Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę - laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., mokytis arba dirbti;

2) Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pakeistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nuosprendis: pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, ir paskirta auklėjamoji poveikio priemonė – įspėjimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, bausmės, paskirtos nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, ir auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir tęsti mokslą;

4) Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme, galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo; į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nuosprendį;

11) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrintos ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pakeistas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis: pripažinta L. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru nukentėjusiesiems atlygino turtinę žalą (bausmę atlikęs);

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus: 1) tęsti darbą, o darbo netekus - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 5) per du mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą 145,08 eurų turtinę žalą; 6) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

-Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartimi nutarta panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti L. F. atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. F. 2023 m. lapkričio 22 d., apie 19.20 val., bute, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sutuoktine A. F. metu, nukentėjusiajai A. F. išbėgus iš buto į namo laiptinę, rankomis sugriebė A. F. už plaukų, įsitempė ją atgal į butą, ir ten sudavė jai kumščiu vieną smūgį į juosmens-stuburo sritį bei vieną smūgį kumščiu į smilkinio sritį, tokiu būdu sukėlė sutuoktinei A. F. fizinį skausmą ir padarė muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais L. F. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, L. F. 2024 m. vasario 11 d., apie 10.24 val., atvykęs prie A. F. gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini), įėjęs į butą, ieškojo A. F., tačiau neradęs, šakute subadė jiems abiem nuosavybės teise priklausantį televizorių „Samsung“, tokiais savo veiksmais sistemingai baugino nukentėjusiąją, naudodamas psichinę prievartą, ir ji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Šiais savo veiksmais L. F. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. F. savo kaltę pripažino visiškai dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir nurodė, kad 2023 m. lapkričio 22 d., apie 19.20 val., grįžo po darbo namo, žmona su savo vaiku ir pusbroliu gėrė. Jis telefonu pasikalbėjo su socialine darbuotoja, pasakė, kad jie neateis į suplanuotą susitikimą. Dėl to labai supyko ant žmonos. Klausė žmonos, kodėl ji nenuėjo pas socialinę darbuotoją, nes buvo sutarę su socialine darbuotoja susitikimą 7 val. vakare. Mano, jog žmona tyčia nevažiavo. Tą dieną turėjo vykti kartu su A.. Tačiau žmona pasakė, kad negalėjo važiuoti, nes yra pavargusi. Tada jis išgėrė. Dar pirko degtinės, bet jos negėrė. Grįžęs namo paklausė kodėl ji nebuvo pas socialinę darbuotoją. Ji norėjo nuslėpti įvykius dėl vaiko. Tada jis ją aprėkė. Gali būti, kad vartojo keiksmažodžius. Ji išbėgo į koridorių kviesti policijos. Pasakė jai ką ji daro, nes yra užstatas duotas, atims pinigus. Ji iškvietė policiją, o jis žmonai pasakė eiti į vidų. Stūmė žmoną į vidų, į butą, o ji specialiai su galva trenkėsi į sieną. Pripažino, kad trenkė jai. „(duomenys neskelbtini)“, jos pusbrolis, miegojo. Ji specialiai pradėjo rėkti. Galėjo būti, kad paėmė ją už plaukų. Jis ją apkabino, nes ji prasiskėlė galvą koridoriuje. Gal galėjo suduoti į nugarą. Pripažino, kad trenkė į smilkinį ir gąsdino žmoną. Žinutes rašė išgėręs. Pažymėjo, kad jie su žmona dirba viename objekte, eina kartu valgyti. Ji pažada duoti vaiką, bet paskui neduoda. Tai jį labai supykdo. Teismas liepė nesiartinti prie jos, bet jis pas žmona miegojo, o ji pas jį lankydavosi. Turėjo kelis numerius. Sutuoktinės numeris (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ galėtų būti jo numeris, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, numeriai galėjo būti sesės ar draugo. <...> Jo sesė R. F.. Sutuoktinei jis rašė iš jos „Facebook“ paskyros. Namie buvo du televizoriai, jis nupirko televizorių, buvo brangus televizorius, pas ją buvo senas, pasakė jai, kad duotų jam nors seną televizorių, jog turėtų namie. Sakė žmonai, kad jeigu ji neduos vaiko, jis sudaužys televizorių. Užėjęs į butą, rado girtą jos pusbrolį. A. tada buvo pas savo draugę, kuri yra negeros reputacijos. Jis tyčia būdamas piktas paėmė šakutę ir sudaužė televizorių. Televizorius buvo kambaryje, o šakutė buvo prie televizoriaus. Tada jai paskambino iš pusbrolio, ji pakėlė ragelį ir iškvietė policiją. Pusbrolis girtas buvo, jis su juo bendravo. Pažymėjo, kad pamilo tą moterį, bet jos vaikas nuo pirmų dienų nedavė jiems gyventi.

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimos A. F. el. paštu pateiktos grasinančio pobūdžio žinutės. Atidarius rinkmeną pavadinimu „Screenshot_20240211_161232_Messages“ matomas tekstinis susirašinėjimas su tel. Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Žinučių data nenurodyta, rinkmenos lango viršuje matomas užrašas „Vakar 21:03“, „Isipisiniek ryt tikrai gausi į galva patc ateisiu tiesei pas tave“, „teisiai gausi į dantis kuloku nezaisiu“, „isipisiniesi klausiu“, „jei taip ikrisiu su visais langais tada siendiena pas tave“, „Pazadu“; Atidarius rinkmeną pavadinimu „Screenshot_20240211_161305_Messages“ matomas tekstinis susirašinėjimas su tel. Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Žinučių data nenurodyta, žinutėse nurodytas toks grasinančio pobūdžio turinys : „kad visa likusi gyvenima vergtom nori taip kad butu gerai“, „Tau patinka labai verkti jo gerai galiesi stiprei verkti labai“, „prisizaisi pazadu sukaupu nubausiu jei taip isipisinieji“ „verksi labai stiprei suka“; Atidarius rinkmeną pavadinimu „Screenshot_20240211_161313_Messages“ matomas tekstinis susirašinėjimas su tel. Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Analogiškas tekstas kaip ir „Screenshot_20240211_161305_Messages“; Atidarius rinkmeną pavadinimu „Screenshot_20240211_161331_Messages“ matomas tekstinis susirašinėjimas su tel. Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Žinučių data nenurodyta, žinutėse nurodytas toks grasinančio pobūdžio turinys: „jei taip isipisiniesi vergsi kruvunom asarom tada pazadu tau“, „ Prasaiai gauti labai stiprei pati“, „pazadu uz tavo isipis..mus tave musiu stiprei“; Atidarius rinkmeną pavadinimu „Screenshot_20240211_161339_Messages“ matomas tekstinis susirašinėjimas su tel. Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Žinučių data nenurodyta, žinutėse nurodytas toks grasinančio pobūdžio turinys : „ Nu as tau paridisiuble (duomenys neskelbtini) mirs suka“; Atidarius rinkmeną pavadinimu „Screenshot_20240211_161347_Messages“ matomas tekstinis susirašinėjimas su tel. Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Žinučių data nenurodyta, žinutėse nurodytas toks grasinančio pobūdžio turinys: „parodisiu kaip (duomenys neskelbtini) mirs suka“, „paimsiu ir visus nubausiu“; Atidarius rinkmeną pavadinimu „Screenshot_20240211_161355_Messages“ matomas tekstinis susirašinėjimas su tel. Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Žinučių data nenurodyta, žinutėse nurodytas toks grasinančio pobūdžio turinys: „(duomenys neskelbtini) mirs prie tavo akiu“, „ Nekelk nes no siandiena verksi kruvinom asarom pazadu tau tikrai“, „tu mane provakoji taip kad as tave subadiciau“; Atidarius rinkmeną pavadinimu „Screenshot_20240211_161402_Messages“ matomas tekstinis susirašinėjimas su tel. Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Žinučių data nenurodyta, žinutėse nurodytas toks grasinančio pobūdžio turinys :„nu tu kauksi suka“, „nenori grazei bus blogai labai“, „Ustat danttis kainios“; Atidarius rinkmeną pavadinimu „Screenshot_20240211_161408_Messages“ matomas tekstinis susirašinėjimas su tel. Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Žinučių data nenurodyta, žinutėse nurodytas toks grasinančio pobūdžio turinys: „nenori grazei bus blogai labai“, „ustat danttis kainios“, „(duomenys neskelbtini)“; Atidarius rinkmeną pavadinimu „Screenshot_20240211_161434_Messages_Messages“ matomas tekstinis susirašinėjimas su tel. Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Žinučių data nenurodyta, žinutėse nurodytas toks grasinančio pobūdžio turinys: „nu tu ziurek iki pirmdenio tau galva labi stipreiskaudues gal net sendien“, „skaudes tau labai stiprei galva“ „kaip ir us plauku tave pesios“, „As patc lcnai sutiksiu tave ir stiprei suspardisiu“; Atidarius rinkmeną pavadinimu „Screenshot_20240211_162015_Messages“ matomas tekstinis susirašinėjimas su tel. Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Žinučių data nenurodyta, žinutėse nurodytas toks grasinančio pobūdžio turinys :„ isipisiniek ryt tikrai gausi į galva patc ateisiu tiesei pas tave“, „ tiesei gausi į dantis is kuloku nezaisiu“, „jei taip ikrisiu su visais langais tada sendiena pas tave“; Atidarius rinkmeną pavadinimu „Screenshot_20240211_162015_Messages“ matomas tekstinis susirašinėjimas su tel. Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Žinučių data nenurodyta, žinutėse nurodytas toks grasinančio pobūdžio turinys: „ok suspardysiu tave sendiena“ „Tau pasakiau isipisiniek kol kauksi stiprei labai send“, „ nenorejai graziai bus blogai“; Atidarius rinkmeną pavadinimu „Screenshot_20240411_131539_Messages“ matomas tekstinis susirašinėjimas su tel. Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Žinučių data nenurodyta, žinutėse nurodytas toks grasinančio pobūdžio turinys: „tu zinaikadarai neverk paskiau sakau“; Atidarius rinkmeną pavadinimu „Screenshot_20240411_133601_Messenger“ matomas tekstinis susirašinėjimas galimai socialiniame tinkle su adresatu „(duomenys neskelbtini)“ „tau zertva nuplesiu plaukus“. Rinkmenose „Screenshot_20240411_131546_Messages“ „Screenshot_20240411_131559_Messages grasinančio pobūdžio žinučių neaptikta (t. 1, b. l. 142-144).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. sausio 31 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad L. F. sirgtų (duomenys neskelbtini) L. F. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 2, b. l. 156).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą (tarp jų – kaltinamojo paaiškinimus teisme, nukentėjusiosios bei liudytojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kitų objektų apžiūros protokolų duomenis, specialisto išvadas, BIRT žiūryklių duomenis bei kitus aukščiau nurodytus duomenis) konstatuoja, kad kaltinamojo L. F. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. sukėlus sutuoktinei A. F. fizinį skausmą ir padarant muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje – nežymų sveikatos sutrikdymą, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis L. F. viso proceso metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, jo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2023 m. lapkričio 22 d., apie 19.20 val., grįžo po darbo namo, žmona su savo vaiku ir pusbroliu gėrė. <...> Grįžęs namo paklausė kodėl žmona nebuvo pas socialinę darbuotoją. Tada jis ją aprėkė <...>. Ji iškvietė policiją, o jis žmonai pasakė eiti į vidų. Stūmė žmoną į vidų, į butą, o ji specialiai su galva trenkėsi į sieną. Pripažino, kad trenkė jai. Ji specialiai pradėjo rėkti. Galėjo būti, kad paėmė ją už plaukų. Jis ją apkabino, nes ji prasiskėlė galvą koridoriuje. Pripažino, kad galėjo suduoti į nugarą, bei kad trenkė į smilkinį ir gąsdino. Tokie kaltinamojo parodymai iš dalies atitinka ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nors kaltinamasis iš pradžių teigė, kad nukentėjusioji pati prasiskėlė galvą koridoriuje, tačiau atsakydamas į teismo klausimus nurodė, kad jis trenkė žmonai į smilkinio sritį.

Teismas palyginęs kaltinamojo L. F. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, bei nukentėjusiosios A. F. ir liudytojo H. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tarpusavyje bei sugretinęs su kitais bylos įrodymais sprendžia, jog kaltinamojo parodymus patvirtina ir šių asmenų parodymai.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. F. nuosekliai parodė įvykio aplinkybes. Pasak nukentėjusiosios, apklausiamos iškart po įvykio, jai išėjus laiptinę ieškoti pagalbos, kaltinamasis abiem rankom ją paėmė už plaukų ir tempė į butą; bute su ranka trenkė jai į stuburo sritį bei vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė jai į dešinės pusės smilkinio sritį, o palietusi skaudamą vietą, pamatė, kad jos ranka kruvina (t. 1, b. l. 45-47). Taigi teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais, nes šie parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs, be to, juos patvirtina kitų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma. Be to, analogiškas įvykio aplinkybes galima matyti ir liudytojo H. U. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose – išėjus į laiptinę išgirdo moterišką klyksmą, pamatė kaimynę įsikibusią į turėklus; vyras sugriebęs ją už plaukų įsitempė ją į butą; liudytojas išgirdo iš buto moters šauksmą (t. 1, b. l. 70-71). Tai, kad nukentėjusioji A. F. juto fizinį skausmą bei jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 24 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 75-77).

Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, apklausiami nurodė, kad jie yra susituokę. Nors šiuo metu yra pradėtas skyrybų procesas, tačiau kaltinime nurodytu laiku jie buvo vyras ir žmona, kartu gyveno kaltinime nurodytu adresu, turi bendrą vaiką, vedė bendrą ūkį, taigi atitinkamai BK 248 straipsnio 1 dalies prasme jie laikytini šeimos nariais, todėl veika kvalifikuotina kaip padaryta artimoje aplinkoje.

Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad L. F. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu, nukentėjusiajai išbėgus iš buto į namo laiptinę, rankomis sugriebė A. F. už plaukų, įsitempė ją atgal į butą, ir ten sudavė jai kumščiu vieną smūgį į juosmens-stuburo sritį bei vieną smūgį kumščiu į smilkinio sritį, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, kas pasireiškė muštine žaizda galvos plaukuotoje dalyje bei sukėlė fizinį skausmą, todėl, teismo manymu, kaltinamojo L. F. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį tinkamai, o kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kito žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingą kito žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą. Taigi, šioje normoje įtvirtintos kelios alternatyvios nusikaltimo sudėtys ir bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo ar sistemingo bauginimo veiką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sistemingas žmogaus bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis. Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais, kurie turi būti išsakyti konkrečiam asmeniui ir būti realūs, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-94/2013).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą (tarp jų – kaltinamojo paaiškinimus teisme, nukentėjusiosios bei liudytojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kitų objektų apžiūros protokolų duomenis, BIRT žiūryklės duomenis bei kitus aukščiau nurodytus duomenis) konstatuoja, kad kaltinamojo L. F. kaltė, padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. naudojant psichinę prievartą sistemingai bauginus nukentėjusiąją A. F., visiškai įrodyta.

Kaltinamasis L. F. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė analogiškas aplinkybes su jam inkriminuojamu nusikaltimu. Pažymėjo, kad grasinančias žinutes rašydavo išgėręs. <...> Turėjo kelis numerius. <...> taip pat rašė iš sesės „Facebook“ paskyros. <...> Atėjo į namus ir pasakė, kad jeigu neduos vaiko, sudaužys televizorių. Vėliau jis tyčia būdamas piktas paėmė šakutę ir sudaužė televizorių. Televizorius buvo kambaryje, o šakutė buvo prie televizoriaus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis pradėjo jai siųsti garsinančio pobūdžio žinutes, kuriose nurodyti grasinimai iš vyro pusės yra realūs, kadangi vyras prieš ją anksčiau fiziškai smurtavo. Bijojo, kad vyras, ją sutikęs, gali sužaloti, nes 2024 m. vasario 11 d., apie 15.08 val., jis buvo atėjęs pas ją į namus ir paėmęs šakutę subadė televizorių (t. 1, b. l. 95-98). Tokius nukentėjusiosios parodymus detalizuoja bei patvirtina policijos įvykių registro išrašas, iš kurio matyti, kad 2024 m. vasario 11 d., 15.03 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos pranešimas – pranešėjos vyras L. F. sudargė (aut. pastaba - sudarkė) su šakute televizorių ir pasišalino, namuose jo nėra. Grasino, pranešėja bijo (t. 1, b. l. 85). Nukentėjusiosios parodymus apie grasinimus bei sugadintą televizorių jai nesant namuose, patvirtina BPC garso įrašas ir kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog apžiūros objektai yra garso įrašai, kuriuose užfiksuoti pokalbių su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi turinys, o jame nukentėjusiosios žodžiai „jai nesant, jos vyras atėjo namo ir sudaužė televizorių <...>. Pažymėjo, kad ji negali dabar rodytis prie namų, nes vyras ją „sudaužys“ (t. 1, b. l. 135-138). Be to, iš apžiūros protokolo, matyti, kad buvo apžiūrimos A. F. pateiktos grasinančio pobūdžio žinutės, kurios buvo siųstos kaltinamojo L. F. („gausi į galvą“; „gausi į dantis“, „nubausiu“, „verksi“, „gausi labai stipriai“, „mušiu tave“, „(duomenys neskelbtini) mirs“, „aš tave subadyčiau“, „nenori gražiai, bus blogai“, „kauksi tu“, „tau galva stipriai skaudės“, „nuplėšiu plaukus“).

Taigi, pirmiau paminėtas kaltinimo aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir objektyvūs bylos įrodymai bei nuosekli įvykio eiga. Teismo vertinimu, kaltinamojo grasinimo turinį sudarantys veiksmai, siųstų žinučių turinys ir jo elgesys rodo jo tyčią įbauginti nukentėjusiąją, sukelti jai stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių jo veiksmų atsiras neigiamos pasekmės. Žinučių siuntimo periodiškumas leidžia konstatuoti kaltinamojo bauginimo sistemiškumą, o aptartas žinučių turinys, vertinant visos bylos kontekstą, nukentėjusiosios, liudytojo parodymus, iki tol buvusius smurto atvejus, laikytinos pakankamomis pripažinti kaltinamąjį L. F. sistemingai bauginus nukentėjusiąją A. F..

Sprendžiant dėl grasinimo realumo, t. y. ar nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog kaltinamojo grasinimai gali būti įvykdyti, pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis yra linkęs smurtauti A. F. atžvilgiu (Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 27 d. priėmė nuosprendį, kuriuo L. F. pripažintas kaltu dėl žmonai A. F. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo), be to, šiame nuosprendyje aptarti 2024 m. vasario 11 d. įvykiai (kaltinamasis neradęs namuose A. F., subadė jiems abiem nuosavybės teise priklausantį televizorių). Taigi, minėti įrodymai leidžia spręsti, jog, nepriklausomai nuo to, ar kaltinamasis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, nukentėjusioji susiklosčiusioje situacijoje pagal kaltinamojo būseną, jo išsakytus žodžius ir visą grasinimų kontekstą turėjo pakankamą pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o L. F. norėjo sukelti būtent tokią nukentėjusiosios būseną.

Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į nuosprendyje išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad aptartų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pakankama daryti išvadą, jog L. F., kaltinime nurodytu laikotarpiu siuntė grasinančio pobūdžio tekstinius pranešimus nukentėjusiajai A. F. bei atvykęs ir ieškojęs nukentėjusiosios, o bute jos neradęs, šakute subadė televizorių, taigi tokiais savo veiksmais sistemingai baugino nukentėjusiąją, naudodamas psichinę prievartą, o nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Šiais veiksmais L. F. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Dėl skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Skirdamas bausmes kaltinamajam L. F., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi jas padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), be to, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant apsvaigus nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors baudžiamojoje byloje nėra alkotesterio rodmenų, patvirtinančių kaltinamojo neblaivumą, tačiau esančiame 2023 m. lapkričio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyti L. F. neblaivumo požymiai (sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, ėjo svirduliuodamas, tačiau pasitikrinti girtumą atsisakė) patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (t. 2, b. l. 1). Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tądien grįžo namo išgėręs.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius L. F. – jauno amžiaus, vedęs, turi vaiką, iki sulaikymo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 98), dirbo, anksčiau teistas (t. 2, b. l. 102-117), šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, per trejus metus baustas ne kartą administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 128-136), į priklausomybės ligų centrą nesikreipė (t. 2, b. l. 142), gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nustatytas – (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 145). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. sausio 31 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. F. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 2, b. l. 156).

Teismo vertinimu, pirmiau nurodytos L. F. asmenybę apibūdinančios aplinkybės rodo, kad jo priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nėra visiškai aiškiai atsitiktinis, jis pasikartojantis, nulemtas nesaikingo alkoholio vartojimo ir yra progresuojantis. Bylos medžiaga patvirtina, kad daromos nusikalstamos veikos palaipsniui sunkėjo ir darėsi vis pavojingesnės. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kaltinamajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu buvo išreikštas teismo pasitikėjimas atidedant bausmės vykdymą, tačiau kaltinamojo tai nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju poveikį jam gali padaryti tik su izoliavimu nuo visuomenės susijusios bausmių rūšys, o jų dydžiai nustatytini viršijantys skiriamų bausmių rūšių minimalius dydžius, tačiau neviršijantys šių bausmių rūšių vidurkių. Atitinkamai teismas sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina vienintelė numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. kaltinamajam skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo asmenybę ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos ar per švelnios bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos, jas iš dalies sudedant ir kaltinamajam L. F. paskirtina 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis L. F. prisipažino esantis kaltu, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajam L. F. skirtina galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam skirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Teismo nuomone, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta su minėtu nuosprendžiu paskirta galutine bausme, nes nagrinėjamas veikas L. F. padarė 2023 m. lapkričio 22 d. ir nuo 2023 m. gruodžio mėn. iki 2024 sausio 31 d., 2024 m. vasario 11 d., t. y. iki 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžio priėmimo. Esant šioms aplinkybėms, bausmės turi būti bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Veikos nesiskiria savo pavojingumu, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (9 mėnesiai), paskiriant L. F. galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje (šiuo metu 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte) nustatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4-699/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, paskirtos šiuo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo šiuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas L. F. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. lapkričio 22 d., 19.40 val. iki 2023 m. lapkričio 24 d. ,14.29 val., dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms (t. 1, b. l.7- 10).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitomi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai bei atlikta bausmės dalis iki šio nuosprendžio paskelbimo.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Šioje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 42,85 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl L. F. neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos, nukentėjusiajai A. F. teikiant gydymo paslaugas (t. 2, b. l. 179-182), kuris yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais ir tenkintinas visiškai: iš kaltinamojo civilinio ieškovo Vilniaus teritorinė ligonių kasos naudai priteistina 42,85 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.280 straipsnis, 6.283 straipsnio 1 dalis; CPK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 4 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-10880 dėl 321,25 Eur už L. F. gynusio advokato Algirdo Putnos darbo užmokestį.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Be to, L. F. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, ko pasėkoje, nedirba, dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu L. F. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, šios kardomosios priemonės tęsimas būtų netikslingas, todėl kardomoji priemonė paskelbus teismo nuosprendį, naikintina.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie 2 bylos tomo galinio viršelio prisegtame voke saugomas kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais paliktinas saugoti byloje. Kitų daiktų byloje nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. F. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti L. F. subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti L. F. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 9 mėnesius pridėti prie 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, ir L. F. paskirti galutinę subendrintą – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti L. F. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. lapkričio 22 d., 19.40 val. iki 2023 m. lapkričio 24 d., 14.29 val. (dvi dienos), dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant dviems laisvės atėmimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktos bausmės dalį iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

L. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui paskelbus – panaikinti.

Patenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš L. F. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 42,85 Eur (keturiasdešimt du eurus aštuoniasdešimt penkis euro centus) turtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (42,85 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (žala turi būti sumokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. LT 21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“; mokėjimo paskirtis: „Žala PSDF už A. F. gydymą“).

Iš L. F. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie antro bylos tomo galinio bylos viršelio prisegtame voke saugomą kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.