- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- e2-8693-566/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03777-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Ieškovas
- G. O.
- Trečiasis asmuo
- R. Č., G. V.
- Atsakovas
- E. A.
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė, Aleksandras Doroševas, Renata Janušytė
dalyvaujant ieškovei G. O.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. O. ieškinį atsakovei E. A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys R. Č. , G. V., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, nurodydama, kad 2003-06-30 dovanojimo sutarties pagrindu ji, G. O., padovanojo savo motinai E. A. 1/6 dalį buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškovė padovanojo dalį buto savo motinai E. A., kadangi jos atžvilgiu buvo naudojamas realaus grasinimo požymius atitinkantis psichologinis spaudimas dėl ieškovės G. O. sunkios padėties. O būtent, 2002 m. G. O. turėjo problemų su teisėsaugos institucijomis dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse (toliau – LR BK) 182 str., 24 str., numatytų nusikalstamų veikų. G. O. grėsė realus laisvės atėmimas. Dėl vykstančių teisminių procesų G. O. labai išgyveno, o labiausiai bijojo dėl savo dukterų - R. Č. ir G. V. ateities.
Ieškovei dėl susiklosčiusios situacijos tuo metu reikėjo palaikymo iš artimiausių šeimos narių, tačiau, užuot sulaukusi palaikymo, ji iš savo motinos E. A. sulaukė nepagarbaus elgesio, buvo užgauliojama ir žeminama, gąsdinama, kad atsisėdus į kalėjimą jos dukros neturės kur gyventi, nebus apsaugotos. Atsakovė motina E. A. tikino, kad tik ji galėtų deramai pasirūpinti savo anūkėmis - R. Č. ir G. V.. Ieškovei G. O. jos motina E. A. nuolatos kartojo, kad ji nesugebės pasirūpinti savo dukromis. Dėl to ieškovė neteko pasitikėjimo savimi.
Motina E. A. psichologiškai gniuždydama G. O., vertė ją sudaryti buto dalies dovanojimo sutartį. Ieškovė bijojo kokių nors prieš ją atsakovės E. A. nukreiptų veiksmų, ji buvo įsitikinusi, kad sutarties sudarymas yra vienintelis būdas nuo to apsisaugoti, pagerinti santykius su motina ir apsisaugoti nuo psichologinio spaudimo, prievartos, kuri buvo nuolatinė, prasidėjus teisminiams procesams. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė, nematydama kitų problemos sprendimo būdų, 2003-06-30 sudarė jos valios neatitinkančią sutartį.
Vienas pagrindinių faktorių, lėmusių dovanojimo sutarties sudarymą buvo tai, kad atsakovė žadėjo rūpintis ieškovės G. O. dukromis - R. Č. ir G. V.. Tačiau, motina G. O. ne tik, kad privertė ieškove pasirašyti dovanojimo sutartį ir pažadėjo rūpintis G. O. dukromis, bet ji 2019-08-26 sudarė nekilnojamo turto dovanojimo ir uzufrukto nustatymo sutartį, kurios pagrindu padovanojo minėtą butą vienai iš ieškovės dukrų - R. Č.. Taip nuo 2019-08-26 buto savininke tapo viena iš dukrų - R. Č.. Ji, tapusi buto savininke, kartu su ieškove (kuriai nustatyta uzufrukto teisė naudotis butu) nusprendė iškeldinti iš vienintelių turimų namų kitą ieškovės dukrą G. Č., kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu kartu su savo nepilnamečiu sūnumi T. V. buvo iškeldinta iš buto.
Vertinant dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybes, svarbu paminėti, kad dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, yra sudarytas tarp motinos ir dukros. Vadinasi, sandorio šalis sieja kraujo giminystė (LR CK 3.135 str. prasme jos yra artimos giminaitės), kuri yra ne tik teisinių, bet ir moraliniu požiūriu reikšmingas ryšys. Taigi, moralinės giminaičių pareigos suponuoja tarpusavio pagarbą, pagal galimybes - savitarpio paramą ir globą. Taigi, ieškovės manymu, pripažinus negaliojančia 2003-06-30 dovanojimo sutartį, panaikinama ir išvestinė dovanojimo sutartis, sudaryta 2019-08-26.
Šalies argumentai
Ieškovė G. O. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodomu pagrindu dovanojimo sutartį prašo pripažinti negaliojančia tais motyvais, jog motina jai grasino ir jos atžvilgiu naudojo psichologinę prievartą, siekdama tokiu būdu priversti ieškovę sudaryti dovanojimo sutartį, toks sandoris, neatitiko ieškovės tikrosios valios. Ieškovė G. O. yra psichologiškai silpnai moteris, auginanti dvi dukras, kuriai grėsė realus laisvės atėmimas.
Ieškovė G. O. nurodo, kad dovanojimo sandorį ginčija remdamasi LR CK 6.472 str. 1 d., suteikiančia teisę nuginčyti dovanojimo sutartį atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Aiškindamas šias įstatymo nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiškai reikšmingų faktų grupės, kuriuos konstatavus dovanojimas gali būti panaikinamas. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra išaiškinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės E. O. veiksmai niekaip nėra suderinti su geros moralės normomis.
Ieškovės manymu, egzistuoja pagrindas pripažinti 2003-06-30 dovanojimo sutartį negaliojančia CK 1.91 ir 6.472., o pripažinus negaliojančia 2003-06-30 dovanojimo sutartį yra pagrindas pripažinti negaliojančia 2019-08-03 dovanojimo sutartį. Ieškovas prašo teismo: 1) pripažinti negaliojančia 2003-06-30 dovanojimo sutartį ab initio (nuo sudarymo momento), 2) pripažinus negaliojančia 2003-06-30 dovanojimo sutartį ab initio, pripažinti negaliojančia 2019-0826 dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją bei ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 1-2).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Mano, kad ieškinys turi būti atmestas ir taikyta ieškininė senatis. Ieškinys atmestinas, nes byloje nepateikta jokių įrodymų ieškovės teiginiams patvirtinti. Ieškovė yra atsakovės duktė ir trečiųjų asmenų šioje byloje - R. Č. ir G. V. biologinė motina. Ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1992-06-05 nuosavybės teise priklausė atsakovės sutuoktiniui Č. A. Tai buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. (duomenys nesklebtini) mirus sutuoktiniui, pagal įstatymą 4/6 buto dalis paveldėjo atsakovė E. A., 1/6 buto dalį ieškovė G. O. ir 1/6 buto dalį atsakovės sūnus V. A., kuris jau yra miręs. (duomenys nesklebtini) V. A. . Prieš mirtį V. A. savo 1/6 buto dalį padovanojo motinai E. A.. 2003 m. savo 1/6 buto dalį motinai padovanojo ir ieškovė G. O..
Pažymėtina, kad ieškovė niekada savo vaikais nesirūpino, nuolat girtaudavo, ilgam laikui dingdavo iš namų, išlaikymo vaikams neteikė. 1994 metais ieškovė išėjo iš namų, paliko vaikus ir nebegrįžo. Todėl, 1995 m. Vilniaus miesto valdybos sprendimu atsakovė buvo paskirta trečiojo asmens R. O. (dabartinė pavardė – Č.) globėja. Kita duktė tuo metu jau buvo pilnametė. 2004 m. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu ieškovei buvo neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnametės dukters R. O. (dabartinė pavardė – Č.) atžvilgiu, o šios globėja paskirta močiutė atsakovė E. A.. Ieškovė vedė amoralu gyvenimo būdą: valkatavo, girtuokliavo, išlaikymo vaikams neteikė ir jais nesirūpino, už jai priklausančios buto dalies eksploatacines išlaidas bei patarnavimus niekada nemokėdavo (visada turėdavo sumokėti atsakovė). Nuo 1994 metų ieškovė šiame bute negyveno Todėl, dėl savo gyvenimo būdo, bei žinodama apie savo didelius įsiskolinimus atsakovei kaip ir už vaikų priežiūrą , taip ir už buto dalies išlaidas, ieškovė pati pasisiūlė ir perleido savo noru niekieno neverčiama savo buto dalį atsakovei.
1997-03-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovė nuteista pagal tuometinį LR BK 310 str. 2 d. - nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio gaminimas , laikymas, realizavimas neturint leidimo. Nuo 1998-10-16 iki 1999-06-18 atliko laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. 2006 m. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal LR BK 182 str. 1 d. - sukčiavimas, LR BK 24 str. 6 d.- bendrininkaujant, LR BK 300 str. 1 d.- panaudojant klastotą dokumentą, LR BK 186 str. 1 d. apgaule padarant turtinę žalą ir jai skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. 2005-11-16 iki 2006-05-05 atliko kardomąjį kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime. Bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams;
Žemesnės instancijos teismas
2009-09-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųsta atlikti 2006-06-05 nuosprendžiu paskirtą bausmę į Panevėžio pataisos namus. Bausmę vykdė 2009-09-29 iki 2010-09-21, paleista prieš laiką.
Atsiliepimas
Atsakovė mano, kad šis ginčas yra nesąžiningai inicijuotas ieškovės bei trečiojo asmens G. V. tikslu nesąžiningai užvaldyti ginčo buto dalį. Trečiasis asmuo G. V. buvo iškeldinta iš šio buto, nes nuolat keldavo konfliktus, triukšmą, buvo agresyvi atsakovės bei kitų bute gyvenusių asmenų atžvilgiu. Ji yra teista pagal LR BK 259 str. 1 d.- už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Taip pat nesirūpina ir neaugina savo nepilnamečio sūnaus T. V. ((duomenys neskelbtini).), šiuo metu jis yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos žinioje, gyvena pas laikinąją globėją. Jai būdingi smurto ir grėsmingo elgesio protrūkiai, neatsižvelgiant į pasekmes, nuotaika yra neprognozuojama ir nestabili. Atsakovė kiek galėdama padėjo ir anūkei G. V.: iki 8-erių metų padėjo auginti jos sūnų T. V. (gim. (duomenys neskelbtini).), nuolat ją rėmė finansiškai. Apmokėjo visą G. V. teismo skirtą baudą už minėtą LR BK 259 str. 1 d. nusikaltimą- 3250 litų. Tačiau, G. V. nesugyvenamas elgesys, nesiskaitymas su kitais kartu gyvenančiais asmenimis, tapo per sunki ir pavojinga našta ir būtent tai privertė atsakovę imtis veiksmų dėl šios iškeldinimo. Su kita anūke - R. Č., atsakovės santykiai gražus, abipusiai draugiški, dėmesingi ir pagarbus. Ši anūkė ja rūpinasi bei globoja, būtent todėl, bei sutarus, kad R. ją prižiūrės iki mirties, atsakovė 2019 metais jai priklausantį butą padovanojo R. Č.. Manytina, kad iš pykčio G. V. įkalbėjo savo motiną pareikšti šį nesąžiningą reikalavimą. Pažymėtina, kad atsakovė niekada nėra atlikusi prieš ieškovę jokių grasinančio pobūdžio veiksmų, jokio spaudimo. Pergyvendama ir vargdama dėl ieškovės vedamo amoralaus dukters gyvenimo būdo, ji vis tiek visuomet palaikė morališkai ir rėmė ieškovę finansiškai. Lankė ją visose įkalinimo įstaigose, siuntė maistą, pinigų ir reikalingiausius daiktus. 2003-06-30 sandorį ieškovė sudarė laisva valia, be jokių įpareigojimų ir be papildomų sąlygų ir per 16 metų, jokių pretenzijų dėl šio sandorio atsakovei nereiškė.
Būtent ieškovė elgėsi nesąžiningai, nepadoriai, neleistinai ir psichologiškai smurtavo atsakovės atžvilgiu perkeldama šiai visą ekonominę savo dukterų išlaikymo naštą, o taip pat jai priklausiusios buto dalies naštą. Aplinkybės, kad 2002 m. G. O. turėjo nemalonumų su teisėsaugos institucijomis negali būti aiškinamos, kaip objektyviai ieškovei atsiradusios ar trečiųj ų asmenų sudarytos sunkios aplinkybės, nes ieškovė nusikalstamo pragyvenimo būdą pasirinko pati. Negali iš nusikalstamos veikos atsiradusios asmeninės pasekmės būti traktuojamos kaip susidėjusios ar atsiradusios sunkios aplinkybės. Tai pažeistų principą, kad iš ne teisės negali atsirasti teisė (teisėtai ginami interesai). Be to, ieškovė žinojo, kad už padarytas nusikalstamas veikas turės atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą. Ieškovė nieko neverčiama, laisva valia ir padovanojo atsakovei jai priklausiusią buto dalį. Žinoma, kad ji tai darydama puikiai suprato, kad atsakovė po savo mirties paliks šį turtą jai ar jos dukterims. Tačiau, jokių sąlygų dėl dovanojimo nustatyta nebuvo ir jokių įsipareigojimų ieškovei sudarant šį sandorį atsakovė nežadėjo ir negalėjo žadėti. O juo labiau, suteikti ieškovei lūkestį, kad atsakovė užtikrins ir jos pilnamečių dukterų išlaikymą ar aprūpinimą būstu. Tai, kad viena iš ieškovės dukterų pasirinko netinkamą gyvenimo būdą, dėl asmeninių būdo savybių yra sunkiai sugyvenama, bei savo elgesiu kelia grėsmę atsakovei, bei kartu su atsakove gyvenantiems asmenims, nulėmė, kad atsakovė gindama savo bei kartu gyvenančių asmenų interesus privalėjo iškeldinti šią anūkę . Tokie atsakovės veiksmai negali būti vertinami kaip smerktini geros moralės požiūriu ir ne doroviniai dovanotojo atžvilgiu, nes šiais veiksmais buvo ginami atsakovės teisėti interesai bei įstatymu saugomos vertybės. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (e.b.l. 47-50).
Ieškovė ir jos atstovė atstovė bylos nagrinėjimo metu ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Prašė ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko. Prašė ieškinį atmesti.
Ankstesniame posėdyje atsakovė nurodė, jog augino savo anukę R. Č., kuria jos motina (ieškovė) visai nesirūpino. Atsakovė pratvirtino, jog ieškovė prašė sudaryti dovanojimo sutartį, tačiau, jokių pažadų atsakovė savo dukrai nedavė, jai negrasino. Atsakovė patvirtino, jog ieškovei būnant įkalinimo įstaigoje, atsakovė siuntė jai pinigus, maistą. Nurodė, jog jos anūkė G. V. yra nesugyvenamo būdo, agresyvi, smurtavo prieš atsakove. Todėl atsakovė buvo priversta iškeldinti ją iš ginčo buto teismo tvarka.
Trečiojo asmens G. V. atstovė palaikė ieškinį. Prašė ieškinį tenkinti.
Ankstesniame posėdyje trečiasis asmuo G. V., nurodė, jog ginčo bute elgiasi tinkamai, todėl turi teisę jame gyventi.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo G. V. atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieškovė tvirtina, kad atsakovė ją vertė sudaryti neatlygintiną jai priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, grasindama ir darydama ekonominį spaudimą, jog jei ji to nepadarys, ateityje praras šią turto dalį, o jos dukterys (tretieji asmenys - G. V. ir R. Č.) neteks vienintelio gyvenamojo būsto, kuriame gyveno nuo gimimo. Trečiojo asmens manymu, nebuvo jokio protingumo kriterijus atitinkančio pagrindo sudaryti ieškovei dovanojimo sandorį ir jai priklausantį turtą neatlygintinai perleisti savo motinai E. A.. Todėl galima manyti, kad nesant nukreipto prieš ieškovę intensyvaus spaudimo, ji šio sandorio nebūtų sudariusi. Iš bylos medžiagos aplinkybių galima matyti, kad G. O. dovanojimo sutarties sudarymą suprato kaip kilusios galimos grėsmės abejoms dukterims prarasti tuometinį gyvenamąjį būstą išsprendimo būdą, o atsakovė tokio rezultato siekė bet kokiu būdu. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pasirašyta dovanojimo sutartis neatitiko ieškovės laisvos valios, nes ji buvo paveikta atsakovės veiksmų.
E. A. žadėjo pasirūpinti ieškovės dukterimis, kad jos neprarastų vienintelės gyvenamosios vietos. Kaip paaiškėjo, E. A. arba R. Č., siekdamos joms naudingų tikslų ir ignoruodamos vieną iš ieškovės dukterų - G. V., 2019-08-06 sudarė dovanojimo sandorį, kurio pagrindu E. A. priklausantis turtas, kurio 1/6 dalis dovanojimo sandorio būdu buvo įgyta iš ieškovės G. O., neatlygintinai buvo perleistas R. Č.. Pasinaudojus šio sandorio sudarymu E. A. ir R. Č. inicijavo civilinę bylą dėl G. V. su jos nepilnamečiu sūnumi T. V. iškeldinimu iš būsto. Taigi E. A., pasiekusi savo tikslą ir įgijusi nuosavybės teisę į visą gyvenamąjį būstą, laikui bėgant pradėjo elgtis taip, kaip panorėjusi ir nesilaikė susitarimo užtikrinti abejoms ieškovės dukterims gyvenamąjį būstą adresu (duomenys neskelbtini).
Svarbu tai, kad atsakovė, įsipareigojusi tinkamai pasirūpinti abejomis ieškovės dukterimis, suteikiant joms gyvenamąjį būstą, šio įsipareigojimo nesilaikė, kadangi iš karto po buto perleidimo vienai ieškovės dukrai - R. Č., iš karto po šio veiksmo inicijavo kitos ieškovės dukters iškeldinimo iš gyvenamojo būsto procesą.
Pripažinus negaliojančia 2003-06-30 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp G. O. ir E. A., kuria ieškovė neatlygintai perleido 1/6 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), turi būti naikinamas ir 2019-08-26 E. A. sudarytas sandoris, kurio pagrindu atsakovė priklausantį nekilnojamąjį turtą ((duomenys neskelbtini) perleido R. Č.. Trečiasis asmuo G. V. prašo ieškinį tenkinti (b.l. 44-46).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. Č. atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog ieškinys turi būti atmestas, nes praleistas ieškinio senaties terminas, nepateikta jokių įrodymų ieškovės teiginiams patvirtinti. Paaiškino, kad ieškovė G. O. yra jos biologinė motina, atsakovė E. A. - senelė bei teisėta globėja, trečiasis asmuo G. V. - sesuo.Ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1992-06-05 nuosavybės teise priklausė jos seneliui, atsakovės vyrui Č. A.. Tai buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
(duomenys nesklebtini) mirus seneliui, pagal įstatymą 4/6 buto dalis paveldėjo atsakovė E. A., 1/6 buto dalį ieškovė G. O. ir 1/6 buto dalį atsakovės sūnus V. A., kuris jau yra miręs. (duomenys nesklebtini) V. A. nors ir priėmė palikimą, bet vėliau jo atsisakė ir padovanojo savo 1/6 buto dalį motinai E. A.. 2003 m. savo 1/6 buto dalį motinai padovanojo ir ieškovė G. O..
Ieškovė, jos motina, nuo ankstyvos vaikystės ja nesirūpino, nuolat girtuokliavo, ilgam laikui dingdavo iš namų, išlaikymo neteikė. O kai R. buvo vos penkeri metukai, išėjo iš namų, paliko ją ir nebegrįžo. Rūpinosi, prižiūrėjo ir globojo R. jos senelė E. A.. Nors ieškovė ir gyveno amoraliai, atsakovė bei aš pati jos visuomet maldavome ir prašėme grįžti į šeimą, susiprotėti ir gražiai gyventi. Tačiau, praėjus vieneriems metams, močiutė taip ir nesulaukusi, kol G. O. grįš namo, kreipėsi pagalbos į atitinkamas institucijas ir tuometinės Vilniaus miesto valdybos sprendimu 1995 m. buvo paskirta mano globėja, o 2004 m. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu neterminuotai apribota ieškovės motinos valdžia, sustabdytos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir įstatymu ir globėje paskirta E. A.. R. Č. mano, kad dėl to, kad motina buvo amorali, valkatavo, girtuokliavo, išlaikymo neteikė, nesirūpino, todėl ir perleido savo noru niekieno neverčiama savo buto dalį močiutei. Ji pati 1994 metais išėjo iš šitų namų ir daugiau į juos negrįžo.
Šalies argumentai
R. Č. nurodė, jog ieškovė buvo teista:
Žemesnės instancijos teismas
1997-03-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu nuteista pagal tuometinį LR BK 310 str. 2 d.- nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio gaminimas, laikymas, gabenimas, pardavimas ar kitoks realizavimas neturint leidimo. Už šias veikas ieškovė nuo 1998-10-16 iki 1999-06-18 atliko laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose;
2002 m. vėl užsiėmė draudžiama veikla ir 2006 m. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal LR BK 182 str. 1 d. – sukčiavimas, LR BK 300 str. 1 d – disponavimas suklastotu dokumentu, LR BK 186 str. 1 d – turtinės žalos padarymas apgaule, už tai skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuo 2005-11-16 iki 2006-05-05 ji atliko kardomąjį kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime. Bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams;
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-07 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir ieškovė pasiųsta atlikti 2006-06-05 nuosprendžiu paskirtą bausmę į Panevėžio pataisos namus. Bausmę vykdė nuo 2009-09-29 iki 2010-09-21, paleista prieš laiką.
Visi išdėstyti motinos teistumai atskleidžia tikrąsias asmens būdo savybes bei rodo jos netinkamą, geros moralės neatitinkantį elgesį ir gyvenimo būdą. Atsakovė E. A. nors ir pyko dėl tokio amoralaus dukters gyvenimo būdo, visuomet palaikė morališkai ir rėmė ją finansiškai. Lankė ją visose įkalinimo įstaigose, siuntė maistą, pinigų ir reikalingiausius daiktus.
Šalies argumentai
Ieškovės teiginiai, kad ji augino dvi dukras ir, kad bijojo dėl savo dukrų ateities, kad jos neturės kur gyventi, nebus apsaugotos, neatitinka realybės, nes ji tiesiog paliko R. Č. ir daugiau nebegrįžo. G. V. buvo daug vyresnė, todėl jau galėjo pati savimi pasirūpinti. G. O. savo ieškinyje teigia, kad vienas pagrindinių faktorių lėmusių dovanojimo sutarties sudarymą buvo tas, kad atsakovė žadėjo rūpintis dukromis, neva ji pati nesugebės to padaryti, yra teismo klaidinimas, nes senelė šią savo pareigą vykdė visu šimtu procentų. Tuo tarpu ieškovė buvo sveika ir darbinga, tačiau niekur nedirbo, darė nusikalstamas veikas, girtuokliavo, valkatavo, išlaikymo neteikė. Atsakovė E. A. visą jų gyvenimą visokeriopai rūpinosi anūkėmis ir netgi tada, kai buto dalis dar nepriklausė ieškovei. G. O. niekuomet neprisidėjo prie ginčo buto išlaikymo ir jo gerbūvio, ne karto nemokėjo už butą, nedarė remonto. G. V. iškeldinimas negali būti traktuojamas kaip G. O. teisių ir interesų pažeidimas, nes sesuo buvo iškeldinta todėl, kad nuolat keldavo konfliktus, triukšmą, buvo agresyvi ir isteriška asmenybė.
Būtent E. A., ieškovės motina būdama garbaus amžiaus niekada taip ir nesulaukė jokio palaikymo, pagarbos ir paramos iš dukters. Neatsižvelgiant į tai, visą gyvenimą stengėsi, padėjo, augino anūkes, rėmė dukrą morališkai ir finansiškai, tą daro iki šiol. E. A. ne kartą ieškovės prašė grįžti į šeimą, susiprotėti ir auginti dukrą, bet jai nerūpėjo nei dukros, nei motina. Dabar E. A. sulaukus (duomenys nesklebtini) metų amžiaus, kaip niekad reikalinga pagalba, priežiūra ir ramybė. Dėl G. V. iškeldinimo nusprendė pati močiutė, neapsikentusi jos netinkamo elgesio ir veiksmų. Trečiasis asmuo prašo taikyti senatį ir atmesti ieškinį (e.b.l. 25-28).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė turi dvi dukras R. Č. ir G. V.. Vilniaus miesto valdybos 1995-09-21 sprendimu Nr. 1516V ieškovės dukrai R. O., kuriai tuo metu buvo 7 metai, buvo įsteigta globa, globeja paskiriant jos senelę E. A. (atsakovę).
G. O. 2003-06-30 dovanojimo sutarties pagrindu (notarinio registo Nr. (duomenys neskelbtini)) padovanojo savo motinai E. A. 1/6 dalį buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
1997-03-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovė buvo nuteista pagal tuometinį LR BK 310 str. 2 d. - nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio gaminimas , laikymas, realizavimas neturint leidimo. Nuo 1998-10-16 iki 1999-06-18 atliko laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Šios aplinkybės ieškovė neginčija. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-06-05 nuosprendžiu G. O. buvo pripažinta kalta pagal LR BK 182 str. 1d., 186 str. 1 d., 300 str. 1 d., jai paskirta laisvės atėmimo dviejiems metams bausmė, kuri buvo atidėta trejiems metams. Nuo 2005-11-16 iki 2006-05-05 ieškovė atliko kardomąjį kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-07 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųsta atlikti 2006-06-05 nuosprendžiu paskirtą bausmę į Panevėžio pataisos namus. Bausmę vykdė nuo 2009-10-13 iki 2010-09-21, paleista prieš laiką (teikimo Nr. (duomenys neskelbtini)).
G. O. 2019-08-26 dovanojimo ir uzufrukto (su teise gyventi ir naudotis) sutarties pagrindu (notarinio registo Nr(duomenys neskelbtini)) padovanojo savo anūkei R. Č. (duomenys neskelbtini) ploto butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Byloje pateiktas Vilniaus miesto VPK 7 PK Karoliniškių policijos nuovados 2007-10-26 nutarimas, kuriuo nustatyta, jog G. V. buitinio konflikto su savo vyru E. V. metu patyrė skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Vilniaus miesto VPK 5 PK Karoliniškių policijos nuovados 2010-04-26 nutarimas, kuriuo nustatyta, jog R. O. (dabar – Černienė) buitinio konflikto metu su seserim G. V. ginčo bute patyrė skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Vilniaus miesto VPK 5 PK Karoliniškių policijos nuovados 2010-06-29 nutarimu nustatyta, jog buitinio konflikto metu ginčo bute G. V. grasino fiziniu susidorojumu R. O. ir E. A..
Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013-10-15 pranešimo matyti, jog G. V. baudžiamojo įsakymo pagrindu buvo pripažinta kalta dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo R. O..
Vilniaus miesto VPK 5 PK Karoliniškių policijos nuovados 2019-04-12 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog buitinio konflikto su E. A. ginčo bute metu G. V. atsisakė mokėti komunalinius mokesčius už butą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-30 sprendimu trečiasis asmuo G. V. buvo iškeldinta iš ginčo buto (civilinė byla Nr. e2-1552-863/2020). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-02-24 nutartimi leido paimti nepilnametį vaiką T. V. iš motinos G. V. (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
Liudytoja R. L. parodė, kad ji yra atsakovės kaimynė, atsakovė E. A. augino anūkę R. Č., nuolat ja rūpinosi, išleido į mokslus. Ieškovė G. O. retai būdavo ginčo bute, kartais bute buvo triukšmaujama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t.y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t.y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; ir kt.).
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.). Teismas šalims siūlė pateikti įrodymus byloje (CPK 179 str.).
Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo - dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti (CK 6.465 str.).
Vadovaujantis CK 1.91 str. 1 d. dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Psichologinis, emocinis smurtas CK 1.91 straipsnio 1 dalies prasme aiškintinas kaip su fizine prievarta susiję įžeidžiantys žodžiai, pastabos, grasinimai, draudimai, gąsdinimai, kuriais yra siekiama asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo. Psichologinio smurto santykiai neabejotinai turi sieti ginčijamo sandorio šalis. Be to, sutarties neteisėtumą ir realių grasinimų egzistavimo faktą patvirtina LR CK 1.91 str. 4 d. nurodytų aplinkybių įvertinimas. Teismas, nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog padovanojo savo dalį buto motinai, kad išvengti baudžiamojoje byloje gresiančio turto konfiskavimo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė samoningai siekė perleisti savo nuosavybes teises atsakovei.
Pagal CK 1.91 straipsnio 4 dalį realiu grasinimu laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones prieš ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė reikalavo sudaryti sutartį, ar grasino ekonominiais padarinias. Sandoris nėra laikomas ir ypač nenaudingas ieškovei, nes turint nuosavybėje tik 1/6 buto,ieškovė negalėjo vienašmeniškai disponuoti turtu ar tikėtis nustatyti naudojimosi tvarką, nes pagal buto išplanavimą jos dalis neatitinka tinkančiai realiam naudojimui daliai. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Šioje teisės normoje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinės teisės principų - sutarties laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti. Sutarties laisvės principas taip pat reiškia, kad šalys laisvos apsispręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, bet ir dėl jos sąlygų nustatymo. Versti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 2 d.). Teismui nepateikta jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovė naudojo prieš ieškovę psichologinį smurtą ar realų grasinimą (CPK 178 str.). Kita vertus, sandorio sudarymo metu ieškovė iš esmės buvo sveika, darbinga, todėl kaip standartiškai apdairus žmogus turėjo suvokti savo veiksmų (nuosavybės perleidimo) pasekmes. Atsižvelgiant į tai, jog iš ne teisės negali gimti teisė, aplinkybė, jog sandorio sudarymo metu ieškovė grėsė turto konfiskavimas, nėra teisiškai reikšminga sandorio galiojimui, todėl atmestina. Ieškovės argumentas, jog sudarydama dovanojimo sutartį ji norėjo išsaugoti butą vaikams todėl buvo priversta sudaryti sandorį taip pat atmestinas, nes tuo metu nebuvo jokių teisinių kliūčių perleisti nuosavybes teises tiesiogiai vaikams. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės nurodytas sandorio negaliojimo pagrindas, nurodytas CK 1.91 str. (psicholiginis smurtas ir realus grasinimas) laikytinas neįrodytu (CPK 178 str.).
CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas formuodamas praktiką yra pasisakęs, kad teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviuoju (teisės pažeidimo), o subjektyviuoju momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014: 2015 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-706/2015.) Pagal CK 1.125 str. bendras ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Ginčijant dovanojimo sutartį pagal CK 1.91 str. 1d. nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo 2003-07-01 ir pasibaigė 2013-07-01. Ieškinys pateiktas teismui 2020-02-10, t.y. ženkliai (virš šešių metų) praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškovė atnaujinti ieškinio senaties termino neprašo, teismas taip pat nenustatė jokių svarbių priežasčių ieškinio senaties termino atnaujinimui. Atsakovė prašo taikyti senatį. Pagal CK 1.131 str. 1d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Vadovaudamasis CK 1.126 str. 2d., teismas taiko ieškinio senatį, ir tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinio reikalavimą dėl 2003-06-30 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
13CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kad būtų panaikintas dovanojimas, remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos konstatavus, dovanojimas gali būti panaikinamas, grupės. Pirmosios grupės teisiškai reikšmingi faktai – apdovanotojo veiksmai, kai šis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, gali būti laikomi nusikalstamais veiksmais, atsakomybė už juos reglamentuojama Baudžiamojo kodekso normų, tokie veiksmai konstatuotini Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įstatyme, taip pat ir CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kurie apdovanotojo veiksmai apdovanotojo laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, yra sudarytas tarp motinos ir dukters. Taigi, moralinės giminaičių pareigos suponuoja tarpusavio pagarbą, pagal galimybes – savitarpio paramą ir globą. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė naudojo prieš ieškovė psichologinį ar fizinį smurtą, žemino jos orumą, nėra jokių duomenų apie atsakovės veiksmus, kurie galėtų būti laikomi griežtai smerktinais geros moralės požiūriu (CPK 178 str.). Aplinkybė, jog atsakovė keldino trečiąjį asmenį iš ginčo buto, tokių veiksmų neįrodo (CPK 178 str.).
Ieškovė ginčija 2019-08-03 dovanojimo sutartį kaip išvestinį sandorį. Konstatuotina, jog 2019-08-03 dovanojimo sutartimi atsakovė padovanojo visą ginčo butą R. Č.. Vertinant šį sandorį, teismas sprendžia, jog jis neturi teisinio priežastinio ryšio su ankstesniu 2003-06-30 dovanojimo sandoriu, laikytinas savarankišku, todėl negali būti vertinamas kaip išvestinis. Ieškovė nenurodė jokių minėto sandorio negaliojimo pagrindų, išskyrus sandorių sąsajumą. Nenustačius 2019-08-03 sandorio išvestinumo, ir ieškovei neįrodinėjant jokių savarankiškų jo negaliojimo pagrindų, nėra pagrindo pripažinti jį negaliojančiu (CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl 2019-08-03 sandorio negaliojimo yra atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktų į bylą pažymų nustatyta, kad atsakovei suteikta teisinių paslaugų už bendrą 373,16 Eur sumą, trečiajam asmeniui (atsakovės pusėje) R. Č. suteikta teisinių paslaugų už bendrą 242,72 Eur sumą, trečiasis asmuo R. Č. taip pat patyrė 100,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgaint į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., iš ieškovės valstybės naudai priteistina 615,88 Eur (373,16 Eur + 242,72 Eur) išlaidų už atsakovei ir trečiajam asmeniui R. Č. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Trečiajam asmeniui R. Č. iš ieškovės priteistina 100,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė G. O., vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. sausio 10 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 8.1 (TP-2)-20-T-4208-394 buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus advokato, advokato padėjėjo ir antstolio išlaidas, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš ieškovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270, 271 str., 279 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti trečiajam asmeniui R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės G. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo ieškovės G. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 615,88 Eur (šešis šimtus penkiolika eurų 88 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 ir LT74 4010 0510 0132 4763 - Luminor banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.