Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos (toliau – ir Kauno apskr. VPK VTV) 2020 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 20-IL-20-00774-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“.

Pareiškėjas skunde, taip pat teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė teigė, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2020 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą Nr. 20-IL-20-00774-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių III skyriaus 16-19 punktais. Nurodė, jog jam nesuprantama, kuo remdamasis atsakovas nustatė turintis duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. 2020 m. kovo 13 d. sprendime nurodyta, kad: „Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenimis Ž. B. už įvykdytą nusikaltimą veiką numatytą LR BK 284 str. 1 d., 2012-11-26 pradėtas ikiteisminis tyrimas ir 2013-01-07 pripažintas kaltinamuoju. “ Pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 170 str. 4 d. 3 p., 214 str. 1 d., 407 str., 417 str. LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukta, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi Ž. B. nepadarė veikos, kuri turėtų nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl vertinant pareiškėjo prašymą atsakovas negalėjo šio ikiteisminio tyrimo vertinti kaip charakterizuojančio Ž. B.. Atsakovas vertindamas šį ikiteisminį tyrimą pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, kad: „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.“ Šiuo atveju pareiškėjo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka, jo atžvilgiu nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis, todėl 2020 m. kovo 13 d. Sprendime nurodytas motyvas yra niekinis. Už įvykdytą nusikalstamą veiką numatytą LR BK140 str. 2 d., 2015-01-20 pradėtas ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis LR BK 38 str. LR BPK 170 str., 212 str. 5 p., 214 str. 2 d., nutrauktas. Pareiškėjas susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, todėl buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas atleisdamas pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindu, įvertinęs visus ikiteisminiame tyrime surinktus įrodymus, Ž. B. charakterizavo teigiamai ir padarė pagrįstą išvadą, kad jis nepadarys naujų nusikaltimų. 2014-02-14 nutarimu, Ž. B. už įvykdytą administracinį teisės pažeidimą, esant neblaiviam, numatytą LR ATPK 50(3) str., skirta 50 Lt bauda, 2014-01-27 nutarimu, už įvykdytą administracinį teisės pažeidimą, esant neblaiviam, numatytą LR ATPK 178 str. 1 d., skirtas įspėjimas, 1 kartą baustas už saugos diržų nesegėjimą, 3 kartus baustas už saugaus greičio viršijimą. Visi nurodyti administraciniai nusižengimai padaryti daugiau nei prieš šešis metus. Administracinių nusižengimų padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 str. numatyta, kad: „Jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Atsižvelgiant į tuo metu galiojusius teisės aktus, pareiškėjas šiuo metu nėra padaręs administracinių nusižengimų ir laikytina, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda, todėl mano, kad 2020 m. kovo 13 d. sprendimas yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. 2020 m. kovo 13 d. sprendime nurodyta, kad: „2020-02-27 paskirta bauda už saugaus greičio viršijimą nesumokėta“, tačiau šis administracinis nusižengimas 2020 m. kovo 23 d. pripažintas negaliojančiu, kadangi administracinį nusižengimą padarė kitas pažeidėjas. Pareiškėjas nėra padaręs administracinių nusižengimų, nėra teistas. Pareiškėjas darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Skunde pareiškėjas analizavo teismų praktiką nagrinėjamu klausimu ir padarė išvadą, jog atsakovo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas.