- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-24
- Bylos Nr.
- II-43-1123/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01305-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Advokatai
- Darius Dzikas
dalyvaujant vertėjai Olgai Gumuliauskienei, vertėjui Giedriui Račkauskui.
dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui V. B.
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui Y. O. ir jos įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Dariui Dzikui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Y. O., as,ems kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2023 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) pareigūno nutarimo Nr. 10-ANR N-22832-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23215362676 ( toliau – ir skundžiamas nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
2023 m. rugsėjo 25 d. Institucijos pareigūnas priėmė skunžiamą nutarimą, kuriuo Y. O. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė galutinę bausmę – 1100 eurų baudą, už tai, kad, Y. O., 2023 m. liepos 15 d. tarp 17. 00 ir 19. 00 val., Vilniuje, Saltoniškių g. 9, PC „Panorama“, automobilio stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį Toyota Yaris, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant kelio bortelio ir atsitrenkė į koloną. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ir kolona. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau — KET) 9 ir 127 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (b.l.12-14 ).
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Y. O. nesutikdama su Institucijos priimtu nutarimu Nr. 10-ANR_N-22832-2023, pateikė teismui skundą, kuriame suformuluoti du alternatyvūs prašymai: panaikinti priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, arba netenkinus pirmojo prašymo, pakeisti nutarimą ir neskirti baudos ar kaip įmanoma sumažinti paskirtos baudos dydį. Skunde nurodyta, kad administracinės bylos tyrimo metu buvo netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės. Pareiškėja nurodo, kad ji sutinka, kad netinkamai atliko posūkio manevrą, dėl to užvažiavo ant kelio bortelio, kas galimai ir sąlygojo automobilio durelių įdrėskimą, tačiau ji neturėjo jokios tyčios šalintis iš kelių eismo įvykio vietos, nes užvažiavusi vienu ratu ant kelio bortelio negalvojo, kad vien dėl tokio itin mažareikšmio įvykio yra būtina iš karto kreiptis į policiją. Skunde nurodo, jog automobilio durelių įdrėskimą pastebėjo po kelių dienų ir iš karto pati pranešė apie tai (duomenys neskelbtini) per jų programėlę, nesiekė to slėpti ar vengti atsakomybės, ji nesuvokė, kad jos elgesys šiuo atveju buvo neteisėtas.
Skunde nurodyta, jog pareiškėja prašo atsižvelgti į tai, kad padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra šiurkštus, dėl įvykio nenukentėjo žmonės, automobilio apgadinimas nėra ženklus, ji nesiekė slapstytis ar vengti atsakomybės, o pati pranešė (duomenys neskelbtini) apie automobilio apgadinimą, kai tik jį pastebėjo. Taip pat prašė įvertinti tai, kad (duomenys neskelbtini) pateiktos sąskaitos dydis už automobilio durelių įdrėskimo remontą ir dažymą yra itin reikšmingas (iš viso 1 855,04 Eur), vien ši suma yra pakankamai griežtas už šį įvykį man kilęs padarinys, dėl kurio ateityje ji bus daug atsargesnė ir įdėmesnė.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotas atstovas V. B. atsiliepimu prašo netenkinti Y. O. skundo ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos vertinimu, pareiškėjos argumentai dėl automobilio kontakto nejutimo yra nepagrįsti ir tėra aiškus siekis išvengti atsakomybės, nes iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad transporto priemonės Toyota Yaris, valst Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: dešinės pusės galinių durelių įlenkimas ir įbrozdinimai, nuplėšyta durelių plastikinė apdaila, ir yra pagrindas be abejonių pripažinti, kad Y. O. ne tik jautė, bet akivaizdžiai suprato įvykusį kontaktą transporto priemonės su bordiūru ir kolona, t. y. kilusį eismo įvykį, dėl ko pasišalino iš įvykio vietos. Institucijos nuomone, skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundą, paaiškino, kad išnuomotu automobiliu Panoramos PC automobilių stovėjimo aikštelėje, išvažiuodama darė staigų posūkį į dešinę ir galiniu dešinės pusės ratu užvažiavo ant bordiūro, tačiau nepajuto, ar kliudė koloną, jeigu būtų pajutusi ar girdėjusi garsus, būtų sustojusi ir pranešusi policijai. Automobilio apgadinimus pamatė, jau baigdama kelionę, ir apie juos pranešė programėle (duomenys neskelbtini), mano, kad automobilį kažkas apgadino ir pasišalino. Elektroninį laišką policijai parašė, nes jai rekomendavo prisiimti atsakomybę. Teigė, kad ji kaltės nepripažįsta.
Bylos medžiagoje esančiame 2023 m. liepos 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) pareiškime yra duomenys apie tai, kad 2023 metų liepos 15 d. apie 21.16, adresu: (duomenys neskelbtini), klientė baigdama ilgalaikę rezervaciją pranešė apie įmonės automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus, apgadintas dešinės pusės galinės durelės, galinė arka, slenkstis. Apie apgadinimus įmonės darbuotojas pranešė policijai ROIK: 012300413416. Pareiškime nurodyti klientų, kurie naudojosi šiuo automobiliu Y. O. ir K. V. R. duomenys. Pareiškime nurodyta, kad minėtas automobilis nėra draustas KASKO draudimu bei tai, kad daroma prielaida, kad automobilis galėjo dalyvauti eismo įvykyje apie kurį informacijos neturi, todėl prašo surasti asmenį, kaltą dėl žalos, pridėta prie pareiškimo automobilio apgadinimų fotonuotrauka.( b.l21-22).
Bylos medžiagoje esančiame 2023 m. liepos 26 d. K. V. R. elektroniniame laiške nurodyta, jog Ketvirtadienį liepos 13 dieną 19.49 val. asmuo paėmęs automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apžiūrėjo, tą pačią dieną automobilį paliko (duomenys neskelbtini), jokiame eismo įvykyje nedalyvavo, apgadinimų nebuvo ( b.l. 23).
Bylos medžiagoje esančiame 2023 m. rugpjūčio 19 d. Y. O. paaiškinime yra duomenys apie tai, kad ji 2023 metų liepos 13 d. išsinuomojo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo neapžiūrėjo, pirmą dieną paliko automobilį kieme (duomenys neskelbtini), ryte nuvažiavo į darbą ir paliko automobilį prie „Panoramos“, vakare po darbo nuvažiavo namo (duomenys neskelbtini), paliko daiktus ir nuvažiavo į miestą, vėlai naktį grįžo namo, paliko automobilį kieme, paskui nuvažiavo palikti automobilio leistinoje zonoje ir pastebėjo, kad automobilis su pažeidimais užpakalinėje dešinėje keleivio pusėje. Kol ji važinėjo jokių avarijų ir susidūrimų neįvyko ( b.l. 24-27).
Bylos medžiagoje esančiame elektroninio laiško vertime yra duomenys apie tai, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. 15.55 val. Y. O. prašo priimti sprendimą jai nedalyvaujant ir atsiųsti atsakymą el. paštu. 2023 m. rugpjūčio 18 d. 12.50 val. Y. O. parašė, kad ji 2023 m. liepos 15 išvažiuodama iš „Panoramos“ automobilių stovėjimo aikštelės ratu užvažiavo ant bordiūro ir kliudė koloną ir apgadino iš (duomenys neskelbtini) išsinuomotą automobilį laikotarpiu nuo 17 val. iki 18 val ( 28-34, 40).
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. M. paaiškino, jog šį atvejį labai gerai prisimena, nurodė, kad buvo gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas, kad apgadintas jų automobilis ir automobilį paskutinė vairavimo Y. O.. Duodama paaiškinimu Y. O. nurodė, kad jokiame eismo įvykyje ji nedalyvavo ir automobilio ji neapgadino, jai buvo išaiškinta dėl atsakomybės už žinomai melagingų paaiškinimų gavimą. Po valandos ji jai paskambino ir pasakė, kad nenori apgaudinėti, pasakė, kad ji važiavo ir Panoramos požeminėje aikštelėje užkabino koloną, išsigando ir nepasakė ir dabar nori pasakyti, kad tai jos drabas. Ji parašė el. paštu prisipažinimą, kad važiavo, kliudė koloną, vėliau dar parašė laišką ir prašė priimti sprendimą jai nedalyvaujant ir sprendimą atsiusti el. paštu, ką ji ir padarė. Įvykio vietoje nebuvo. Kreipėsi į PC „Panoramą“ su paklausimu, ar buvo padaryta žala, tačiau apie padarytą žalą jokių pranešimų nebuvo gauta. Automobiliui padaryta 1700 eurų žala.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas I. G. paaiškino, jog asmuo baigęs kelionę programėle pranešė apie automobilio apgadinimus, tai yra, kad asmuo rado apgadintą automobilį. Pareiškime nurodyta K. V. R. – tai asmuo, kuris naudojosi automobiliu iki klientės Y. O.. Gavus tokį pranešimą darbuotojai važiuoja ten kur yra automobilis ir atlieka tam tikras procedūras. Klientas, apgadinęs automobilį turėtų paskambinti įmonės bendruoju telefonu, iš karto po eismo įvykio ar apgadinimo ir taip pranešdamas apie apgadinimą: aš prisipažįstu, kad apgadinau ir tada jie nurodo, ką daryti toliau, tai yra susisiekti su pareigūnais ir kt. veiksmai, pranešimas turi būti iš karto po įvykio, o ne kelionės pabaigoje.
Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 25 d. PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio „Toyota Yaris Cross“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto ir dažymo darbų kaina yra 1824,79 Eur (1508,09 Eur + 316,70 Eur PVM) (b. l. 42).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 25 d. remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo atlikti automobilio dažymo darbai, nurodytos šios automobilio dalys: G D durys,, G buferis, P D durų A dal, Stogo G D I rėmas, G D šoninė, bendra dažymo darbų kaina 518,61 Eur, taip pat buvo keistos šios automobilio dalys: P D angos I tarpin., G D durys, G D angos I tarp., G D durų A juosta, G D durų G juost., G buferio A apdaila, G D šoninės dek. juos., bendra dalių kaina 856,58 Eur, bendra remonto/ardymo-surinkimo/kėbulo darbų kaina 102,90 Eur, taip pat papildomos išlaidos – reklamos klijavimas ir antikorozinis padengimas 30 Eur, bendra remonto darbų kaina 1508,09 Eur + 316,70 Eur PVM (iš viso 1824,79 Eur) (b. l. 35-39).
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo išvados
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už kitus Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose, šiuo atveju KET, nustatytos tvarkos pažeidimus.
426 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Be kita ko, pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. KET 9 straipsnyje nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Kaip teisingai pažymėta ir pareiškėjo skunde, ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018).
Nagrinėjant skundą teisme Y. O. nurodė, kad nesąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Ji automobilių stovėjimo aikštelėje, išvažiuodama darė staigų posūkį į dešinę ir galiniu dešinės pusės ratu užvažiavo ant bordiūro, tačiau nepajuto, ar kliudė koloną, jeigu būtų pajutusi ar girdėjusi garsus, būtų sustojusi ir pranešusi policijai. Jai nebuvo prasmės pabėgti iš įvykio vietos. Skunde nurodyta, kad Y. O., išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės neviršijo greičio, nebuvo praradusi galimybės valdyti automobilio, todėl į jokią koloną neatsitrenkė, ji išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės atlikinėjo posūkio manevrą netinkamu kampu ir dėl to galinis automobilio ratas užvažiavo ant kelio bortelio, po to nuvažiavo. eismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai, kad ji nepajuto ir negirdėjo kontakto su kolona, todėl nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį ir neteisėtai pasišalino iš įvykio vietos, yra nepagrįsti. Pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, kad ji nepajautė kontakto, paneigia byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Tai, kad šiuo atveju egzistavo akivaizdūs ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, visų pirma, patvirtina pačios Y. O. rašytiniai paaiškinimai, kuriuos ji pateikė 2023 m. rugpjūčio 18 d. 12.50 val. elektroniniu paštu, nurodydama, kad ji 2023 m. liepos 15 išvažiuodama iš „Panoramos“ automobilių stovėjimo aikštelės ratu užvažiavo ant bordiūro ir kliudė koloną ir apgadino iš (duomenys neskelbtini) išsinuomotą automobilį laikotarpiu nuo 17 val. iki 18 val ( 28-34, 40). Be to tokius Y. O. paaiškinimus patvirtina ir papildo kiti bylos duomenys, tai yra pateiktos automobilio apgadinimų nuotraukos, dokumentai, pagrindžiantys šio automobilio remontui reikalingas sąnaudas, tai yra remonto sąmata bei PVM sąskaita faktūra, UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimas, administracinio nusižengimo protokolas, teisme duoti liudytojos L. M. paaiškinimai, liudytojo UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo I. G. eisme duoti paaiškinimai, kita bylos rašytinė medžiaga. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas gana stipriai, įlenktos dešinės pusės galinės durelės, galinė arka, slenkstis, dėl ko buvo keistos šio automobilio dešinės pusės galinės durelės, durų juosta, buferio apdaila. Skundo argumentus ir Y. O. parodymus dėl to, kad neva ji nepajuto automobilio atsitrenkimo į koloną, teismas atmeta ir įvertina kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės, nes iš byloje esančių automobilio fotonuotraukų bei sąmatos, matyti, kad automobilio apgadinimai, tokie kaip durelių, arkos bei bamperio apgadintas, nuplėšta bamperio apdaila, rodo, kad apgadinimai buvo žymūs bei gana stiprūs ir vairuotoja po tokių apgadinimų turėjo suprasti, kad kliudė ar atsitrenkė į kažkokį pašalinį daiktą, dėl to ir turėjo apžiūrėti automobilį, įvertinus tai, kokio masto ir stiprumo buvo automobilio kontaktas su kolona, darytina išvada, kad Y. O. skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje darydama staigų posūkį į dešinę nepasirinko saugaus greičio bei saugios judėjimo trajektorijos, nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant kelio bortelio ir automobiliu kliudė koloną, dėl ko automobilis buvo žymiai apgadintas, tai yra ji ne tik suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad ji neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Administracinėn atsakomybėn patraukta Y. O. akivaizdžiai suprato, kad išsinuomotu automobiliu stovėjimo aikštelėje, darydama staigų posūkį kliudė koloną, t. y. kad ji sukėlė eismo įvykį, kaip vairuotoja neabejotinai žinojo, kad apie įvykį nedelsdama turi informuoti nukentėjusįjį arba policijos pareigūnus (KET 222 punktas), tačiau to nedarė, o iš įvykio vietos neteisėtai pasišalino. Taigi asmuo veikė tiesiogine tyčia.
Y. O. veiksmais padarytą turtinę žalą, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (viršija 750 Eur) patvirtina byloje esanti PVM sąskaita faktūra ir remonto sąmata (b. l. 42, 35-39).
Teismas įvertinęs Y. O. rašytinius paaiškinimus, pateiktus 2023 m. rugpjūčio 18 d. 12.50 val. elektroniniu paštu, skundo argumentus bei jos pačios teismo posėdžio metu išsakytas aplinkybes, teisme duotus liudytojų L. M. ir I. G. paaiškinimus, susipažinęs su byloje esančiomis apgadinto automobilio fotonuotraukomis, UAB (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, duomenimis apie apgadinto automobilio remontą nurodytus PVM sąskaitoje faktūroje ir remonto sąmatoje, konstatuoja, kad Institucija tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai priėmė nutarimą dėl Y. O. padarytų administracinių nusižengimų.
Y. O. skundžiamu nutarimu nubausta dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje teisingai kvalifikuoto nusižengimo, nes akivaizdžiai tyčia pasišalino iš eismo įvykio pažeisdama KET reikalavimus, kai dėl eismo įvykio padaryta žala viršijo penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Teismas dėl jau minėtų priežasčių ir motyvų kritiškai vertina pareiškėjos paaiškinimą apie tai, kad jis nepajuto, nepamatė ir negirdėjo automobilio kontakto, kai pati tyčiniais veiksmais tokį kontaktą sukėlė. Automobilio kontaktas su kolona ir įvykis buvo akivaizdžiai suprantamas, ką patvirtina jau minėti bylos duomenys. Be to, akivaizdų automobilio kontaktą ir pakankamai aiškų smūgio pobūdį patvirtina automobiliui padaryti žymūs apgadinimai. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad Y. O. veiksmai dėl pasišalinimo iš įvykio vietos kvalifikuoti teisingai ir ji dėl to pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes, teisingai nustatė padarytus administracinius nusižengimus, dėl kurių kalta pripažino Y. O.. Skiriant nuobaudą buvo laikomasi įstatymo reikalavimų, buvo tinkamai įvertintas padarytų nusižengimų pavojingumas, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimas, teisingai paskirta nuobauda. Pažeidėjai už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, paskirta minimali bauda, t. y. 1100 eurų, ANK 417 straipsnio 7 dalyje – 10 eurų. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, Y. O. tinkamai pagal įstatymo nuostatas paskirta galutinė 1100 eurų bauda.
Įvertinus visą tai, teismas neturi pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo jame nurodytais motyvais, todėl skundą atmeta, o skundžiamą nutarimą palieka galioti kaip pagrįstą ir teisėtą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Palikti 2023 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą Nr. 10-ANR N-22832-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23215362676 nepakeistą ir Y. O. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.