- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-04
- Bylos Nr.
- B2-1573-826/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00590-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Pareiškėjas
- UAB „BTS Vilnius“
- Atsakovas
- UAB „Varonis“
- Kategorijos
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant M. P., dalyvaujant pareiškėjo UAB „BTS Vilnius“ atstovei advokatei E. R., atsakovo UAB „Varonis“ atstovui advokatui L. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „BTS Vilnius“ ieškinį atsakovui UAB „Varonis“ dėl bankroto bylos iškėlimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2014-09-15 pareiškė atsakovui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė, kad atsakovas yra skolingas pareiškėjui 7068,78 Lt už suteiktas automobilio remonto paslaugas. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl skolos grąžinimo, įspėjo, kad negrąžinus skolą, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau skola nėra grąžinta. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra atsakovo kreditorius, ši skola susidarė už pareiškėjo suteiktas atsakovui paslaugas, todėl vadovaujantis ĮBĮ 3 str., 7 p., 5 str. 1 d. 1 p., pareiškėjas turi teisę reikšti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas su pareiškėju nesusiekė, todėl yra pagrindas manyti, kad jis yra nemokus. Iškėlus bankroto bylą, atsakovo bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „V. L.“.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad atsakovas nesumoka pareiškėjui už suteiktas automobilio remonto paslaugas ne dėl to, kad neturi lėšų, tačiau dėl to, kad nesutinka su atliktų darbų kiekiais, dalis darbų buvo atlikta be atsakovo sutikimo. Atsakovas prašė pareiškėjo pataisyti sąskaitas, eliminuojant neužsakytus darbus, patikslinti darbų bei panaudotų medžiagų kiekius, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Nurodė, kad atsakovas dirba pelningai, 2013 metais bendrovė gavo 496196,00 Lt pajamų, iš kurių uždirbo 107089 Lt grynojo pelno, per 2014 metus iki rugpjūčio 31 d. bendrovė uždirbo 214027,00 Lt pajamų, iš kurių pelnas prieš apmokestinimą sudaro 92093,00 Lt. 2014-08-31 atsakovo balanse įrašyto turto vertė yra 1114385,00 Lt, įmonės ilgalaikis turtas sudarė 353717,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 201585,00 Lt. Atsakovo nuomone, jis neatitinka ĮBĮ 2 str. 8 d. numatytų nemokumo kriterijų. Papildomai nurodė, kad atsakovas neturi pradelstų skolų darbuotojams, niekam nėra įkeitęs savo turto. Prašė skirti 10000,00 Lt baudą pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios sumos skiriant atsakovui. Papildomai pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 6200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2500,00 Lt už atsiliepimo į pareiškimą parengimą ir konsultacijos šioje byloje, 1700,00 Lt už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimą ir konsultacijas, 2000,00 Lt už atstovavimą teismo posėdyje ir kelionės į Klaipėdos apygardos teismą išlaidas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo palaikė, prašė atsakovui iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovo finansinė padėtis yra neaiški, nes jo pateikto balanso negalima patikrinti, jis nebuvo išviešinamas, nebuvo teikiamas juridinių asmenų registrui. Pareiškėjas neturi galimybės išsiieškoti skolos iš atsakovo, pagal teismo įsakymą kreipėsi į antstolį, tačiau išsiieškoti skolos negali.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad šioje byloje pareiškėjas siekia ne iškelti atsakovui bankroto bylą, tačiau išsiieškoti skolą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į antstolį ir nebuvo galimas skolos išieškojimas. Prie atsiliepimo į pareiškimą pateikti 2013 metų ir 2014 metų rugpjūčio mėnesio balansai patvirtina, kad atsakovas yra mokus, atsakovo pelningumą patvirtina VMI 2014 metais pateikta pelno mokesčių deklaracija. Per vienerius metus mokėtinos atsakovo sumos sudaro 20 proc. turto vertės. Ši suma jokiais būdais neįtakoja atsakovo mokumo. Su atsiliepimu į pareiškimą buvo pateikti duomenys apie atsakovo ilgalaikį turtą. Prašė bankroto bylos atsakovui nekelti ir skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Atsisakytina kelti bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi ir neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas - tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.).
Pagal pateiktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovas yra mokus. Pagal pateiktą 2014 m. rugpjūčio 31 d. balansą atsakovo visas turtas sudaro 1114385,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 201585 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 515457 Lt. Atsakovas per 2013 m. mokestinį laikotarpį uždirbo 125636 Lt pelno, per 2014 m. mokestinį laikotarpį (iki 2014-08-31) uždirbo 92093 Lt pelno. Byloje nėra duomenų, kad balanse nurodyti duomenys būtų neteisingi. Taigi akivaizdu, kad atsakovo įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Byloje taip pat nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad įmonė laiku neatsiskaito su darbuotojais. Atsakovo vadovas taip pat nėra viešai paskelbęs ar kitaip pranešęs kreditoriams, kad negali su jais atsiskaityti ir neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, kad jai kelia abejonių atsakovo balanse nurodyti duomenys, prašė išreikalauti iš atsakovo duomenis apie jo pradelstus mokėjimus, sąskaitas bankuose, teigė, kad po teismo įsakymo priėmimo ir įsiteisėjimo, negali išsiieškoti skolos iš atsakovo. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo kaip reikalavimų pagrindu (CPK 15 str.). LITEKO sistemos duomenimis, 2014-09-08 įsiteisėjo teismo įsakymas civilinėje byloje L2-1793/838/2014, kurioje pareiškėjui iš atsakovo buvo priteista 7068,78 Lt skola, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Nors pareiškėjo atstovė nurodė, kad kreipėsi į antstolį dėl šios skolos išieškojimo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to paminėtoje civilinėje byloje 2014-07-17 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto areštas pareikšto reikalavimo ribose. Pareiškėjo atstovė teismui įrodymų, kad kreipėsi į antstolį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir antstolis negalėjo teismo nutarties įvykdyti, nes nerado turto, taip pat nepateikė, byloje esantys 2014-10-31 mokėjimo nurodymai iš atsakovo sąskaitos 6200,00 Lt sumai patvirtina, kad atsakovas savo sąskaitoje turi piniginių lėšų, iš kurių gali vykdyti mokėjimus.
Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovas yra mokus, todėl atsisakytina iškelti jam bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punktas).
Dėl baudos skyrimo pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Atsakovas prašo pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (dėl nepagrįsto ieškinio pateikimą) skirti 10 000 Lt baudą, 50 proc. šios sumos skiriant atsakovui. CPK 95 str. 1 d. nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi, piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t.y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 str. 2 d. įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
Atsakovo nurodytas argumentas, kad pareiškėjas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį savaime negali būti piktnaudžiavimo teise patvirtinimas. Kadangi kiekvienas asmuo pasirenka savo galimai pažeistų teisių ir interesų būdą (CK 1.138 str., CPK 5 str.), o pareikštų reikalavimų pagrįstumas įvertinamas tik teismui išnagrinėjus ginčą ir bylą iš esmės ((duomenys neskelbtini) str., 365 str.). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, teikdamas pareiškimą, realizavo savo teisę, kad būtų apgintos galimai pažeistos jo teisės ar interesai, įrodymų, kad jis žinojo apie atsakovo finansinę padėtį nėra (CPK 5 str.1 d. ). Priešingai, iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į atsakovą su raginimu sumokėti įsiskolinimą (b. l. 11 - 19), tačiau atsakovas nereagavo ir jokio atsakymo nepateikė. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas pateikė užsakymą Nr.200 (b. l. 7-10), todėl teisinga teigti, jog šios sutarties pagrindu šalys susitarė dėl tarpusavio teisių ir pareigų, t.y. sukūrė tarpusavio prievolinius teisinius santykius. Taigi esant šioms aplinkybėms, negalima teigti, jog pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir pateikė nepagrįstą ieškinį, todėl prašymas skirti baudą atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
Šioje byloje netenkintas pareiškėjo prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo ir netenkintas atsakovo prašymas dėl baudos pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, todėl konstatuotina, kad turėtų būti atlygintina po 50 proc. tiek pareiškėjo, tiek atsakovo bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas duomenų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas. Atsakovas pateikė įrodymus apie 6200,00 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2500,00 Lt už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir konsultacijos šioje byloje, 1700,00 Lt už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimą ir konsultacijas, 2000,00 Lt už atstovavimą teismo posėdyje ir kelionės į Klaipėdos apygardos teismą išlaidas.
Teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius ir šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
Įvertinus Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų mastą ir pobūdį, jų darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą ir apimtį, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas mažinti prašomas priteisti atsakovo atstovo atstovavimo teisme išlaidas: už atsiliepimo į pareiškimą parengimą, vadovaujantis rekomendacijų 8.2 p. priteistina 1250,00 Lt (2500/2), už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą, vadovaujantis rekomendacijų 8.15 p. priteistina 257,50 Lt (515 (1700 Lt suma mažintina iki maksimalaus priteistino dydžio)/2), už atstovavimą Klaipėdos apygardos teisme 1 val. pagal rekomendacijų 8.18 p. – 77,25 Lt (154,50/2). Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad atsakovo atstovas vyko į teismo posėdį iš Vilniaus į Klaipėdą nesudaro pagrindo didinti bylinėjimosi išlaidų dydžio už atstovavimą teismo posėdžio metu, nes ne pareiškėjas, o atsakovas, sudaręs atstovavimo sutartį su atstovu ir žinodamas, kad atstovui teks vykti į teismo posėdį kitame mieste, turi prisiimti dėl padidėjusias bylinėjimosi išlaidų susijusias pasekmes. Iš viso atsakovui iš pareiškėjo priteistina 1584,75 Lt bylinėjimosi išlaidų (1250,00 Lt + 257,50 Lt + 77,25 Lt).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, 2 straipsnio 8 punktu, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais
nutaria:
atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Varonis“.
Prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjui atmesti.
Iš pareiškėjo UAB „BTS Vilnius“ atsakovui UAB „Varonis“ priteisti 1584,75 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis Lt 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutarties kopijas išsiųsti Juridinių asmenų registrui ir Įmonių bankroto valdymo departamentui prie LR ūkio ministerijos.
Nutartį per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.