- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-28
- Bylos Nr.
- 1A-106-449/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- A. Z.
- Advokatai
- Petras Prijalgauskas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. gynėjos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal BK 242 straipsnį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 13 metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta ir su ankstesniais nuosprendžiais subendrinta bausme, A. Z. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2019 m. spalio 7 d., 12.40 val., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu – 569,028 g (koncentracija nuo 23,1% iki 26,6%) psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį, patalpintą 8-iose metalinėse konservų dėžutėse, pasikėsino kontrabandos būdu, neturint leidimo, per Lietuvos–Latvijos Respublikų valstybių sienas neteisėtai gabenti į Norvegijos Karalystę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o būtent:
nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyto laiko iki 2019 m. spalio 7 d. ne vėliau kaip 11.52 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė labai didelį kiekį 569,028 g (koncentracija nuo 23,1% iki 26,6%) psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį 2019 m. spalio 7 d., ne vėliau kaip 11.52 val., paėmęs iš laikymo vietos, turėdamas tikslą šią psichotropinę medžiagą kontrabandos būdu išgabenti į Norvegijos Karalystę, įsidėjo į P. R., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, išnuomotą ir L. B., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, vairuojamą automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. ženklais (duomenys neskelbtini) kuriuo tą pačią dieną visą neteisėtai laikytą labai didelį kiekį 569,028 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, patalpinto 8 vnt. metalinėse konservų dėžutėse, kartu su kitomis maisto prekėmis gabeno Panevėžio miesto ir rajono gatvėmis, turėdamas tikslą šias psichotropines medžiagas kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybių sieną išgabenti į Norvegijos Karalystę, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2019 m. spalio 7 d., 12.40 val., A10 kelio (Panevėžys–Pasvalys–Ryga) 7 kilometre buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir visas neteisėtai laikytas bei gabentas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – amfetamino buvo rastas ir paimtas automobilio kratos metu.
2. Be to, A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2019 m. rugsėjo 10 d. minėtam nuosprendžiui įsiteisėjus, būdamas nesuimtas, išvyko iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) bei iki 2019 m. spalio 7 d. slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų, kol vykdamas į užsienio valstybę – Norvegijos Karalystę, A10 kelio (Panevėžys–Pasvalys–Ryga) 7 kilometre buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Nuteistojo A. Z. gynėja apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio dalį dėl A. Z. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį panaikinti ir priimti šioje dalyje naują išteisinamąjį nuosprendį.
Nurodo, jog skundžiamas nuosprendis dalyje dėl A. Z. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus, teismo išdėstytų išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių, netinkamo baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų taikymo, neteisingai paskirtos, aiškiai per griežtos bausmės, todėl yra naikintinas ir priimtinas naujas, išteisinamasis nuosprendis.
Nuteistasis A. Z. viso proceso metu neigė žinojęs, kad disponuoja psichotropinėmis medžiagomis, tvirtino, kad nežinojo ir nesuprato nei kokiomis medžiagomis, nei kokiu jų kiekiu jis neteisėtai disponuoja. Jis nuosekliai teigė, jog įvertinęs siūlomą atlygį, įtarė, jog sutiko gabenti galimai apyvartoje uždraustas medžiagas ar kitus draudžiamus įgyti ir laikyti daiktus, bet kokie konkrečiai tai buvo daiktai ar medžiagos, jis nežinojo. Iš nuteistojo parodymų, objektyvių byloje surinktų įrodymų yra akivaizdu, jog nuteistasis A. Z. konservų dėžutėse pareigūnų rastos psichotropinės medžiagos niekada nematė, nes ji buvo supakuota nepermatomoje pakuotėje – metalinėse dėžutėse, kurių turinio jis nematė, todėl nežinojo kas yra dėžučių viduje. Byloje nėra duomenų, jog kas nors jam atskleidė dėžučių turinį, nurodė kokios konkrečiai medžiagos yra supakuotos, atskleidė bent apytikrį dėžutėse buvusios medžiagos kiekį, todėl A. Z. nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad disponuoja labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu. Atkreiptinas dėmesys, kad A. Z. nesirūpino pačios medžiagos įgijimu, už ją nemokėjo, jau supakuota medžiaga jam buvo pristatyta nemokamai, kas leidžia daryti neginčytiną išvadą, jos jis neturėjo netgi mažiausio supratimo nei apie medžiagos rūšį, nei apie jos kiekį.
Teismo išvada, jog A. Z. kaltę patvirtina faktas, kad jis svėrė nuvežimui gautas konservų dėžutes, nes reikėjo parduotuvėje įgyti analogiško svorio konservų, patvirtina, jog jam buvo žinoma, koks neteisėtai gabenamos medžiagos svoris, yra visiškai nepagrįsta, nes įvertinti kiekį, kuris yra esminė aplinkybė kvalifikuojant veiką, galima tik žinant medžiagos pavadinimą, rūšį ir kitas aplinkybes. Teismo argumentas, kad įvertinus A. Z. patirtį vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, jis neabejotinai suprato, kad 500 g kanapių ar grybų tūris yra nepalyginamai didesnis, nei galėtų tilpti į tas konservų dėžutes, kurias jis gabeno, yra neparemtas byloje surinktais duomenimis, nes byloje nėra duomenų, jog A. Z. bent apytikriai žinotų visų, įrašytų į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir išimtų iš laisvos apyvartos draudžiamų medžiagų kiekio ir tūrio santykį. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog neatidarius dėžutės, nebuvo galimybės spręsti, kaip supakuota viduje esanti medžiaga, koks jos kiekis ir svoris be pakuotės, be to, A. Z. net nebuvo žinoma, ar visose dėžutėse yra ta pati medžiaga. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nustatyta aplinkybė, kad asmuo, perdavęs konservų dėžutes su psichotropine medžiaga, A. Z. liepė nusipirkti papildomai analogiško svorio konservų dėžučių, todėl A. Z. net nežinojo ar visose jam perduotose dėžutėse yra supakuotos apyvartoje uždraustos medžiagos. Gynėjos nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl A. Z. kaltės neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų bei jo veikas neteisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, nes bylos duomenys nepatvirtina, kad A. Z. žinojo kokia medžiaga jis disponuoja ir kėsinasi ją gabenti per Lietuvos Respublikos sieną, todėl jo atžvilgiu dėl šių nusikalstamų veikų padarymo turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.
Skirdamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį bausmes, teismas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes įvertino nepakankamai, iš esmės atsižvelgė tik į ankstesnius A. Z. teistumus, nevertino, kad tuo metu gyveno faktinėje santuokoje su D. Š. ir augino su ja mažametį sūnų. Pervežti galimai apyvartoje disponuoti draudžiamas medžiagas jis sutiko vieninteliu tikslu, kad kol atliks laisvės atėmimo bausmę, galėtų bent iš dalies aprūpinti šeimą. Be to, byloje surinkti duomenys leidžia neginčijamai teigti, jog A. Z. veiksmus visą laiką kontroliavo pareigūnai (A. Z. buvo sekamas, kontroliuojami jo pokalbiai telefonu), todėl ši aplinkybė mažina jo atliktų veiksmų pavojingumą, nes pareigūnai bet kurioje stadijoje turėjo galimybę neteisėtas veikas nutraukti ar net užkirsti joms kelią. Esant tokioms aplinkybėms, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje padarymą, jam teismas paskyrė aiškiai per griežtą savo dydžiu bausmę, kuri prieštarauja teisingumo principui.
4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis A. Z. prašo gynėjos apeliacinį skundą patenkinti arba sušvelninti jam paskirtą bausmę. Prokuroras prašo gynėjos apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo A. Z. gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
6. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja nesutinka su nuteistojo A. Z. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį ir už šias veikas paskirtų bausmių dydžiu, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinių skundų ribų.
Dėl įrodymų vertinimo
7. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde teigia, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas dėl procesinių teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų tirdamas ir vertindamas įrodymus. Iš BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmės matyti, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Baudžiamojo proceso kodeksas reikalauja, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija šioje baudžiamojoje byloje nenustatė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo požymių. Visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo įrodymus, t. y. nuteistąjį A. Z. teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Skundžiamame nuosprendyje įvertinti liudytojų parodymai, specialisto išvados, kratų ir slapto sekimo protokolų duomenys, kiti rašytiniai bylos įrodymai. Teismas šiuos įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo A. Z. kaltę, taip pat aptarė nuteistojo versiją, kad jis nežinojo gabenamos siuntos turinio ir motyvuotai ją atmetė. Vien tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs nuteistajam ir jo gynėjai, nereiškia, jog teismo išvados yra neteisingos.
8. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01624-19 buvo pradėtas vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pačiam nustačius nusikalstamos veikos požymius. Atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01624-19 pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje (2019-01-11 ir 2019-01-23 epizodai) įteikti J. J. ir S. Z., pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką (2019-10-07 epizodas) įteikti P. R., A. Z. ir D. Š.. Iš 2019 m. spalio 18 d. slapto sekimo protokolo duomenų matyti, kad buvo taikomas automobilio ,,Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slaptas sekimas siekiant gauti duomenų apie P. R. galimų bendrininkų vykdomas sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas. Taikant šią priemonę ir buvo nustatyta, kad P. R. išnuomotu automobiliu ,,Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. B., A. Z. 2019 m. spalio 7 d. pasikėsino kontrabandos būdu išgabenti į Norvegiją psichotropines medžiagas. Atkreiptinas dėmesys, kad šis procesinis veiksmas buvo atliktas prieš tai tinkamai jį sankcionavus, t. y. ikiteisminio tyrimo teisėjui patikrinus prokuroro prašomos taikyti procesinės prievartos priemonės būtinumą, pagrįstumą, proporcingumą ir leidus konkrečiu laikotarpiu taikyti atitinkamą poveikio priemonę. Taigi slapto sekimo metu užfiksuotais duomenimis A. Z. kaltė grindžiama pagrįstai. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2020 m. spalio 16 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-01624-19 į atskirą tyrimą atskirtas tyrimas dėl 2019-10-07 galimai padarytos nusikalstamos veikos, o 2020 m. sausio 29 d. ir 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimais nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01624-19 įtariamųjų L. B. ir P. R. atžvilgiu.
Dėl nuteistojo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. Z. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – amfetaminu ir pasikėsino šią psichotropinę medžiagą kontrabandos būdu gabenti į Norvegijos Karalystę, t. y. jis savo namuose laikė labai didelį kiekį 569,028 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį 2019 m. spalio 7 d., ne vėliau kaip 11.52 val., paėmęs iš laikymo vietos, turėdamas tikslą šią psichotropinę medžiagą kontrabandos būdu išgabenti į Norvegijos Karalystę, įsidėjo į P. R. išnuomotą ir L. B. vairuojamą automobilį ,,Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tą pačią dieną visą neteisėtai laikytą labai didelį kiekį 569,028 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, patalpinto 8 vnt. metalinėse konservų dėžutėse, kartu su kitomis maisto prekėmis gabeno Panevėžio miesto ir rajono gatvėmis, turėdamas tikslą šias psichotropines medžiagas kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybių sieną išgabenti į Norvegijos Karalystę, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes A10 kelio (Panevėžys–Pasvalys–Ryga) 7 kilometre buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir psichotropinė medžiaga – amfetaminas buvo rasta ir paimta automobilio kratos metu.
10. Nuteistasis A. Z. neigia neteisėtai disponavęs labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – amfetaminu ir pasikėsinęs šią medžiagą kontrabandos būdu išgabenti į Norvegijos Karalystę, tačiau jo kaltumą padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodo byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas: iš dalies paties nuteistojo, liudytojų P. R., G. U., L. B. parodymai, kratų ir slapto sekimo protokolų duomenys, specialisto išvadų duomenys, užfiksuoto susirašinėjimo tarp A. Z. ir P. R. turinys bei kiti rašytiniai įrodymai. Visi jie išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl detaliai nekartojami, tik tiek, kiek būtina atsakant į apeliacinio skundo argumentus.
11. Iš slapto sekimo ir kratos, atliktos automobilyje ,,Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), protokolų, specialisto išvados Nr. 140-(4979)-IS1-6154 (t. 1, b. l. 92–97, 122–127; t. 3, b. l. 49–52) matyti, kad 2019 m. spalio 7 d.,11.55 val., P. R., nežinomas vyras ir L. B., pastarojo vairuojamu automobiliu ,,Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko prie Prekybos g. 23 daugiabučio laiptinės, iš kurios išėjo A. Z., rankose nešdamas kartoninę dėžę, kurią padėjo į automobilio ,,Renault Megane“ bagažinę. A. Z. įsėdo į L. B. vairuojamą automobilį ,,Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinę keleivio vietą ir nuvažiavo link S. K. gatvės. 12.40 val. automobilis ,,Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame važiavo L. B. ir A. Z., kelyje A10, Panevėžio r. buvo sustabdytas uniformuotų policijos pareigūnų. Automobilio bagažinėje rasta kartoninė dėžė, kurioje rasta ir paimta 8 vnt. konservų dėžučių be etikečių ir užrašų, su kiekvienoje jų esančia neaiškios kilmės baltai – gelsvos spalvos medžiaga. Specialisto išvadoje konstatuota, kad gelsvos spalvos miltelių iš kiekvienos konservų dėžutės sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios bendra masė yra 569,028 g (koncentracija nuo 23,1% iki 26,6%).Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtinta rekomendacija, kad amfetamino 100 g yra labai didelis kiekis, o iš viso rasta 569,028 g, todėl toks kiekis laikomas labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų. Šių aplinkybių neginčija ir pats nuteistasis, nurodydamas, jog jis tik nežinojo ir nesuprato, kad gabena psichotropines medžiagas, juo labiau, neturėjo jokio supratimo apie gabenamų medžiagų kiekį. Tačiau tokie nuteistojo parodymai prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetui.
12. Nuteistasis A. Z. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad kelios dienos iki išvykimo į Norvegiją aludėje vienas iš sugėrovų jam pasiūlė užsidirbti –nuvežti kažką, neįvardijo ką, į Norvegiją. Iš to asmens kalbos jis suprato, kad tai ką jis jam siūlo nuvežti yra kažkas draudžiamo, gal narkotikai (t. 5, b. l. 173–177). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis iškėlė versiją, kad liepos viduryje Vokietijoje susipažino su vyriškiu, kuris pasiūlė jam į Skandinaviją nugabenti dovanų, gal maisto, ir jis sutiko. Dviejų savaičių laikotarpyje vyriškis jam pasiūlė nuvežti draudžiamo, sakė, gal chemikalai bus. Jis suprato, kad tai gal aliejus, kuris iš marihuanos išgaunamas. Taip pat buvo įtarimas, kad ten gali būti ir šoviniai, arba chemikalai ar narkotikai. Toks įtarimas jam kilo todėl, kad už nuvežimą buvo pasiūlytas 400–500 Eur atlygis. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir parodė, kad iš vyriškio, kuris jam pasiūlė užsidirbti, kalbos suprato, kad tą, ką jis jam siūlo vežti, yra kažkas draudžiamo, gal narkotikai. Taigi, priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo parodymai apie asmenį, pasiūliusį jam užsidirbti, bei gabenamo siuntinio turinį nebuvo nuoseklūs. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, pagrįstai tokius nuteistojo parodymus, jog jis tiksliai nežinojo, kad veža būtent draudžiamas psichotropines medžiagas, nežinojo jų kiekio, įvertino kaip siekį sumenkinti savo vaidmenį šios veikos padaryme ir taip sušvelninti savo padėtį. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka.
13. Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia – ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013, 2K-604/2014). Taigi asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą (taip pat ir už narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymą) atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426-507/2016).
14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis A. Z. nesuprato kokiomis medžiagomis disponuoja ir koks jų kiekis, nes konservų dėžučių turinio nematė, tačiau byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis bent bendrais bruožais turėjo suprasti ir suprato, jog disponuoja labai dideliu kiekiu draudžiamų psichotropinių medžiagų. Pirmiausia, nuteistojo parodymus jį nesupratus kokiomis medžiagomis jis disponuoja ir koks jų kiekis, paneigia jo paties parodymai, jog jis nuo pat pradžių įtarė, kad konservų dėžutėse, kurias turės gabenti į Norvegijos Karalystę, yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Šį įtarimą sustiprino ir ta aplinkybė, jog už šią paslaugą jam buvo pažadėtas pakankamai didelis atlygis. Jis pats pripažino, kad įvertinęs siūlomą atlygį už paslaugą, jis suprato, kad tai teisėtai draudžiamos disponuoti medžiagos. Taigi, nuteistasis įtarė, jog tai gali būti narkotikai, todėl nenurodymas tikslaus medžiagos pavadinimo nereiškia, kad A. Z. nesuprato jam perduotos medžiagos pobūdžio. A. Z. supratimą rodo ir jo veiksmai su gautu siuntiniu. Nuteistasis nurodė, kad užsakovas jam liepė nusipirkti tokio pat svorio konservų dėžučių, nuimti nuo jų etiketes, ką jis ir padarė, ir tai irgi rodo, kad jis suprato, kad tokiu būdu kontrabanda gabenama medžiaga bus užmaskuota. Apie tai, kad A. Z. suprato savo daromos veikos pavojingumą, galima spręsti ir iš to, kokios jis ėmėsi konspiracijos bei apsaugos priemonių, t. y. vykimui į Norvegijos Karalystę išsinuomojo automobilį ne savo vardu, automobiliu jį vežė kitas asmuo, pradėjus važiuoti susirašinėjo su P. R., pastarajam paklausus, ar jo niekas neseka, A. Z. užsuko į degalinę patikrinti ar nėra sekamas. Be to, psichotropinė medžiaga buvo paslėpta 8 konservų dėžutėse. Legalioje apyvartoje esančios medžiagos taip nepakuojamos ir neslepiamos. Taip slepiamos tik neteisėtoje apyvartoje esančios medžiagos. Šių aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis bent bendrais bruožais suvokė, kad jis disponuoja narkotine ar psichotropine medžiaga, draudžiama teisėtoje apyvartoje.
15. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad A. Z. nežinojo, kokiu kiekiu psichotropinės medžiagos jis disponuoja. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis priklauso nuo jų kiekio, kuriuo buvo disponuojama. Šie dydžiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose. Psichotropinės medžiagos amfetamino nedidelis kiekis yra iki 0,2 g, didelis – virš 20 g, o labai didelis – virš 100 g. Taigi, šiuo atveju nuteistasis disponavo psichotropinės medžiagos kiekiu, kuris labai didelį kiekį viršijo daugiau nei 5 kartus. Specialisto išvadoje Nr. 140-(4979)-IS1-6154 nurodyta, kad ant elektroninių svarstyklių (paketas Nr. HA8944775), rastų ir paimtų A. Z. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose Panevėžyje, Prekybos g. 23-15, paviršiaus rasti psichotropinės medžiagos – amfetamino ir narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai. Ant elektroninių svarstyklių (paketas Nr. 338199), rastų ir paimtų A. Z. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose Panevėžyje, Prekybos g. 23-15, paviršiaus rasti psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakai (t. 1, b. l. 122–126). Tai, kad A. Z. svėrė nuvežimui gautas konservų dėžutes, nes reikėjo parduotuvėje įgyti analogiško svorio konservų, patvirtina, jog jam buvo žinoma koks neteisėtai gabenamos medžiagos svoris. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog pats A. Z. yra vartojęs narkotines bei psichotropines medžiagas bei ant namuose buvusių svarstyklių rasti amfetamino pėdsakai, leidžia daryti išvadą, jog jis turėjo bendro pobūdžio supratimą apie tokios psichotropinės medžiagos kaip amfetaminas svorio ir tūrio lyginamąjį santykį. Jis suprato, jog tai yra labai didelis psichotropinių medžiagų kiekis ir nors gramų tikslumu nuteistasis galėjo ir nežinoti psichotropinės medžiagos, kuria disponavo, kiekio, taip pat galėjo nežinoti, kaip teisiškai bus įvertintas daugiau kaip 100 g medžiagos disponavimas, tačiau tai nekeičia jo veiksmų teisinio vertinimo. Todėl ta aplinkybė, kad nuteistasis nežinojo tikslaus psichotropinės medžiagos cheminės sudėties ir kiekio gramų tikslumu, nepaneigia A. Z. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl A. Z. kaltės neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų bei nuteistojo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
16. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti bei aptarti įrodymai taip pat patvirtina, jog nuteistasis pasikėsino padaryti dar ir kitą nusikalstamą veiką, t. y. psichotropinių medžiagų kontrabandą. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, aptartų bylos įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. Z. automobiliu ,,Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu kito asmens, psichotropines medžiagas, paslėptas 8 vnt. konservų dėžutėse, ketino gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Norvegijos Karalystę. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareigūnai, sekdami A. Z. veiksmus, turėjo galimybę nusikalstamai veikai užkirsti kelią. Tačiau pareigūnai taip ir pasielgė, jie užkirto kelią psichotropinių medžiagų kontrabandai, nes važiuojant į Norvegijos Karalystę A. Z. dar Lietuvos teritorijoje buvo sulaikytas, todėl jo veika kvalifikuota tik kaip pasikėsinimas padaryti kontrabandą. Pirmosios instancijos teismas A. Z. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį.
Dėl bausmės
17. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde teigia, jog A. Z. už neteisėtą disponavimą labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu ir pasikėsinimą jas kontrabandos būdu išgabenti per valstybės sieną skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra teisingos. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje dalyje apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas.
18. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
19. Skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas A. Z. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką (BK 260 straipsnio 3 dalis) priskiriamą labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 199 straipsnio 4 dalis), priskiriamą sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis). Vertinant nuteistąjį A. Z. charakterizuojančias aplinkybes nustatyta, kad jis anksčiau teistas šešis kartus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 39–44), veikų padarymo metu niekur nedirbo, užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 6, b. l. 37–38), Alytaus pataisos namų charakterizuojamas patenkinamai (t. 6, b. l. 34). Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų, o už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik nuteistajam A. Z. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrus didesnes negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytas vidurkis bausmes. Vis dėlto, paskirdamas A. Z. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį trylikos metų laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegijos nuomone, teismas paskyrė nuteistajam savo dydžiu aiškiai per griežtą bausmę, todėl nuosprendis keičiamas dėl paskirtos neteisingos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
20. Byloje nekyla abejonių, kad A. Z. padarytas labai sunkus nusikaltimas – neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų yra labai pavojinga nusikalstama veika, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju tik paskyrus nuteistajam trylikos metų laisvės atėmimo bausmę, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Svarstydama nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus argumentus, į tai, kad nuteistajam iš BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų inkriminuota tik viena veika (neteisėtas psichotropinių medžiagų laikymas). Nors A. Z. anksčiau ne kartą teistas, tačiau už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagos teisiamas pirmą kartą. Jo įvykdyta nusikalstama veika buvo vienkartinė, psichotropinė medžiaga į apyvartą nepateko, policijos pareigūnų buvo rasta ir paimta, taigi ši nusikalstama veika jokių padarinių kitiems asmenims nesukėlė. Taip pat atsižvelgia į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis gyveno kartu su D. Š. ir augino mažametį vaiką, šiuo metu jis yra sudaręs santuoką su E. J.. Visos šios aplinkybės rodo mažesnį šios nusikalstamos veikos pavojingumą.
21. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į teismų praktiką kitose bylose dėl panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose bausmės, kurios yra didesnės už BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkį, skiriamos pakankamai retai ir paprastai tik tais atvejais, kai nustatomi ypač dideli narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiai, kai nustatomas veikimas organizuotose grupėse, nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, o trunka ilgus laikotarpius ir panašiai. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Įvertinant jau aptartas šioje byloje aplinkybes, taip pat tai, kad A. Z. faktiškai neneigia paties disponavimo automobilyje surastomis psichotropinėmis medžiagomis, teisėjų kolegija jam paskirtą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bausmę vertina kaip aiškiai per griežtą ir ją švelnina iki artimesnės baudžiamojo įstatymo sankcijos žemutinei ribai. Švelninti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį paskirtą bausmę, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo nėra. Juo labiau, kad ši bausmė ir skundžiamu nuosprendžiu jau subendrinta apėmimo būdu, tai yra apimant ją griežtesne bausme, kuri A. Z. paskirta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Švelninant A. Z. bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, iš naujo bendrinamos ir kitos bausmės ir nuteistajam skiriama atitinkamai švelnesnė galutinė subendrinta bausmė.
22. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuteistajam nenustatė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Nuteistasis A. Z. nusikalstamas veikas padarė 2019 m. spalio 7 d. Tai reiškia, kad veikos padarymo metu dar galiojo BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose, o bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu, kuris įsigaliojo tik 2020 m. liepos 1 d., buvo pripažinta netekusia galios. Taigi, baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nuteistojo teisinę padėtį, įsigaliojo tik po nusikalstamų veikų padarymo, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021, pažymėjo, kad konkretaus nuteistojo už labai sunkų nusikaltimą požiūriu BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) buvo nustatytas nuteistajam palankesnis teisinis reguliavimas nei teisinis reguliavimas, susiformavęs šią dalį pripažinus netekusia galios, todėl vadovaudamasis BK 3 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), bylą nagrinėjantis teismas turi įgaliojimus, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parinkti nuteistajam, nusikaltusiam iki naujosios BK 50 straipsnio redakcijos įsigaliojimo, jam paskirtos bausmės atlikimo vietą. Atsižvelgdama į šiame nuosprendyje aptartas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su kaltininko asmenybe, jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdžiu, teisėjų kolegija nuteistajam A. Z. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nustato atlikti pataisos namuose.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo
23. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (t. 7, b. l. 108–111), kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma iš A. Z. yra 275,50 Eur. Šios išlaidos susidarė už gynėjo P. Prijalgausko suteiktą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš anksto suplanuotas 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdis buvo atidėtas, kadangi gynėjas P. Prijalgauskas nebuvo pasiruošęs teismo posėdžiui (nesusipažinęs su byla), kitame teismo posėdyje nuteistasis pareiškė norą atsisakyti gynėjo P. Prijalgausko paslaugų ir susirado gynėją pats. Apeliacinės instancijos teisme nuteistąjį gynė A. Alekna, su kuriuo nuteistasis sudarė susitarimą dėl gynybos. Įvertinusi šias aplinkybes bei nuteistojo teisę į tinkamą gynybą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos išlaidos, susidariusios už gynėjo P. Prijalgausko suteiktą antrinę teisinę pagalbą, iš A. Z. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 106 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam A. Z. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės ir galutinės subendrintos bausmės bei laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nustatymo pakeisti.
Nuteistajam A. Z. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti bausmę laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 9 dalimi, šią bausmę ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, BK 242 straipsnį paskirtas bausmes bei Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. Z. paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų. Nustatyti bausmę atlikti pataisos namuose.
Bausmės laiką skaičiuoti nuo 2022 m. vasario 28 d. Į paskirtą bausmę įskaityti A. Z. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. iki 2022 m. vasario 28 d., taip pat įskaityti bausmę, atliktą pagal ankstesnį Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendį.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų advokato Petro Prijalgausko paslaugoms apmokėti išieškojimo iš nuteistojo A. Z. į valstybės biudžetą netenkinti.