Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-08-20 nutarimo K. N. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

K. N. apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliantas skunde pagrįstai nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas K. N. ad­ministracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė įstatymo reikalavimus ir bylą neteisėtai išna­gri­nėjo jam nedalyvaujant. ATPK 272 str. 1 d. nustatyta, jog administracinėn atsa­komybėn trau­kia­mas as­muo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pa­teikti įrodymus, pareikšti pra­šymus; <...>; apskųsti nutarimą byloje. Administracinio teisės pažei­dimo byla nagrinėjama dalyvaujant ad­mi­nistracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Šioje byloje nėra duomenų apie tai, kad K. N. buvo pranešta apie teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjamas klausimas dėl arešto atlikimo tvarkos pakeitimo. Taigi, nebuvo užtikrinta teisės aktuose reglamentuota jo procesinė teisė dalyvauti teismo posėdyje bei išreikšti savo nuo­mo­nę dėl nagrinėjamo klausimo.

Įvertinus tai, kad pakeitus arešto nuobaudos atlikimo tik poilsio dienomis tvarką į įprastinę, pasunkėja asmens padėtis, todėl būtina tinkamai įvertinti priežastis, dėl ko jis negalėjo atlikti jam paskirtą nuobaudą poilsio dienomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų neigiamų padarinių atsiradimas yra natūralus administracinės atsakomybės taikymo rezultatas, apie kurį asmenys yra įspė­jami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apylinkės teismas, išnagrinėdamas nuobaudos vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą nepranešęs pažeidėjui, padarė ATPK 272 str. pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas dėl aukščiau nurodytų trūkumų neturi galimybės patikrinti ir įvertinti apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisingumo ir pagrįstumo. Apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui K. N. pateikė rašytinius įrodymus apie jo nedarbingumą, tačiau skundą nagrinėjantis teismas nesvarsto klausimo, ar dėl savo sveikatos būklės asmuo tikrai negalėjo atlikti arešto nuobaudos paskirta tvarka.

Administraciniu areštu yra apribojama asmens laisvė, todėl jam turi būti garan­tuo­ja­mos teisės, numatytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. bei 6 str., o būtent inter alia asmeniškai ar per atstovą dalyvauti teismo posėdyje, žinoti, kada ir kur bylą, susijusią su laisvės apribojimu, nagrinėja teismas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad galimybė asmeniui asmeniškai ar per atstovą dalyvauti teisme, sprendžiant jo laisvės apribojimo klausimą, yra viena fundamentalių garantijų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1986 m. spalio 21 d. sprendimas byloje Sanchez - Reisse prieš Šveicariją, § 51), apie ką ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinės bylos Nr. N62-3152/2008, N444-3056/2008, N575-1439/2007, N62-5893/2008, N575-3807/2011).

Be to, apylinkės teismas neteisingai aptariamą klausimą išsprendė nutarimu. ATPK 287 str. 1 d. įtvirtinta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš tokių nutarimų: skirti administracinę nuobaudą; nutraukti bylą; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui). ATPK 23 ir 23¹ skirsniai reglamentuoja skundo dėl tokio galutinio nutarimo padavimą ir jo nagri­nė­ji­mą. Sistemiškai aiškinant ATPK 286 str., 287 str., 291 str. ir 295 str. matyti, kad nutarimas ad­mi­nis­tracinio teisės pažeidimo byloje yra tas procesinis dokumentas, kuriuo užbaigiama admi­nis­tra­ci­nio teisės pažeidimo teisena. ATPK nenustato, kokį procesinį dokumentą (nutartį ar nutarimą) turi pri­imti apylinkės teismas dėl prašymo pakeisti arešto nuobaudos atlikimo tvarką. Tai laikytina tei­sės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal analogiją taikant kitas teisės normas. Lietuvos Res­pu­bli­kos baudžiamojo proceso kodekso 29 str. ir 31 str. nustatyta, kad nutartis yra baudžiamojoje byloje pri­imtas teismo sprendimas, išskyrus nuosprendį ir teismo baudžiamąjį įsakymą, t. y. procesinius do­ku­mentus, kuriais byla išsprendžiama iš esmės. Iš to seka, kad nutartis yra toks procesinis do­ku­mentas, kuriuo byla pirmosios instancijos teisme nėra išsprendžiama iš esmės. Atsižvelgus į šias ap­linkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju išsprendęs klausimą dėl prašymo pakeisti arešto nuo­baudos atlikimo tvarką, apylinkės teismas turėjo priimti ne nutarimą, o nutartį. Tačiau iš­spren­dęs šį klausimą nutarimu, apylinkės teismas padarė tik formalų pažeidimą, nesudarantį teisinio pa­grin­do panaikinti iš esmės pagrįsto procesinio sprendimo. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-08-20 nutarimas naikinamas dėl aukščiau paminėtų procesinių teisės normų pažeidimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. N. skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-08-20 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.