- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-08-16
- Bylos Nr.
- 2-485-880/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00397-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- R. M.-M, R. M.
- Trečiasis asmuo
- M. A.
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
- 32.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M.- M. ieškinį atsakovui A. A. dėl išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2002 m. vasario 25 d. teismo sprendimu dukros M. A. išlaikymui priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Ji nurodė, kad būnant su atsakovu santuokoje, 1997 m. sausio 14 d. jiems gimė dukra M. A.. 2002 m. vasario 25 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu dukros išlaikymui buvo priteistas 250 Lt dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Nuo to laiko praėjo 8 metai, dukros poreikiai išaugo, pasikeitė jos ir atsakovo turtinė padėtis, ekonominė situacija šalyje, 2002 m. vasario 25 d. teismo sprendimu priteisto 250 Lt dydžio išlaikymo vaikui nepakanka, todėl prašo jį padidinti.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (b.l. 30, 32). Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 34).
Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė tenkinti ieškovės ieškinį dėl M. A. išlaikymo padidinimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal šio straipsnio 6 dalį tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šios konstitucinės normos yra detalizuotos CK trečiosios knygos straipsniuose, reglamentuojančiuose tėvų valdžios turinį (3.155 straipsnis), tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (3.192 straipsnis), išlaikymo priteisimą (3.194 straipsnis), išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą (3.201 straipsnis) ir kt. CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visos šios įstatymo nuostatos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir sudaro vientisą sistemą, užtikrinančią harmoningą vaiko asmenybės raidą. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).
Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.).
Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).
Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl nepilnametei dukrai iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškinį motyvuodama padidėjusiais dukros poreikiais ir pasikeitusia jos ir atsakovo turtine padėtimi. Byloje nustatyta, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 25 d. sprendimu iš atsakovo dukros M. A. išlaikymui priteista po 250 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Pažymėtina, kad tokio dydžio išlaikymas buvo priteistas tuomet, kai M. A. buvo penkeri metai. Tokio amžiaus vaikui tokio dydžio išlaikymas buvo pakankamas. Šiuo metu M. A. keturiolika metų, todėl akivaizdu, kad toko amžiaus mergaitės poreikiai akivaizdžiai didesni nei penkerių metų vaiko ir ateityje tik didės. Ieškovė nurodė, kad nuo rugsėjo mėnesio duktė mokysis Vilniuje, todėl išlaidos dukros išlaikymui padidės. Byloje nustatyta, kad ieškovės gaunamos mėnesio pajamos sudaro 3800 Lt (b.l. 14), ji turi nekilnojamojo turto (b.l. 9-13). Atsakovas dirba dviejose įmonėse bei vykdo individualią veiklą (b.l. 25-26). Nors dviejose darbovietėse atsakovo gaunamos pajamos sudaro 300 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių, tačiau nėra aišku kokias pajamas atsakovas gauna iš individualios veiklos, be to, atsakovas yra jaunas darbingo amžiaus vyras, todėl turi dėti visas pastangas dirbti ir uždirbti tiek, kad galėtų prisidėti prie dukros išlaikymo taip, kad jai būtų užtikrintos sąlygos augti ir vystytis. Priteisiant vaikams išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytas Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (LAT CBS nutartis c.b. Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13- 22). Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 sausio 1 d. patvirtinta minimalioji mėnesinė alga - 800 litų. Byloje nenustatyta, kad atsakovas turėtų darbingumo apribojimų ir nėra duomenų apie atsakovo turimą turtą. Ieškovė nurodė, kad dukros išlaikymui per mėnesį reikia skirti apie 1000 Lt (maistui, drabužiams ir avalynei, higienos reikmenims, sveikatos priežiūrai, mokyklinėms reikmėms, laisvalaikiui, komunalinėms paslaugoms, vasaros stovykloms ir pan.). Ieškovės teigimu, kad didesne dalimi prie dukros išlaikymo prisideda ji pati, todėl iš atsakovo prašo priteisti mažesnę dalį, t.y. 450 Lt per mėnesį. Teismas sutinka, kad atsižvelgiant į mergaitės amžių, poreikius, tėvų turtinę padėtį, tokio dydžio išlaikymas atitiktų vaiko interesus ir yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai, todėl išlaikymo dydis keistinas ir priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos.
Tačiau netenkintinas ieškovės ieškinio reikalavimas pakeistą išlaikymą pradėti skaičiuoti keturis mėnesius iki ieškinio padavimo, nes teisė prašyti priteisti padidintą išlaikymą atsiranda tik nuo ieškinio padavimo dienos.
CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovė už ieškinio parengimą sumokėjo 195 Lt, todėl šios išlaidos ieškovės naudai priteistinos iš atsakovo.
Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 2 p., ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, todėl 72 Lt žyminis mokestis valstybės naudai priteistinas iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo valstybės naudai priteistini ir 10,64 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 282 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti 2002 m. vasario 25 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. A. a.k. (duomenys neskelbtini), dukros M. A., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Padidintą išlaikymą skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2011 m. gegužės 26 d.
Išlaikymui skiriamas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei R. M.- M..
Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. A. R. M.- M. 195 Lt išlaidų, patirtų dėl ieškinio rengimo.
Priteisti iš A. A. valstybei 72 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista ir 10,64 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.