- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-26
- Bylos Nr.
- e2-250-1115/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02328-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- V. K.
- Advokatai
- Regina Vasiliauskienė
dalyvaujant ieškovui V. R. (V. R.), jo atstovei advokatei Reginai Vasiliauskienei, atsakovei V. K., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. (V. R.) ieškinį atsakovei V. K. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti iš dalies negaliojančiu N. R. gimimo įrašą, įrašytą Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, dalyje, kurioje ieškovas V. R. įrašytas berniuko tėvu; 2) išreikalauti iš Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriaus pareiškimus ir kitą medžiagą, pagal kurią N. R. gimimo įraše V. R. buvo įrašytas vaiko tėvu; 3) paskirti byloje DNR ekspertizę tėvystei nustatyti; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2011 metais ieškovas susipažino su savo draugo žmonos dukterimi V. L. (šiuo metu ji yra ištekėjusi ir turi pavardę (K.)), po kurio laiko pradėjo su ja gyventi. (duomenys neskelbtini) V. L. pagimdė sūnų (N.). Kadangi tuo metu ieškovas su atsakove jau gyveno kartu, pareiškimu jis pripažino sūnaus tėvystę, patvirtintu notarine tvarka, suteikė sūnui savo pavardę. Ieškovo bendras gyvenimas su atsakove nesusiklostė, jie išsiskyrė (duomenys neskelbtini) metais. Ieškovui žinoma, kad atsakovė buvo padavusi ieškinį teismui dėl išlaikymo sūnui N. R. priteisimo, iš ieškovo yra priteistas išlaikymas sūnui, tačiau jis teismo sprendimo neturi. Iš jo gaunamos neįgalumo pensijos yra išskaitomas išlaikymas vaikui, o taip pat ir Sodros išmokėtos atsakovei išmokos vaiko išlaikymui. Yra susidariusi nemaža įsiskolinimo suma, kadangi V. R. gaunama pensija neleidžia mokėti visos priteistos sumos. Ieškovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, nes neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, nebuvo gavęs teismo procesinių dokumentų ir šaukimo į teismą. Šiuo metu jis taip pat neturi deklaruotos gyvenamosios vietos. Ieškovas turi abejonių dėl N. R. tėvystės. 2021-2022 metais metus laiko V. R. praleido reabilitacijoje, kovojo su priklausomybe alkoholiui ir gyveno (duomenys neskelbtini). Jo gyvenime įvyko teigiami pokyčiai, pagerėjo atmintis. Įtarimai dėl tėvystės ieškovui buvo kilę ir anksčiau, kai draugai apie atsakovę buvo susidarę ne itin gerą nuomonę ir siūlė jam atlikti DNR tyrimą dėl N. R. tėvystės. V. L. ieškovui buvo sakiusi, kad iki jiems apsigyvenant kartu, ji buvo išprievartauta, tačiau dėl to bylos nekėlė. Kartais bendraudamas su sūnumi (N.) per programą „Faceboock“, o dar anksčiau su atsakovės bei savo mama (abi jau mirusios), ieškovas sužinojo, kad atsakovė reikalavo, kad N. R. jos dabartinį vyrą vadintų tėvu. Visos turimos žinios ir prisiminimai apie bendro gyvenimo aplinkybes leido ieškovui įtarti, kad, galimai, jis nėra biologinis N. R. tėvas. Ieškovas siekia įsitikinti, ar tikrai jis yra biologinis N. R. tėvas, todėl kreipiasi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad palaiko ieškovo reikalavimą skirti byloje tėvystės nustatymo genetinę ekspertizę (DNR) su tikslu nustatyti, ar V. R. yra N. R. tėvas. Pažymėjo, jog jeigu teisme ieškovas ir atsakovė patvirtins aplinkybes, kad ieškovas negali būti N. R. tėvu arba šias faktines aplinkybes įrodys DNR ekspertizė, šiuo atveju skyrius palaikys V. R. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo N. R. atžvilgiu. Priešingu atveju ieškinys turėtų būti atmestas.
4. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė. Jai procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis).
5. 2023 m. spalio 27 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė nesutiko su ieškiniu, teigė, kad ieškovas yra vaiko tėvas. Ieškovas palaikė ieškinį.
6. 2023 m. gruodžio 27 d. teisme gautas DNR ekspertizės aktas.
7. 2024 m. vasario 8 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, jog jis vaikystėje sirgo liga, po kurios negalėjo turėti vaikų, tačiau piktnaudžiaudavo alkoholiu, todėl apie tai negalvojo.
8. 2024 m. vasario 8 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad susipažino su ieškovu, kai atsakovei dar buvo 17 metų. Ieškovas priėmė atsakovę gyventi kartu. Kai atsakovė pastojo, ji būdavo namie, niekur neidavo, todėl pastoti nuo kito vyro negalėjo. Ieškovas jos neišleisdavo iš namų. Po metų ieškovas pradėjo gerti, pradėjo mušti atsakovę. Pažymėjo, kad ji abejoja ekspertizės išvada, nes nuvyko atlikti ekspertizę atskirai nuo atsakovo.
9. Išvadą teikianti institucija teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl tėvystės nuginčijimo
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Remiantis CK 3.137 straipsnio 2 dalimi, vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Pagal šio straipsnio 3 dalį vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).
11. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/(duomenys neskelbtini)).
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).
13. Pažymėtina, kad CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
14. CK 1.126 straipsnio 2 dalis numato, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
15. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nurodė, jog terminą ieškiniui paduoti praleido, nes ilgus metus ieškovas turėjo priklausomybės problemų ir tik 2021-2022 metais gydantis (duomenys neskelbtini), sveikata pagerėjo, grįžo atmintis, todėl perkratęs atmintyje įvairias bendro gyvenimo detales, sulyginęs kitų asmenų pastabas dėl atsakovės gyvenimo būdo, baigęs reabilitacijos kursą 2022 metų rudenį, ieškovui kilo pagrįstų abejonių dėl tėvystės. Vėliau ieškovui reikėjo advokato pagalbos, todėl jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir jam buvo skirtas advokatas. Atsižvelgiant į tai, prašo atnaujinti terminą ieškiniui paduoti.
16. Atsakovė neprašė taikyti ieškinio senaties, todėl ieškinio senatis netaikytina, taigi klausimas dėl termino atnaujinimo ieškiniui paduoti nespręstinas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
17. Iš šalių nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų (gimimo įrašo) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus N. R., kurio tėvu buvo įregistruotas ieškovas V. R.. Bylos duomenimis, tėvystę ieškovas pripažino pareiškimu, patvirtintu notarine tvarka.
18. Iš byloje esančio gyventojų registro išrašo matyti, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) ištekėjo.
19. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad ieškovui iki 2039 m. rugpjūčio 30 d. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad iš ieškovo gaunamų pajamų yra daromi išskaitymai išlaikymui vaikui N. R..
20. Byloje esančiame ekspertizės akte Nr. ES 93/2023(01) nurodyta išvada – V. R. nėra N. R. biologinis tėvas.
21. Ieškovas teismo posėdžio metu iš esmės paaiškino, kad jis negali susilaukti vaikų dėl vaikystėje patirtos ligos. Taip pat nurodė, jog atsakovę buvo išprievartavę. Daug metų apie tai negalvojo, nes turėjo priklausomybių, tačiau pradėjus gydymą nuo priklausomybių, jis pradėjo blaiviai galvoti ir prisiminti įvairias detales, dėl ko pradėjo abejoti tėvyste.
22. Atsakovė teismo posėdžio metu iš esmės nurodė, kad yra tikra, jog ieškovas yra N. R. tėvas, kitų vyrų ieškovė neturėjo, nes būdavo uždaryta namuose, bijojo ieškovo.
23. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko ieškinį remiantis moksliniais tyrimais.
24. Remiantis tiek šalių nurodytomis aplinkybėmis, tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek išvadą teikiančios institucijos išvada, konstatuotina, kad ieškovas nėra biologinis N. R. tėvas, o N. R. nėra biologinis ieškovo sūnus.
25. Pažymėtina, kad nors atsakovė išreiškė abejonę dėl atliktos DNR ekspertizės patikimumo, tačiau jokių pagrįstų argumentų bei įrodymų, sudarančių pagrindą nepasitikėti ekspertizės išvada, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Vien tik atsakovės pasisakymai, jog ekspertizė neatitinka tikrovės, jog ieškovas galėjo sumokėti ekspertams ir kt., vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti (CPK 185 straipsnis).
26. Teismas pažymi, kad nors pagal suformuotą teismų praktiką ginčijant tėvystę kartu turėtų būti siekiama nustatyti kito asmens tėvystę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010), tačiau pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko prioritetiniais interesais. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, matyti, kad ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas. Bylos duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini) metų, t. y. kai vaikui buvo vos 2 ar 3 metai, ieškovas su atsakove nustojo gyventi kartu, atsakovė (duomenys neskelbtini) metais ištekėjo. Ieškovas nurodė, jog jis tik kartais su N. R. bendrauja per „Facebook“ platformą, be to, atsakovė reikalauja vaiko vadinti dabartinį jos sutuoktinį tėvu. Šių aplinkybių atsakovė neginčijo. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad N. R. ir ieškovą sietu glaudus emocinis ryšys, prisirišimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas negali būti pripažintas ir socialiniu vaiko N. R. tėvu. Taigi nors šiuo atveju byloje nėra duomenų apie biologinį vaiko tėvą, dėl ko nėra galimybės nuginčijus tėvystę ją nustatyti biologiniam vaiko tėvui, tačiau, teismo vertinimu, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę, jo neklaidinti, vadovaujantis prioritetiniais vaiko interesais ir byloje esant pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės, ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
28. Nagrinėjamoje byloje ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.1Mr)TP-23-T-05844). Taigi 109,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis), nuo kurio mokėjimo buvo atleistas ieškovas, priteistinas iš atsakovės į valstybės biudžetą. Iš atsakovės valstybės naudai taip pat priteistinos išlaidos už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą – 677,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Teismas byloje patyrė 38,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad ieškovas V. R. (V. R.), a. k. (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio vaiko N. R. (N. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis N. R. (N. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) nėra ieškovo V. R. (V. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.
Pripažinti iš dalies negaliojančiu N. R. (N. R.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. 130, įrašytą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, dalyje, kurioje V. R. (V. R.), a. k. (duomenys neskelbtini), įrašytas berniuko tėvu.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 38,97 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 97 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 677,50 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalvos teikimu. Valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 109,00 Eur (vieną šimtą devynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio. Valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją byloje dalyvaujantiems asmenims ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo, civilinės metrikacijos ir viešųjų pirkimų skyriaus Civilinės metrikacijos poskyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.