perskaičiavimo už 2012–2016 metų mokestinius laikotarpius pareiškėjui buvo paaiškinta telefonu, pokalbio metu paaiškėjo, kad pareiškėjui neaišku, kodėl susidarė žymus žemės mokesčio sumažėjimas. Atsakovė nurodė, kad didelę įtaką turėjo Palangos miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos sprendimais patvirtinti kiekvienais metais vis mažesni žemės mokesčio tarifai. Šiuos žemės mokesčio tarifus ir Savivaldybės tarybos sprendimus VMI pareiškėjui nurodė skundžiamame 2017-12-08 rašte. VMI veikė savo kompetencijos ribose, žemės mokestį 2012–2016 metų mokestiniais laikotarpiais apskaičiavo vadovaudamasi teisės aktais bei VĮ „Registrų centras“ pateiktais duomenimis, todėl perskaičiuoti žemės mokestį pareiškėjo nurodytu laikotarpiu nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Šioje byloje ginčas kilo dėl 2017-12-08 rašto, kuriuo VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017-11-08 prašymą, atsisakė perskaičiuoti žemės mokestį Žemės sklypo dalims už 2012–2016 metus, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad:

5.1. Pareiškėjui nuosavybės teise nuo 2007-11-13 priklauso ((duomenys neskelbtini) Žemės sklypo (NTR centrinio duomenų banko 2018-02-05 išrašo (su istorija) apie Žemės sklypą (toliau – Išrašas) 4.6 punktą; b. l. 62–67), nuo 2015-02-19 – ((duomenys neskelbtini) Žemės sklypo (Išrašo 4.4 punktas). Žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 2016-04-25 (žr. Išrašo 2.1 punktą). Išrašo 9 punkte „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“, be kita ko, nustatyta, kad Žemės sklype nuo 2007-01-15 iki 2016-08-18, remiantis Apskrities viršininko 2006-11-27 įsakymu Nr. 13.6-6032 (toliau – Apskrities viršininko 2006-11-27 įsakymas), įregistruotos paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (Išrašo 9.10 punktas), o nuo 2016-08-18 NŽT 2016-08-04 sprendimu, remiantis 2016-04-25 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, įregistruota 1,0427 ha paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta (Išrašo 9.1 punktas) ir paviršinio vandens telkinių apsaugos zona (9.2 punktas).

5.2. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) 2012-10-18, 2013-10-20, 2014-10-10, 2015-11-13, 2016-10-17, 2017-10-19 pareiškėjui suformavo Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas (toliau – kartu Žemės deklaracijos), kuriose apskaičiavo žemės mokestį, be kita ko, mokėtiną už Žemės sklypo dalis atitinkamai už 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017 metų mokestinį laikotarpį (b. l. 47–58). Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas Žemės mokesčio deklaracijose nurodytas žemės mokesčio sumas, įskaitant ir paskaičiuotas už Žemės sklypo dalis, apmokėjo.

5.3. Pareiškėjas 2017-11-08 prašymu kreipėsi į VMI, prašydamas perskaičiuoti žemės mokestį „už žemės sklypą, unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini) ir ((duomenys neskelbtini)“, t. y. už Žemės sklypo dalis, už 2016 ir ankstesnius metus, dėl pasikeitusių Žemės sklypo kadastrinių duomenų (b. l. 60).

5.4. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2017-11-08 prašymą, VMI surašė skundžiamą 2017-12-08 raštą (b. l. 45–46), kuriame konstatavo, kad žemės mokestis pareiškėjo Žemės sklypo dalims už 2012–2016 metus apskaičiuotas teisingai, todėl nėra pagrindo jo perskaičiuoti. Skundžiamame 2017-12-08 rašte VMI taip pat nurodė, kad:

(1) vadovaujantis ŽMI 13 straipsnio 1 dalimi, žemės mokesčiui apskaičiuoti reikalingus duomenis VMI teikia VĮ „Registrų centras“ ir kad pagal NTR centrinio duomenų banko išrašo dalyje „Nekilnojamieji daiktai“ nurodytas Žemės sklypo naudojimo būdas: Bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos (naudojimo būdo kodas 320), pagrindinė naudojimo žemės paskirtis: kita (iki 2014-12-31 paskirties kodas 996, nuo 2015-01- 01 – 995);

(2) savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į ŽMĮ 6 straipsnio nuostatas, žemės mokesčio tarifus gali nustatyti pagal šiuos kriterijus: pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį (pobūdis galiojo iki 2013-12-31), žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, žemės sklypo dydį, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį), žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Taip pat paminėjo, kad: pagal Savivaldybės tarybos 2016-05-26 sprendimo Nr. T2-158 „Dėl žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamos žemės sklypo dydžio 2017 m. nustatymo“ 1.1.6.4. punktą pareiškėjo žemės sklypo naudojimo būdui yra nustatytas 0,1 proc. mokesčio tarifas (šiame kontekste VMI atkreipė dėmesį, kad žemės mokestis Žemės sklypui už 2017 metus apskaičiuotas pagal NTR duomenis įvertinus 2016-08-04 atliktus kadastrinius duomenų pakeitimus); pagal Savivaldybės tarybos 2015-05-28 sprendimo Nr. T2-148 „Dėl žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamos žemės sklypo dydžio 2016 m. nustatymo“ 1.1.6.4. punktą pareiškėjo žemės sklypo naudojimo būdui yra nustatytas 0,3 proc. mokesčio tarifas; pagal Savivaldybės tarybos 2014-05-29 sprendimo Nr. T2-171 „Dėl žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamos žemės sklypo dydžio 2015 m. nustatymo“ 1.1.2.1.3. punktą pareiškėjo žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį (verčių zona 30.13) yra nustatytas 0,4 proc. mokesčio tarifas; pagal Savivaldybės tarybos 2013-05-30 sprendimo Nr. T2-144 „Dėl žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamos žemės sklypo dydžio 2014 m. nustatymo“ 1.1.4.1.7. punktą pareiškėjo žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį (verčių zona 30.13) yra nustatytas 0,7 proc. mokesčio tarifas; pagal Savivaldybės tarybos 2012-11-29 sprendimo Nr. 12-289 „Dėl žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamos žemės sklypo dydžio 2013 m. nustatymo“ 1.1.6.4. punktą pareiškėjo žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį (verčių zona 30.13) yra nustatytas 0,9 proc. mokesčio tarifas;

(3) pagal ŽMĮ 1992-06-25 Nr. I-2675 3 straipsnio nuostatas 2012 m. buvo nustatytas 1,5 proc. žemės mokesčio tarifas bei taikytas žemės kainos mažinimo koeficientas 0,50;

(4) pagal ŽMĮ 8 straipsnio 3 dalį savivaldybių tarybos savo sprendimais savivaldybės biudžeto sąskaita turi teisę mokesčio mokėtojams sumažinti žemės mokestį arba nuo šio mokesčio juos visai atleisti. Žemės mokesčio mokėtojas dėl žemės mokesčio sumažinimo ar atleidimo nuo jo turi kreiptis į tos savivaldybės tarybą, kurios administruojamoje teritorijoje yra privačios žemės sklypas.

6. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad, jo nuomone, skundžiamu VMI 2017-12-08 raštu nepagrįstai konstatuota, kad žemės mokestis Žemės sklypo dalims už 2012–2016 metus apskaičiuotas teisingai ir nėra pagrindo jo perskaičiuoti, nes specialiosios naudojimo sąlygos – paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ir paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos – Žemės sklypui buvo nustatytos visą laiką, nepaisant to, kad kadastro duomenys (plotai) patikslinti tik 2016-08-04. Todėl pareiškėjas prašo panaikinti VMI 2017-12-08 raštą, taip pat pareigoti VMI perskaičiuoti ir grąžinti permokėtą žemės mokestį už jam nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis už 2012–2016 metus.

7. VMI atsiliepime teigia, kad skundžiamas 2017-12-08 raštas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo reikalavimai perskaičiuoti žemės mokestį už 2012–2016 metų mokestinius laikotarpius yra nepagrįsti. Atsiliepimą VMI iš esmės grindžia motyvais, kurie skundžiamame 2017-12-08 rašte nėra nurodyti, t. y., kad pagal ŽMĮ ir Taisyklių nuostatas, žemės mokesčiu neapmokestinama vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė, jei duomenys apie tokios žemės buvimą ir jos plotas yra nurodyti NTR duomenyse, dalyje „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ ir kad ši lengvata taikoma, jei NTR duomenyse yra atskirai nurodyta vandens telkinių apsaugos juostų žemė bei nurodytas jos plotas. VMI atsiliepime teigia, kad paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nustatyta tik 2016 metais, o iki NŽT 2016-08-04 sprendimo Žemės sklypui nebuvo nustatyta specialioji sąlyga „Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“ ir nebuvo nustatytas šios juostos plotas, todėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančioms Žemės sklypo dalims 2012–2016 metų mokestiniu laikotarpiu nebuvo ir negalėjo būti taikoma ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta lengvata, nes tam nebuvo teisinio pagrindo.

8. VMI 2017-12-08 raštu atsisakė perskaičiuoti Žemės deklaracijomis pareiškėjui už 2012–2016 metus apskaičiuotą žemės mokestį už Žemės sklypo dalis. Vadinasi, skundžiamas 2017-12-08 raštas yra individualus administracinis aktas, o VMI nagrinėdama pareiškėjo 2017-11-08 prašymą perskaičiuoti žemės mokestį už Žemės sklypo dalis už 2016 ir ankstesnius metus veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Todėl VMI yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.)), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. VAĮ 8 straipsnio nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. LVAT formuojamoje praktikoje, ne kartą konstatuota, kad individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2008-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-952/2008. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“, 2008 m., Nr. 15). LVAT yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą (žr., pvz., 2008-07-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008; 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013).

9. Siekiant įvertinti 2017-12-08 rašto teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai, būtina nustatyti, ar jo turinys atitinka iš gero administravimo principo kylančius imperatyvus ir ar jis yra pakankamai motyvuotas.

10. Pareiškėjas 2017-11-08 prašymu paprašė VMI perskaičiuoti jam priskaičiuotą žemės mokestį už 2012–2016 metų mokestinį laikotarpį. Pagal tuo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, nustatytą Vyriausybės 1993-08-03 nutarimu Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio“ 1.1.3 punkte (redakcija galiojusi iki 2013-01-01) ir ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 5 punktą (redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01) žemės mokesčiu neapmokestinama vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė. Ginčo laikotarpiu (t. y. 2012–2016 metais) žemės mokesčio lengvatų taikymą, žemės mokesčio lengvatoms taikyti reikalingų duomenų surinkimą, NTR duomenų gavimą ir atnaujinimą, žemės mokesčio apskaičiavimą ir žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos (toliau – deklaracija) užpildymą bei tikslinimą, šio mokesčio permokos grąžinimą, reglamentavo aktualios redakcijos Taisyklės. Pagal Taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2011-09-16 iki 2013-10-04) 42, 42.2, 42.6 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą: duomenys apie žemės mokesčiu neapmokestinamą vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės plotus gaunami iš NTR, kuriuos pateikia Registrų centras; jei Registrų centro pateiktuose duomenyse šie neapmokestinami plotai nenurodyti, tačiau mokesčių mokėtojas turi apskrities administracijos žemėtvarkos skyriaus išduotą dokumentą apie jo sklype esančius neapmokestinamus plotus, tai šiuos neapmokestinamus plotus mokesčių mokėtojas turi įregistruoti NTR; kai Registrų centras pateikia NTR patikslintus duomenis apie mokesčių mokėtojo įregistruotus neapmokestinamus plotus, tai jo gyvenamosios vietos AVMI patikslina deklaracijos duomenis. Pagal Taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2013-10-04) 24, 24.2, 25 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą: žemės mokesčiu neapmokestinami vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės plotai, jei duomenys apie tokios žemės buvimą ir jos plotas yra nurodyti NTR duomenyse, dalyje „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“, t. y. ši lengvata taikoma, jei NTR duomenyse yra nurodyta ne tik vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų žemė, bet yra atskirai nurodyta vandens telkinių apsaugos juostų žemė bei jos plotas; duomenys apie vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės plotus gaunami iš NTR, kuriuos pateikia Registrų centras, jei Registrų centro pateiktuose duomenyse vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės plotai nenurodyti, tačiau mokesčio mokėtojas turi NŽT teritorinio žemėtvarkos skyriaus sprendimu (iki 2010-06-30 apskrities administracijos žemėtvarkos skyriaus) išduotą dokumentą apie jo sklype esančius neapmokestinamus plotus, tai šiuos neapmokestinamus plotus mokesčio mokėtojas turi įregistruoti NTR; Registrų centrui pateikus NTR patikslintus duomenis apie mokesčio mokėtojo įregistruotus neapmokestinamus plotus, mokesčių administratorius patikslina deklaracijas.

11. Sistemiškai nagrinėjamos bylos kontekste aiškinant nurodytą aktualios redakcijos ŽMĮ ir Taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, matyti, kad: 2012–2016 metais vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė buvo neapmokestinama žemės mokesčiu; jei Registrų centro pateiktuose duomenyse šie neapmokestinami plotai nenurodyti, tačiau mokesčių mokėtojas turi NŽT teritorinio žemėtvarkos skyriaus sprendimą (iki 2010-06-30 apskrities administracijos žemėtvarkos skyriaus išduotą dokumentą) apie jo sklype esančius neapmokestinamus plotus, tai šiuos neapmokestinamus plotus mokesčių mokėtojas turi įregistruoti NTR; Registrų centrui pateikus NTR patikslintus duomenis apie mokesčio mokėtojo įregistruotus neapmokestinamus plotus, mokesčių administratorius patikslina deklaracijas.

12. Iš pareiškėjo 2017-11-08 prašymo turinio (žr. šio teismo sprendimo 5.3 punktą) matyti, kad jį teikdamas pareiškėjas siekė, jog jam būtų perskaičiuotas Žemės deklaracijose paskaičiuotas žemės mokestis už Žemės sklypo dalis už 2016 ir ankstesnius metus, tokį perskaičiavimą jis grindė pasikeitusiais Žemės sklypo kadastriniais duomenimis. Atsisakydama tenkinti šį pareiškėjo prašymą, skundžiamame 2017-12-08 rašte VMI formaliai pacitavo teisės aktus, kuriais remiantis pareiškėjui Žemės deklaracijose buvo paskaičiuotas žemės mokestis už Žemės sklypo dalis 2012–2016 metų laikotarpiu, tačiau inter alia (lot. k. be kita ko) nepasisakė ir aktualios redakcijos ŽMĮ ir Taisyklėse įtvirtinto teisinio reguliavimo (žr. šio teismo sprendimo 10 ir 11 punktus) kontekste neįvertino, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. kad Žemės sklype nuo 2007-01-15 iki 2016-08-18, remiantis Apskrities viršininko 2006-11-27 įsakymu įregistruotos paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (Išrašo 9.10 punktas), o nuo 2016-08-18 NŽT 2016-08-04 sprendimu, remiantis 2016-04-25 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, įregistruota 1,0427 ha paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta (Išrašo 9.1 punktas) ir paviršinio vandens telkinių apsaugos zona (9.2 punktas). VMI 2017-12-08 rašte šių aplinkybių kontekste nenurodė motyvų, dėl ko Registrų centrui pateikus NTR patikslintus duomenis apie pareiškėjo nuo 2016-08-18 įregistruotus neapmokestinamus plotus (t. y. 1,0427 ha paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą ir paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną), mokesčių administratorius nepatikslina Žemės deklaracijų tiek, kiek jomis pareiškėjui buvo paskaičiuotas žemės mokestis už Žemės sklypo dalis 2012–2016 metų laikotarpiu. Todėl nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai 2017-12-08 rašto pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų.

13. Teismo nuomonės, kad motyvų išdėstymas skundžiamame 2017-12-08 rašte neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų, nekeičia tai, jog kiek detaliau atsisakymą skundžiamu 2017-12-08 raštu perskaičiuoti Žemės deklaracijomis pareiškėjui už 2012–2016 metus apskaičiuotą žemės mokestį už Žemės sklypo dalis atsakovė motyvuoja savo atsiliepime į skundą. Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal VAĮ privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2007-11-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007). Atsižvelgiant į tai, šiame teismo sprendime nevertinami VMI atsiliepimo teiginiai, kurie niekaip neaptarti skundžiamame 2017-12-08 rašte, įskaitant tai, kad, VMI nuomone, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nustatyta tik 2016 metais, kad iki NŽT 2016-08-04 sprendimo Žemės sklypui nebuvo nustatyta specialioji sąlyga „Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“ ir nebuvo nustatytas šios juostos plotas, todėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančioms Žemės sklypo dalims 2012–2016 metų mokestiniu laikotarpiu nebuvo ir negalėjo būti taikoma ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta lengvata, nes tam nebuvo teisinio pagrindo.

14. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas panaikinti 2017-12-08 raštą tenkintinas, o VMI įpareigotina pareiškėjo 2017-11-08 prašymą išnagrinėti iš naujo. Šiuo atveju pažymėtina, kad teisės aktai nesuteikia teisės teismui priimti sprendimus už viešojo administravimo subjektus, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VMI perskaičiuoti ir grąžinti permokėtą žemės mokestį už Žemės sklypo dalis už 2012–2016 metus netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-12-08 raštą Nr. (17.5-40)R-7349).

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjo 2017-11-08 prašymą (reg. 2017-11-09, Nr. GP-4588) išnagrinėti iš naujo.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėRytis KrasauskasIveta Pelienė