- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- e2A-245-252/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00146-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo parketas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elpekas“
- Kategorijos
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo parketas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020-12-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3137-1065/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elpekas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pakruojo parketas“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl nuomos mokesčio, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Elpekas“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Pakruojo parketas“ 2 804 Eur žemės sklypo nuomos mokesčio, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sutartis) pagrindu išsinuomojo iš Lietuvos Respublikos valstybės 0,1556 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) r. sav.
3. Ieškovės darbuotojai (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėnesį pastebėjo, kad sklype, be ieškovės leidimo yra nuolat sandėliuojama UAB „Pakruojo parketas“ priklausanti mediena. (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovei pretenziją bei paragino iki (duomenys neskelbtini) pašalinti nuo sklypo visą sandėliuojamą medieną. Atsakovė (duomenys neskelbtini) raštu sutiko su pretenzija bei nurodė, kad neturi galimybės pašalinti medieną iki nurodyto termino. Ieškovė (duomenys neskelbtini) atsakymu nesutiko dėl neatlygintino produkcijos sandėliavimo ieškovės valdomame žemės sklype, apskaičiavo, bei pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimui.
4. Sutikdama su ieškovės (duomenys neskelbtini) pasiūlytomis žemės sklypo nuomos sąlygomis, pripažindama savo prievolę ieškovei pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė (duomenys neskelbtini) padarė dalinį apmokėjimą, tai patvirtindama ir mokėjimo paskirtyje. Neapmokėtas likutis šiai dienai yra 2 804 Eur.
5. Nurodė, kad tarp šalių susiklostė žemės sklypo nuomos santykiai, nors rašytinė nuomos sutartis nesudaryta. Atsakovė apmokėdama, bei mokėjimo aprašyme nurodydama, kad tai dalinis apmokėjimas už nuomos paslaugas, patvirtino, kad pasiūlymą priėmė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2020-12-21 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės 2 804 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2020-04-15 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 166,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Tai pat priteisė iš atsakovės valstybei 7,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Šalies argumentai
7. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad ieškiniu, buvo prašoma priteisti iš atsakovės 2 804 Eur skolos, įvardijamos žemės sklypo nuomos mokesčiu. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašomą priteisti sumą įvardijo mokesčiu (kompensacija) už atsakovės naudojimąsi ieškovės išsinuomotu žemės sklypu. Atsižvelgęs į tai, kad tiek ieškiniu, tiek paaiškinimais teismo posėdžio metu ieškovė (jos atstovai) reiškė reikalavimą dėl tos pačios sumos, tų pačių santykių pagrindu, tais pačiais įrodymais, teismas sprendė, jog ieškovės teismo posėdžio metu pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas nelaikytinas ieškinio pagrindo ar dalyko keitimu.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas konstatavo, kad atsakovė ieškovės išsinuomotame valstybinės žemės sklype sandėliavo savo produkciją, t. y. naudojo minėtą žemės sklypą bendrovės veiklai vykdyti ir poreikiams tenkinti. Taip pat pripažino, kad šalių pozicija dėl prievolės buvimo ar nebuvimo, jos atsiradimo pagrindo išsiskyrė. T.y. ieškovė nurodo, kad tokia prievolė atsakovei kyla šalių susitarimo pagrindu, o atsakovė - jog susitarimas nebuvo sudarytas, kadangi tariamasi buvo dėl žemės subnuomos, kai aptariamam žemės sklypui esant valstybinės žemės sklypu, tokia sutartis prieštarautų imperatyviems įstatymo reikalavimams, kadangi tam nebuvo duotas rašytinis nuomotojo sutikimas.
9. Teismas pasisakė, kad šalys rašytinį tarpusavio komunikavimą pradėjo (duomenys neskelbtini), kai ieškovė pareiškė pretenziją atsakovei, nurodydama pašalinti sandėliuojamą medieną iš sklypo iki nurodyto termino. (duomenys neskelbtini) atsakymu atsakovė pripažino faktinį sklypo naudojimą, nurodė, jog neturėjo galimybės savo produkcijos perkelti iš sklypo ir paprašė termino iki (duomenys neskelbtini) sklypą atlaisvinti.
10. Teismas taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė išsiuntė UAB „Pakruojo parketas“ pakartotiną atsakymą į pretenzijos reikalavimą, kartu su juo pateikdama PVM sąskaitą - faktūrą. Gavusi sąskaitą - faktūrą su ieškovės pasiūlytomis sąlygomis, atsakovė ją priėmė, įtraukė į bendrovės apskaitą ir nereikšdama jokių pretenzijų, (duomenys neskelbtini) atliko ieškovei mokėjimą, paskirtyje nurodant, jog tai dalinis mokėjimas būtent pagal PVM s/f EL (duomenys neskelbtini), kas teismo vertinimu rodo, kad susitarimas tarp šalių buvo sudarytas bei suponuoja būsimą likusios sumos sumokėjimą.
11. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė priėmusi sąskaitą patvirtino sutikimą su ieškovės pateiktu pasiūlymu, kurio rašytinė išraiškos forma yra sąskaita - faktūra.
12. Teismas vertino, kad vienokių ar kitokių sąvokų naudojimas šalių ikisutartiniame komunikavime, negali būti pagrindas tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio kvalifikavimui ir atsakovės argumentus, kad šalys siekė sukurti nuomos santykius, teismas nelaikė pagrįstais. Juolab, kad sąskaita - faktūra paskaičiuota suma, mokėtina už laikotarpį, buvusį didžiąją dalimi iki jos išrašymo, tai yra už faktiškai buvusį naudojimąsi ieškovės išsinuomotu sklypu, atsižvelgiant ir į pačios atsakovės nurodytą terminą, iki kurio atsakovė nurodė galėsianti pašalinti produkciją iš minimo sklypo.
13. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog ieškovės komunikavimas su atsakove rodo siekį sudaryti žemės nuomos sutartį, tokios sutarties sudarymo galimybių ateityje neneigia ir ieškovė, tačiau tai nepaneigia, jog (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina šalių susitarimo dėl atsiskaitymo už faktinį naudojimąsi žemės sklypu sąlygas.
14. Teismas kritiškai vertino atsakovės argumentus, jog atsakovės vadovo valia buvo sukurti žemės nuomos santykius, tačiau tokio sandorio buvo atsisakyta, išsiaiškinus, jog tam nėra teisinio pagrindo – žemės savininko sutikimo. Atsakovės (duomenys neskelbtini) rašte NŽT, duomenų apie tai, kad gavusi ieškovės pasiūlymą dėl žemės nuomos (subnuomos) atsakovė paprašė ieškovės pateikti žemės sklypo patikėtinio sutikimą dėl subnuomos, nėra. Iš minėto kreipimosi turinio matyti, jog atsakovės vadovybei žinoma aplinkybė, jog žemės subnuomos sandoriui būtina minėta sąlyga, o būtent sužinojimas buvo pagrindas sandorio atsisakyti.
15. Teismas nenustatęs aplinkybių, dėl kurių toks be teisinio pagrindo žemės sklypu besinaudojusio subjekto susitarimas su nuomininko teises turinčia ieškove nebūtų galimas, sutiko su pastarosios teiginiu, jog pasirinkdama būtent tokį savo teisių gynimo būdą ieškovė valstybinių institucijų teisių nepažeidė. Konstatavęs tarp šalių buvus susitarimą dėl atlygio už naudojimąsi ieškovės išsinuomotu sklypu, teismas plačiau neanalizavo atsakovės argumentų dėl ieškovės už nuomą mokamų ir iš atsakovės prašomų priteisti sumų skirtumų.
16. Teismas darė išvadą, kad tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių pagrindu atsakovei atsirado pareiga atsiskaityti su ieškove už naudojimąsi jos išsinuomotu žemės sklypu.
17. Teismas tenkino ir reikalavimą dėl 6 procentų procesinių palūkanų priteisimo iš ieškovės ir be kitų bylinėjimosi išlaidų priteisė 3 103,25 Eur išlaidų už teisines paslaugas, konstatavęs, kad jos neviršija rekomendacinių priteistinų užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalių dydžių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Atsakovė UAB „Pakruojo parketas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės Pakruojo rūmų teismo 2020-12-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3137-1065/2020 ir priimti naują sprendimą - atmesti UAB „Elpekas“ ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Mano, kad teismas padarė esminių materialinės ir procesinės teisės pažeidimų, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
20. Nurodo, kad ieškinyje reikalavimas priteisti 2 804 Eur žemės sklypo nuomos mokesčio grindžiamas šalių sudaryta nuomos sutartimi. Teismo posėdžio, vykusio (duomenys neskelbtini) metu, ieškovės pozicija pasikeitė ir jos atstovas nurodė, kad reikalavimo suma yra nebe nuomos mokestis, o kompensacija, mokama už naudojimąsi žemės sklypu. Apeliantės nuomone tai yra ieškinio pagrindo ir dalyko keitimas, todėl pirmosios instancijos teismo priešingą vertinimą laiko nepagrįstu.
21. Apeliantės įsitikinimu, teismas apskritai turėjo nevertinti (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu ieškovės atstovo išsakytos naujos pozicijos dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kadangi ieškovė nesilaikė CPK 141 straipsnyje nustatyta tvarkos dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo. Tad šiuo atveju teismas padarė procesinės teisės normos pažeidimą.
22. Pabrėžia, kad teismas konstatavęs, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl atlygio už naudojimąsi ieškovei išsinuomotu žemės sklypu, nekvalifikavo konkretaus teisinio santykio tarp šalių, kas apeliantės nuomone neatitinka kasacinio teismo praktikos.
23. Teismas tenkino ieškinį tuo pagrindu, kad atsakovė faktiškai naudojosi žemės sklypu, tačiau sąmoningai neįvardijo jo kaip nuomos sandorio. Faktinis naudojimasis žemės sklypu nėra pakankamas pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus. Kadangi kalbama apie atlygintinį naudojimąsi sklypu, galėtų būti vertinama, ar atsirado nuomos (subnuomos) teisiniai santykiai tarp šalių. Kita vertus, jei tokie nuomos (submuomos) teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė, ieškinys turi būti atmestinas, kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
24. Apeliantė mano, kad teismas sąmoningai ignoravo kvalifikuoti tarp šalių nuomos (subnuomos) teisinius santykius, kadangi tokie santykiai negalėjo atsirasti, nes jie laikytini neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų atsiradimo momento, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
25. Pabrėžia, kad žemės sklypas, kuris yra Lietuvos Respublikos nuosavybė 15 metų laikotarpiui buvo perduotas ieškovei, naudotis nuomos teise ir pagal Nuomos sutartį ieškovei nėra suteikta teisė subnuomoti žemės sklypą ar kitaip nuomos teisę perleisti tretiesiems asmenims. Tad tarp šalių negalėjo atsirasti nuomos teisiniai santykiai, o valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų. Be to, atsakovei jokių pretenzijų, susijusių su žemės sklypo atlaisvinimu, ieškovė nereiškė, kadangi neturėjo poreikio pati naudoti jai NŽT išnuomotą sklypą. Mano, kad ieškovės tikslas yra žemės sklypo naudojimas kitais tikslais, siekiant pasipelnyti, kas yra nesuderinama su valstybinės žemės nuomą reglamentuojančias imperatyviais reikalavimais.
26. Nurodo, kad ginčijamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nėra aišku, kokiais įrodymais ir kokiu teisiniu pagrindu, teismas sprendė, jog egzistuoja pagrindas atsakovei sumokėti ieškovei 2 804 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog (duomenys neskelbtini) sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina šalių susitarimo dėl atsiskaitymo už faktinį naudojimąsi faktą. Nors išspręsti tarp šalių kilusio ginčo, tinkamai nekvalifikavęs susiklosčiusių teisinių santykių, negalėjo. Sprendime nėra ir motyvų, kodėl vienos iš proceso šalies paaiškinimais teismas vadovavosi, o kodėl kitos šalies paaiškinimus atmetė.
27. Apeliantės nuomone, ieškovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Atkreipia dėmesį, kad dėl ieškovės atstovų kaitos buvo dubliuojami darbai, o tai nesudaro pagrindo toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.
Žemesnės instancijos teismas
28. Kita vertus pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) bei atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir ginčo sumą, kuri tesiekia 2 804 Eur, priteista 3 166,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra neprotingai ir nepagrįstai didelė.
Atsiliepimas
29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Elpekas“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2020-12-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3137-1065/2020 palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
30. Nurodo, kad tai, jog ieškinyje buvo nurodyta, kad tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai, o vėliau šios pozicijos atsisakyta, kas reiškia ne ieškinio dalyko ir / arba pagrindo pakeitimą, o tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo pakeitimą. Ieškovė reikalavo priteisti tą pačią 2 804 Eur pinigų sumą pagal tą pačią sąskaitą, rėmėsi išimtinai tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo išdėstytos ieškinyje, o tų faktinių aplinkybių buvimą grindė tais pačiais į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Bylos eigoje keisti ginčui taikytinas teisės normas ir teisinių santykių kvalifikavimą proceso teisės normos visiškai jokių apribojimų nenumato.
31. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams taikė CK 6.154 ir 6.162-6.187 straipsnių nuostatas, kuriose įtvirtintos bendrosios sutarčių teisės nuostatos, o taip pat sutarčių sudarymo taisyklės. Teismas neprivalėjo šalių teisinius santykius kvalifikuoti kuria nors iš CK 6 knygoje nurodytų sutarčių rūšių.
32. Atkreipia dėmesį į nenuoseklią atsakovės poziciją, nes pirmosios instancijos teisme metu ji teigė, kad joks susitarimas tarp šalių dėl sąskaitos apmokėjimo apskritai nebuvo pasiektas, tačiau savo apeliaciniame skunde leidžia suprasti, kad susitarimas tarp šalių vis tik buvo pasiektas, tačiau jis buvo dėl žemės sklypo subnuomos, todėl yra pripažintinas negaliojančiu (niekiniu) nuo jo sudarymo momento.
33. Sutinka su teismo vertinimu, kad šalys susitarė dėl sąskaitos apmokėjimo, o susitarimas buvo pasiektas dėl mokesčio (kompensacijos) už naudojimąsi žemės sklypu tą laikotarpį, kurį žemės sklypu negalėjo naudotis jį teisėtai Nuomos sutarties pagrindu išsinuomojusi ieškovė, bet ne dėl žemės sklypo nuomos (subnuomos).
34. Pabrėžia, kad ieškovė rašytinį komunikavimą su atsakove pradėjo 2019-10-24, kai pateikė pretenziją ir iš (duomenys neskelbtini) ieškovės atsakymo akivaizdu, kad ji nebuvo ir nėra išnuomojusi atsakovei sklypo. Susitarimas tarp šalių vis tik buvo dėl kompensacijos už žemės sklypo naudojimą tuo laikotarpiu, kai ieškovė negalėjo juo naudotis, o ne dėl Žemės sklypo nuomos (subnuomos). Juolab, kad sąskaita buvo išrašyta už praeities laikotarpį, kai daikto nuomos (subnuomos) sutartys yra sudaromos į ateitį, o ir žemės sklypo ieškovė atsakovei niekada nėra perdavusi.
35. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė gavusi sąskaitą, ne tik jokių prieštaravimų nepateikė, o priešingai – įtraukė ją į savo apskaitą ir (duomenys neskelbtini) atliko dalinį mokėjimą, t. y. sumokėjo 100 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
36. Mano, kad pirmosios instancijos teismas sprendime itin aiškiai ir išsamiai išdėstė tuos motyvus, kurių pagrindu atmetė atsakovės byloje užimtą poziciją ir pateiktus paaiškinimus (argumentus). Apeliantė nenurodė, kokių į bylą duomenų ir / ar argumentų pirmosios instancijos teismas neįvertino, dėl jų sprendime nepasisakė, tačiau, kurie, įvertinus ginčo esmę, yra reikšmingi ir, jeigu būtų įvertinti, galėjo sudaryti pagrindą priimti kitokį sprendimą.
37. Ieškovės vertinimu, pagrindo mažinti jai iš atsakovės priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio, nėra. Aplinkybė, kad procese pasikeitė atstovai nėra pagrindas mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas, kaip ir ieškinio suma.
38. Atkreipia dėmesį, kad 1 000 Eur (be PVM) už paskutinio ieškovės atstovo teisines paslaugas sumokėta ne tik už susipažinimą su ginčo situacija, bet ir už teisines konsultacijas, susijusias su bylos vedimu, taip pat už pasirengimą ir atstovavimą (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje (įskaitant kelionę iš (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu paskutinis prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas bei jame nurodyta 325 Eur (be PVM) suma ieškovės jos atstovui buvo sumokėta už pasirengimą ir atstovavimą 2020-12-07 teismo posėdyje po to, kai bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas. Pažymi, kad ir atsakovė iš ieškovės prašė priteisti artimą bylinėjimosi išlaidų sumą – 2 554,19 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
40. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu išsinuomojo iš Lietuvos Respublikos valstybės 0,1556 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) sav.(toliau – ir Sklypas). Sklypo vertė 1 781 Eur, nuomos mokestis metams 62,34 Eur. Ieškovė (duomenys neskelbtini) atsakovei pateikta pretenzija paragino iki (duomenys neskelbtini) pašalinti nuo Sklypo visą sandėliuojamą medieną. Atsakovė (duomenys neskelbtini) rašte, adresuotame ieškovei nurodė, kad neturi galimybės pašalinti medieną iki pretenzijoje nurodyto termino ir prašė suteikti terminą iki (duomenys neskelbtini). Ieškovė (duomenys neskelbtini) pateiktame atsakovei atsakyme nurodė, kad sandėliavimas nėra suderintas su ja ir pareikalavo sumokėti už sklypo naudojimą savo reikmėms nuo (duomenys neskelbtini). Sklypo nuomos kaina: 150 Eur/mėn. + PVM, viso už 16 mėnesių: 2400 Eur + PVM. Pateiktą sąskaitą prašė apmokėti iki (duomenys neskelbtini). Atsakovė (duomenys neskelbtini) atliko dalinį apmokėjimą, kurio paskirtyje nurodoma, kad tai dalinis apmokėjimas už Sklypą. Ieškovė (duomenys neskelbtini) atsakovei pateikė pretenziją „Dėl įsiskolinimo grąžinimo“.
41. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
42. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškiniu, neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad ieškovės pakitusi pozicija bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, dėl šalių santykių iš kurių ji kildina piniginį reikalavimą atsakovės atžvilgiu, yra ieškinio pagrindo ir dalyko keitimas. Ieškovė savo reikalavimą (ieškinio dalyką) priteisti tą pačią, ieškinyje nurodomą sumą grindė iš esmės tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis (ieškinio pagrindas) ir rašytiniais įrodymais, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl procesinės teisės normų, susijusių su draudimu keisti ir ieškinio pagrindą ir dalyką, pažeidimu, atmestini kaip nepagrįsti. Juolab, kad teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, gali nurodyti teisinius argumentus arba taikyti teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).
43. Iš (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutarties turinio akivaizdu, kad ieškovė ginčui aktualiu laikotarpiu teisės subnuomoti sklypą ir atitinkamai iš tokios veiklos gauti pajamas teisės neturėjo, ką ir patvirtino NŽT atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei šios institucijos raštas adresuotas atsakovei, atsakant į jos (duomenys neskelbtini) užklausą. Beje šis atsakovės raštas surašytas jau po (duomenys neskelbtini) dalinio ieškovės PVM sąskaitos apmokėjimo, dėl ko teismo išvada, kad atsakovei aplinkybė, kad ieškovė neturi žemės sklypo patikėtinio sutikimo dėl subnuomos turėjo būti žinoma atliekant dalinį PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą, nėra visiškai pagrįsta.
44. Ginčo išsprendimui taip pat reikšminga ir tai, kad atsakovė faktinės aplinkybės, jog neturėdama teisinio pagrindo buvo užėmusi ieškovės išsinuomotą valstybinės žemės sklypą ir atitinkamai ieškovė šiuo žemės sklypu, už kurį mokėjo nuomos mokestį, naudotis negalėjo, neginčija. Tad spręsti, kad nesant teisėto pagrindo tarp šalių susiklostyti nuomos (submuomos) teisiniams santykiams, ieškovė apskritai neturi reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu, visgi nėra pagrindo.
45. Tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (LAT 2013-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013). Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir būtent nuo sprendžiamo ginčo teisinio kvalifikavimo priklauso ir byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių visuma.
46. Pirmosios instancijos teismo išvada tarp šalių buvus susitarimą dėl atlygio už naudojimąsi ieškovės išsinuomotu žemės sklypu, nėra pagrįsta byloje surinktų duomenų vertinimu ginčui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, t.y. visiškai nemotyvuota ir neatskleidžianti teisinio ginčo santykių kvalifikavimo. Šalys pripažino, kad kontaktavo dėl ginčo situacijos, siekė ją spręsti susitarimo būdu, tačiau teismas šių aplinkybių, kurios, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis leistų tinkamai kvalifikuoti jų santykius ir atitinkamai spręsti dėl atsakovės prievolės turinio ir apimties, nepasisakė, o pertekliniai gilinosi į nuomos teisinių santykių tarp šalių galimybes, suabsoliutindamas ieškovės atsakovei pateiktos PVM sąskaitos faktūros įtraukimą į pastarosios apskaitą ir dalinį apmokėjimą, bei darydamas šiuo klausimu prieštaringas išvadas.
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvykdė pareigą – teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius, nustatyti savarankišką teisinį pagrindą, sukuriantį arba paneigiantį tarp šalių prievolinius santykius, kurių pagrindu ieškovė reikalauja 2 804 Eur sumos, dėl ko liko neatskleista bylos esmė. Tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinį santykį, galima spręsti ar ieškinio reikalavimai ir kokia apimtimi yra pagrįsti.
48. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. O jeigu egzistuoja procesinis poreikis, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), pavyzdžiui konkrečiai pagrįsti kaip ir kuo remiantis buvo nustatyta PVM sąskaitoje nurodoma suma ir pan. Teismas visiškai ignoravo atsakovės poziciją dėl ieškinio sumos dydžio, kuo remiantis paskaičiuota būtent tokia suma.
49. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, neištyręs visų ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, nepatikslinęs šalių įrodinėjimo pareigos, byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus vertinęs atsietai, neatskleidė bylos esmės, dėl ko susiklosčiusioje teisinėje situacijoje negalima spręsti, kokie teisiniai santykiai siejo bylos šalis ir ar yra teisinis pagrindas ieškinio reikalavimų tenkinimui.
50. Teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nesilaikė proceso teisės normų ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, kadangi apeliacinėje instancijoje byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi ir naujais aspektais. Tai suponuoja pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl neatskleistos bylos esmės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
51. Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui ieškinio reikalavimai bus nagrinėjami iš naujo, todėl kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai nebedaro įtakos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui ir apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
52. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020-12-21 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.