Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo konferencijos įrangą, išnagrinėjo R. R. skundą dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos specialisto A. G. 2021 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos specialisto A. G. 2021 m. vasario 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. R. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalyje skirta 30,00 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismui pateiktame skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėjas R. R. nurodė, kad jis psichotropinių medžiagų niekada nevartojo, jam per parą buvo atliekami du testai, kuris vienas iš jų buvo neigiamas, o kitas – teigiamas. Pareiškėjas nesupranta, kodėl atlikus testą apsvaigimui nustatyti, šis parodė, kad jis yra vartojęs psichotropines medžiagas, nors niekada, nei vartojo psichotropines medžiagas, nei buvo baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą. Pasak pareiškėjo, nors su 2021 m. vasario 4 d. Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta išvada pasirašytinai susipažino ir sutiko, tačiau tai padarė dėl to, kad testas buvo atliktas teisingai, pataisos pareigūnai jam paaiškino tikrinimo tvarką, parodė, kad testas yra galiojantis, nepažeistas. Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog R. R. vartojo psichiką veikiančias medžiagas, tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 (akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. vasario 3 d.) (toliau - Aprašas) 4 punktą suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą sudaro: 4.1. neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas; 4.2. tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį); 4.3. tiriamosios medžiagos paėmimas; 4.4. tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs); 4.5. tiriamosios medžiagos siuntimas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją ir tyrimo išvados gavimas; 4.6. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto surašymas.

Kaip nustatyta iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos - Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų T. P. ir S. D. 2021 m. vasario 4 d. tarnybinių pranešimų (b. l. 10-11), 2021 m. vasario 4 d., apie 22.12 val. prevenciškai buvo patikrintas R. R. greita tyrimo priemone (testu), kurios metu nustatyta, kad R. R. vartojo amfetaminą. R. R. sutiko su 2021 m. vasario 4 d. išvada dėl nustatyto apsvaigimo pasirašydamas apsvaigimo nustatymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nors pareiškėjas neatrodė apsvaigęs, tačiau kaip teismo posėdžio metu apklausti liudytojai T. P. ir S. D. paaiškino, R. R. greitos tyrimo priemonės (testas) buvo atliktas prevenciškai, nes R. R. buvo pasirinktinai patikrintas, kadangi pataisos pareigūnai per parą turi prevenciškai patikrinti apie 2-3 nuteistuosius. Taip pat paaiškino, kad nors R. R. ir išoriškai žiūrint neatrodė apsvaigęs, tačiau pripažįstant jį padarius pažeidimą buvo vadovaujamasi greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. R. nuo 2021 m. kovo 1 d. yra įtrauktas į sąrašą kaip asmuo vartojantis psichiką veikiančias medžiagas, atitinkamai pagal Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 31 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą programą (b. l. 43).

Aprašas (galiojantis nuo 2021 m. vasario 3 d.) detaliai reglamentuoja neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo tikrinimo procedūrą. Ją atliekant pildomas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas, kurio forma patvirtinta Aprašo 1- uoju priedu. Pagal Aprašo 8 punkto nuostatas ši procedūra pradedama pareigūnui žodžiu nuteistajam paaiškinus nesutikimo pasitikrinti dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo teisinius padarinius. Jei nuteistasis sutinka, kad būtų atliktas jo neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo patikrinimas, apie tai įrašoma Aprašo 1-uoju priedu patvirtintos formos akto pradžioje, jei nesutinka, jam kyla Aprašo 9 punkte (jei po supažindinimo su nesutikimo teisiniais padariniais suimtasis (nuteistasis) nesutinka, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, ir pasirašo akte, pripažįstama, kad jis vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas) numatyti padariniai – pripažįstama, kad nuteistasis vartojo alkoholį, psichiką veikiančias medžiagas.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto T. P. parašas 2021 m. vasario 4 d. Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutiko, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas (b. l. 12). Šias aplinkybes teismo posėdžio metu taip pat patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai T. P. ir S. D., kurių paaiškinimai sutampa su jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 10-11). Be to, tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu R. R. tvirtino, kad prieš parą, t. y. prieš 2021 m. vasario 4 d. jam buvo atliktas greitos tyrimo priemonės testas, kuriuo nustatyta, kad jis nėra vartojęs psichotropinių medžiagų, o atlikus antrą kartą testą buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra vartojęs amfetaminą, tačiau negali pasakyti, kaip tai galėjo nutikti. Tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtinti šiuos pareiškėjo teiginius. Be to, tokių aplinkybių nenurodė ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai T. P. ir S. D.. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad pataisos pareigūnai, konstatavę psichotropinių medžiagų vartojimą R. R., būtų nesilaikę greitojo testavimo priemonės naudojimo instrukcijos reikalavimų, ar kaip tai pažeidę apsvaigimo nustatymo tvarką, nustatytą 2008 m. sausio 28 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-20 patvirtintu „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašu“. Aprašo 15-uoju punktu nustatyta, kad tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui tik tuo atveju, jei suimtasis (nuteistasis) nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais, nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. R. tiek apsvaigimo nustatymo akte, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, jog su greitojo testo rezultatais (apsvaigimu) sutiko. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistojo apsvaigimo nustatymas buvo atliekamas pareigūno T. P., kuris yra išklausęs neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo kursus ir gavęs pažymėjimą, todėl turėjo teisę kontroliuoti ir nustatyti ar nuteistasis nevartojo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismo posėdžio metu T. P. paaiškino, kad pareiškėjui R. R. buvo išaiškinta greitos tyrimo priemonės (testo) atlikimo tvarka bei atsisakymo atlikti testą teisiniai padariniai, kaip numatyta Aprašo 8 punkte. Tai patvirtinto ir teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas R. R.. Nors tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu R. R. nurodė, kad jis prašė pataisos pareigūnų, jog jo tiriamoji medžiaga būtų siunčiama tolimesniems tyrimams atlikti, tačiau teismo posėdžio metu apklausti liudytojai T. P. ir S. D. paaiškino, kad tiriamoji medžiaga išsamesniems tyrimams atlikti yra siunčiama tuo atveju, jeigu nuteistasis pakankamai turėdamas sąskaitoje lėšų apmoka šios tiriamosios medžiagos ištyrimą. Tuo tarpu R. R. sąskaitoje lėšų nebuvo, todėl jo tiriamoji medžiaga į laboratoriją nebuvo išsiųsta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos nuteistųjų apsvaigimo nustatymo taisyklės, įtvirtintos Apraše, kadangi buvo išaiškinta testo atlikimo tvarka bei atsisakymo atlikti testą teisiniai padariniai, todėl pagrindo konstatuoti procedūrinių taisyklių pažeidimų nėra.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje surinkti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad 2021 m. vasario 4 d. R. R. be gydytojo paskyrimo buvo vartojęs narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, t. y. amfetaminą, tačiau teismo vertinimu, manytina, kad pareiškėjui R. R. paskirta nuobauda turi būti švelninama pritaikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas byloje nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-56-689/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-8-719/2019, 2AT-25-648/2019 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Vertinant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. Č., kuri yra (duomenys neskelbtini), nuteistąjį apibūdino vien teigiamai. Ji paaiškino, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra ruošiami dokumentai Lygtinio paleidimo komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam taikymo, R. R. nėra konfliktuojantis, jis yra mandagus, visada laikosi vidaus nustatytos tvarkos taisyklių. Taip pat paaiškino, kad nuteistasis anksčiau nebuvo baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą, nors laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2017 metų. Be to, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai T. P. ir S. D. patvirtino, kad R. R. tikrino pirmą kartą, anksčiau nebuvo jam atliekamas testas apsvaigimui nustatyti. Taip pat paaiškino, kad asmuo nebūtų paliekamas lengvojoje grupėje, jeigu yra užfiksuojamas apsvaigimo atvejis, tuo tarpu nagrinėjamu atveju R. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Teismas taip pat vertina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. R., administracinio nusižengimo nagrinėjimo institucijoje metu, pripažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 36 straipsnis), taip pat atsižvelgiama į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. R. anksčiau administracine tvarka nebaustas už analogiško pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalyje, padarymą (b. l. 14-16), kas laikytina, kad tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą.

Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus pažeidėjo asmenybę, nusižengimo pobūdį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. paskiriant švelnesnę nuobaudą negu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda – įspėjimą.

Todėl įvertinant tai, kas išdėstyta, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos specialisto A. G. 2021 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, R. R., už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, paskiriama nuobauda švelnesnė negu sankcijoje numatyta minimali bauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, teismas

nutaria:

R. R. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos specialisto A. G. 2021 m. vasario 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, R. R. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, paskirtą baudą – 30,00 Eur, pakeisti švelnesne nuobauda ir paskirti įspėjimą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijai.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.